Balsavimas

Ar pajutote, kad labai padidėjo žemės mokestis?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Kino garsenybės gimnazistus mokė žiūrėti

Kino garsenybės gimnazistus mokė žiūrėti (0)

2018-04-25

Du garsūs kino režisieriai praėjusią savaitę dirbo Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje. Keliolika gimnazistų dalyvavo projekte „Kino busas“ – žiūrėjo ir aptarė dokumentinius filmus ir patys filmavo. Tačiau projekto vedėjai sakė, kad ne kinas čia svarbiausia. 

Projektą „Kino busas“ įgyvendina viešoji įstaiga „Kultūrinių projektų centras“. „Projekto esmė tokia, kad kino kūrėjai važiuoja į mokyklas, prioritetas yra regionų mokyklos, ir dirba su vaikais. Supažindiname su kino pradžiamoksliu“, – paaiškino režisierius Andrius Blaževičius. Jis – vienas lietuviško kino garsenybių, atvykusių į Jurbarko gimnaziją, – 2017 m. pasirodžiusio ir šešias „Auksines gerves“ pelniusio vaidybinio kino filmo „Šventasis“ režisierius.

Lituanistė ir teatro mokytoja Jūratė Videikienė, pakvietusi projektą „Kino busas“, tikėjosi, kad režisieriai padės sukurti filmą apie šimtmetį mininčią Jurbarko gimnaziją. „Norėjom kurti filmą apie gimnaziją, bet pamatėm, kad mūsų scenarijai jiems visai nerūpi, jie turi savo tikslus“, – sakė mokytoja. Bet jokio apmaudo dėl neįgyvendinto sumanymo nejautė nei ji, nei kolega Adolfas Būblaitis, nei gimnazistai, dvi dienas dalyvavę projekto veiklose, nes buvo įdomu bendrauti su žymiais režisieriais ir vykdyti jų skirtas užduotis.

Užduotys buvo susijusios su kinu. „Vakar žiūrėjom dokumentinius filmus ir analizavome. Režisieriai mokė mus įžvelgti smulkmenas ir ieškoti prasmės. Paskui visi siūlėme temas ir vakare, pasiskirstę grupėmis, jau filmavome“, – pasakojo dvyliktokas Pijus Bastys.

Vieni kalbino ir filmavo gimnazijos simboliu tapusį budėtoją Rimuką, kiti mokyklos palėpę, dar kiti – „Jofos“ gamyklos Jurbarke ir Viešvilės profesinės mokyklos griuvėsius. „Nes šie objektai yra su istorija. Reikėjo surasti tame prasmę“, – paaiškino gimnazistai.

Projekte dalyvavo keliolika gimnazistų. Kodėl būtent jie? „Nes mes geriausi!“ – nesikluklino jaunuoliai ir patikslino, kad yra aktyvūs, veržiasi visur dalyvauti. Į projektą ėjo ir lankantieji teatro ir fotografijos pamokas.

„Profesinės griuvėsius filmavome kelis kartus, dviem kamerom. Nuosavom. Stengėmės dirbti taip, kaip mokė režisieriai. Buvo smagu! Nors ten ne pirmą kartą buvom, bet filmuodami pamatėm daug naujų dalykų“, – pasakojo viešvilietė Deimantė Skrickytė.

Goda Stalgytė su bičiuliais palipo į gimnazijos palėpę. „Žinojom, kad kažką ten rasim. Irgi daiktų su istorija. Realiai – vaizdas baisus, bet ir jis turi savo meninę vertę“, – sakė Goda ir pasakojo įspūdžius iš sendaikčių sandėliuku tapusios palėpės. Ten daug senų plakatų, stiklainiuose užkonservuotų gyvūnėlių, skaidrių... Jaunimas iš palėpės atsinešė skaidrių rodymo aparatą – tokia mokymo priemonė kažkada buvo naudojama pamokose.

„Daiktuose matome bėgantį laiką. Laikas sluoksniuojasi, ir tu matai buvusio gyvenimo didybę ir griūtį. Jie turėjo pastebėti skirtingus tų objektų gyvenimo etapus, kas buvo gražaus. Bet kokia detalė gali įgauti prasmę“, – apibendrino mokytoja J. Videikienė.

Gimnazistai tikėjosi, kad režisieriai įvertins jų darbus ir duos patarimų, kaip baigti filmukus. Tačiau projekto vadovų atsakas buvo netikėtas.

„Mes nekeliam jokio tikslo, kad jie padarytų gerą filmuką. Čia jie kelia sau tokį tikslą – ir gerai daro. Projekto tikslas yra visai kitas. Bet tuo pačiu jie susipažįsta su kino menu – rodome daug filmų ir analizuojame kartu. Pasekmė dar ir ta, kad vienas kitas vaikas pradeda save matyti kino mene, – sakė režisierius Maratas Sargsyanas ir išdėstė projekto tikslus. – Mes mokome juos vizualinio raštingumo. Ne režisūros, ne kaip filmuoti. Pagrindinis mūsų tikslas – kad jie išmoktų matyti ir atsirinkti.“

Vizualinis raštingumas labai svarbus šiandieniame, pasak režisieriaus, neįtikėtinai chaotiškame ir paveikiame medijų sraute. „Jei protas nesugeba anlizuoti to, ką mato, neišanalizuoti vaizdai patenka į pasąmonę, o pasąmonė – nelabai valdomas dalykas. Ji mus valdo. Kuo esi vizualiai raštingesnis, tuo mažiau į tavo pasąmonę patenka belenkas, nes protas sugeba analizuoti ir padaryti išvadas. Mes tuo ir užsiimam, kiek įmanoma per dvi dienas, kad jie įgytų mažą patirtėlę žiūrėdami įvairius siužetus. Nes komercinės televizijos, feisbukas nekelia jokio tikslo padaryti ką nors gera, išskyrus duoti emocinį malonumą ir už tai gauti pinigų. Tai yra lengvas malonumas. Bet koks lengvumas bukina žmogų. Kai malonumo kiekis gerokai viršija sunkumo (sunkumas nebūtinai fizinis), prasideda proto degradacija. Protas, kaip ir raumuo – jei nejuda, atrofuojasi“, – teigė armėnas M. Sargsyanas.

Jis nuo 1994 m. gyvena Vilniuje, baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją ir Lietuvoje kuria filmus. Jį išgarsino trumpo metražo vaidybinis filmas „Lernavan“ (paskutinis su Vytautu Šapranausku) ir dokumentinis „Tėvas“ apie sovietų laikais mafijos tėvu vadintą Vidą Antonovą. Šie filmai skina laurus tarptautiniuose kino festivaliuose.

Darbą su jaunimu režisieriai vertina kaip puikią patirtį. „Nuostabus darbas – ir mums, manau, ir jiems. Tai – abipusis patirties barteris. Mes mokomės būti pedagogais, jau truputį ir esam – projektui daug metų ir daug mokyklų jau aplankėm“, – sakė M. Sargsyanas.

Jaunimas nesivaržė kino garsenybių, juolab kad jie skatino sakyti tiesą, patarė geriau nusišnekėti, negu bandyti pasirodyti labai protingu.

„Kai paklausė, kokia nuomonė apie filmą „Šventasis“, pasakiau, kad man nepatiko. Man nebuvo įdomus. Gal reikia pasiekti aukštesnį brandos lygį, kad aš jį suprasčiau? – pasakojo Kamilė Galdikaitė. Tiesa, ji nežinojo, kad prieš ją sėdi „Šventojo“ režisierius. – Susigėdau. Tačiau nemanau, kad jei būčiau žinojusi, būčiau melavusi. Aš išsakiau savo nuomonę.“

Ir tokie, su savo nuomone, gimnazistai režisieriams labai patiko. „Jurbarko gimnazija jau paskutinė, kurią šiemet lankome. Čia labai geras jaunimas. Tikrai, nemeluojame. Tikrai geras, labai fainas jaunimas! Mes po kiekvienos mokyklos galvojame, ar kitais metais į ją grįžti, tai Jurbarko gimnazija tarp tų, į kurias norėtume grįžti. Ir dar svarbus dalykas, kodėl tas jaunimas toks fainas, nes labai faini šitie du mokytojai. Jei ne mokytojai, nemanau, kad šitie vaikai būtų tokie atsipalaidavę, drąsūs“, – komplimentų pažėrė režisierius A. Blaževičius.

Danutė Karopčikienė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook