Pavasariškas kapelos jubiliejus tarp draugų

Pavasariškas kapelos jubiliejus tarp draugų (0)

2017-05-10

Šaltas pavasaris nedžiugino saulėtomis dienomis, tačiau gegužės 1-oji išaušo šviesi ir skambanti paukščių giesmėmis. Į bendrą pavasario chorą įsipynė ir melodijos, skirtos Raudonės kaimo kapelos jubiliejui. Raudonės pilies salėje paminėtas kapelos 15-metis. 

Nuo pradžios lig šiandienos
Raudonėje muzika vertinta visais laikais – žinoma apie dar prieškariu čia buvusį dūdų orkestrą, kurio tradicijos pratęstos ir vėliau, būrėsi chorai, muzikavo Antano Sandrausko kapela. Raudonės kapelos priešaušris – mokytojos Vandos Gečienės suburti muzikantai, kai seniūnijų pristatyti meno kolektyvus paprašė rajono valdžia. „Muzikantai gražiai pasirodė, bet V. Gečienė buvo chorvedė, todėl vadovauti kapelai jai nepritiko“, – senus laikus priminė Raudonės seniūnas Česlovas Meškauskas. 
Suburtoje proginėje kapeloje grojo ir Jonas Apolius Grygartas. Vyras valdė instrumentus, suprato muzikos kalbą, todėl kapelos muzikantai paprašė jiems vadovauti. Pirmąjį koncertą Raudonės kaimo kapela sugrojo 2002 m. gegužės 1 d. Šimkaičiuose. Nuo tada ši kapela neįsivaizduojama be jos vadovo J. A. Grygarto, o Raudonės gyvenimas – be kapelos.
Per 15 metų kapeloje grojo daugiau nei 20 muzikantų. Visus juos, buvusius ir esamus, vardijo jubiliejinio renginio vedėja – Veliuonos kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Jolanta Mašiotienė: „Kapelos pirmasis sąstatas: Antanas Borkertas – būgnai, Steponas Rukšnaitis – armonika, Vytas Lazdauskas – smuikas, Romas Radvilas – armonika, Olga Jurėnienė – akordeonas, Algis Platūkis – armonika, Vilma Radvilaitė – akordeonas, Jonas Apolius Grygartas – saksofonas.“ 
Paminėti ir kitu metu kapelą garsinę ar tebegarsinantys muzikantai – Antanas Kazakevičius, Vytas Bartušas, Eleonora Mickūnienė, Vytas Mickūnas, Agnė Norkutė, Liudas Juškevičius, Vincas Alminas, Vidas Gvildys, Edmas Bieliūnas, Algimantas Žemaitis, Ričardas Sabaliauskas, Adolfas Lapė, Naglis Mačėnas, Zigmas Orentas, Elena Martinaitienė. 
Skambant Vytauto Kernagio dainai „Baltas paukštis“, atliekamai kapelos vokalisto N. Mačėno, prisiminti išėjusieji amžiams V. Lazdauskas – ilgametis mokyklos direktorius ir puikus smuikininkas, A. Platūkis – visų gerbtas muzikantas ir įgaliotinis, bei smuikininkas Feliksas Baltrušaitis.
Vienus narius keičia kiti – šalia nuo kapelos sukūrimo grojančių J. A. Grygarto, R. Sabaliausko ir V. Gvildžio prie instrumentų stojo skirsnemuniškis, chore giedantis ir vargonėliais grojantis  Z. Orentas ir muziką mylintis A. Žemaitis. „Išgirdau liaudies suėjimuose, kad vyrai muzikuoja, tai pakalbinau prisijungti“, – sako kapelos vadovas. Jubiliejiniame koncerte būgnus mušė ir buvęs Raudonės mokyklos mokinys, dabar Jurbarke gyvenantis Sigitas Bakanas. Šiuo metu Raudonės kaimo kapeloje groja aštuoni muzikantai. „Dar vienas kitas esant progai prisijungia, kaip Adolfas Lapė. Aš pas jį orkestre 40 metų grojau, dabar jis man gelbėja“, – šypsosi Apolius. 
Muzikantų gyvenimas
Dauguma kapelos muzikantų neskaito natų, groja iš klausos. „Didelis darbas – išmokyti kūrinį. Ypač, kai nori kokią įdomesnę kompoziciją ar įstojimą sugroti“, – pripažįsta kapelos vadovas, kiekvieną kūrinį pats pritaikantis kapelai pagal muzikantų galimybes, kapelos sudėtį, solisto balso tembrą.
Prie kapelos prieš porą metų prisijungus solistui N. Mačėnui gali plėsti repertuarą. „Pats Naglis be galo kolektyviškas, neambicingas, ramus žmogus“, – sako vadovas ir prisimena, kad kapeloje buvo ir labai nesugyvenamų vokalistų, ypač moteriškių. Todėl dabar kapela – vyriška. „Damos – įnoringos, todėl jų nusprendėme neįsileisti“, – juokiasi Apolius.
Kapelos vadovas tikino, kad su suklydusiais per koncertus tik „švelniai pasikalbantis“, tačiau kiti muzikantai prasitarė, kad vadovo žodis – visada paskutinis. „Nesiginčijam, darom, kaip liepia“, – galvomis linksėjo vyrai. 
N. Mačėnas sakė, kad atėjęs į kapelą pajuto ypatingą muzikantų entuziazmą ir atsidavimą, todėl jam čia dainuoti – garbė, o R. Sabaliauskas pasijuokė, kad ne grojo, nei dainavo, tačiau kaip pradėjo Apoliaus pamokytas būgną mušti, muša jau keturiolika metų. Kapelijoje grojusi E. Martinaitienė tikino, kad metai, praleisti drauge, buvo labai įdomūs, iš kolegų muzikantų buvo daug ko galima išmokti, o Raseiniuose gyvenantis S. Rukšnaitis prisiminė, kad neatvykusių į repeticijas muzikantų važiuodavo ieškoti į namus.
Kodėl jie nepasirodydavo repeticijoje, vyrai šypsodamiesi nutylėjo, tik kapelos vadovas buvo sąžiningas: „Ne paslaptis, kad muzikantai anksčiau mėgo saikingai išgerti. Žiūrėk, raudonais žandais daug linksmesni į sceną po pertraukos grįžta. Bet dabar kapeloje niekas „šnapso“ negeria“.
Kapela = Apolius
Visi sveikinimai kapelai pirmiausia buvo skirti kapelos vadovui J. A. Grygartui, kūrybingai diriguojančiam muzikantams. Pats kapelos vadovas su muzika draugauja nuo vaikystės. 
Apoliumi namiškių ir draugų šaukiamas, o tolimesnių pažįstamų pagal pasą Jonu kviečiamas muzikantas – tikras raudoniškis. Jo tėvas iš Raudonės sovietų valdžios buvo ištremtas į Vorkutą, o Apolius, baigęs Kauno politechnikumą, išvyko mokytis į tuometį Leningradą, dabar – Sankt Peterburgą. Į Raudonę grįžo 1984 m. Iki užtarnauto poilsio dirbo inžinieriumi, vadovavo Jurbarko linų fabrikui. Atsiradus daugiau laiko pasinėrė į muziką.
J. A. Grygartą, dar besimokantį Raudonės mokykloje, pakerėjo akordeonu grojęs bičiulis Algis Plaušinis. „Aš karo vaikas, o tais laikais vien pačiupinėti akordeoną buvo kažkas tokio“, – pažintį su instrumentu prisimena muzikantas.
Su muzikos raštu jis susipažino mokykloje – pamokė muzikos mokytojas, ėmė groti akordeonu, vėliau klarnetu. Vėliau visko mokėsi savarankiškai – išmoko skaityti natas, perprato orkestruotes, aranžuotes ir kitus specifinius muzikos mokslus. 
Išvykęs į Leningradą grojo saksofonu džiazą – koncertuodavo su diksilendais, bliuzo grupėmis. „Džiazą labai myliu ir klausausi. Girdžiu, kaip skamba kiekvienas instrumentas. Tačiau liaudies muzika – mano kartos muzika. Ji skambėdavo vakaruškose, patalkiuose. Ji – mūsų natūroje“, – sako įvairius muzikos stilius mėgstantis muzikantas.
Raudonės kaimo kapela nuo pat pradžių grojo ne tik lietuvių liaudies muziką, bet ir populiarias estrados dainas. „Polka, valsas, polka, valsas, fokstrotas“, – žaismingai kapelos stilių apibūdina Apolius. Jubiliejiniame koncerte muzikantai atliko nemažai kūrinių iš naujos programos. Kapela ruošiasi vasaros sezonui – jau suplanuoti pasirodymai Tamošiuose, Natkiškėse, Slavikuose, o kur dar tradicinės Oninės Raudonėje ir rengiama respublikinė kapelų šventė. 
Sveikino iš širdies
„Tų pagyrų ir garbinimų gal buvo per daug, tačiau žmonių šypsenų visada laukiame“, – po šventės kuklinosi kapelos vadovas. Jubiliejiniame renginyje ne tik patys linksmino žiūrovus, tačiau džiaugėsi ir atvykusiais draugais.
Slavikų kaimo kapela, vadovaujama Renatos Baltrušaitienės, raudoniškiams ir miestelio svečiams dovanojo tikras suvalkietiškas melodijas, o jubiliatams – suvalkiečių kepėjų ragaišį bei savo kapelos kompaktinę plokštelę, linkėdami tokią įrašyti ir jiems. 
A. Lapė ant scenos išrikiavo ne tik „Šilo“ kapelos muzikantus, bet ir šarmingą vokalinį ansamblį. 
Kapelą pagerbė ir Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, administracijos direktorė Vida Rekešienė, LSDP Jurbarko skyriaus pirmininkas Audronis Zairys, tarybos narė Ilona Pocienė. Šilčiausi sveikinimai – iš savų – Veliuonos kultūros centrui atstovavę Birutė Jurkšienė ir Gintautas Juškys linksmino žiūrovus Jonuko ir Janikės vaidmenimis bei šmaikščiai sveikino jubiliatus, seniūnas Č. Meškauskas linkėjo kapelai papulti į televizijos laidą „Duokim garo“, o bičiulis Jonas Ivanauskas priminė drauge praleistus melodingus vakarus. 
Ašarą ne tik kapelos vadovas, bet ir ne vienas žiūrovas braukė kalbant Apoliaus žmonai Janinai: „Aš esu tavo partneris, ginklanešys ir neapleisiu tavęs nė vieną sunkią valandėlę. Būk sveikas, gyvenk ilgai, grok. Draugai tave vertina už tavo sugebėjimus, talentus. Ir man tu turėsi pagroti saksofonu individualų numerį“.
Kai šalia palaikantis žmogus, laiką muzikai aukojantys kapelos vyrai, visada padėti pasiruošę kultūros centro ir seniūnijos darbuotojai, plojantys žiūrovai, galima groti ir laukti dar solidesnių jubiliejų. O belaukiant, jau vasaros pradžioje, žada Apolius, į Nemuną nuleis ir kelis metus savo rankomis statytą svajonių laivą. Ir plauks Apoliaus laivas, kaip plaukia Raudonės kapelos melodijos.
Jūratė Stanaitienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook