Pažinti grybus padėjo „Šungrybių festivalis“

Pažinti grybus padėjo „Šungrybių festivalis“ (0)

2016-10-26

Viešvilės miestelį iš trijų pusių supa Karšuvos giria, o viešviliečiai domisi mišku ir jo teikiamomis gėrybėmis. Šį rudenį surengtas „Šungrybių festivalis“ tapo puikiu grybų pažinimo renginiu.

Esant nors mažiausiai galimybei stengiamės susitikti su įvairių profesijų žmonėmis, kurie padeda pažinti supantį pasaulį. Pernai susipažinome su slapukais šikšnosparniais, kurie dabar visai nebaisūs, ir netgi įdomu pamatyti juos skraidant vakarėjančiame miestelyje. Šį pavasarį gvildenome žuvų paslaptis – ir dabar aišku, kaip šlakiai, lašišos, upėtakiai randa kelią atgal į gimtąjį Viešvilės upelį, iš kurio būna išplaukę visai mažučiai. 
Šaunu, kad visų miestelio organizacijų bendras darbas tampa tradicija. Bendruomenės centras „Skalvija“, seniūnija, Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras, pagrindinė mokykla, Viešvilės gamtinis rezervatas, miškininkai, senjorų klubas „Dar ne sutema“ – tai tie kolektyvai, kurie ieško galimybių parodyti visiems, koks gražus šis kraštas, kokia laimė gyventi žaliame mūsų miestelyje. Ir visai nesvarbu, kieno galvoje gimė idėja – visi dalijamės darbais, ir gimsta graži miestelio šventė. 
Aplinkosauginiais klausimais drąsiai beldžiamės į Lietuvos gamtos fondo duris, ir mus aplanko puikūs specialistai ekspertai. Į „Šungrybių festivalį“ atvyko Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojai dr. Reda Iršėnaitė ir Jonas Kasperavičius, jų dėka mūsų festivalis tapo puikia grybų pažinimo švente. 
Grybauti Karšuvos girioje pasklido 69 žmonės, susiskirstę į 20 komandų! Adresų neklausinėjome, bet nemažai buvo net ne iš mūsų rajono. Komandas sudarė ir jaunieji miško bičiuliai iš Smalininkų Lidijos Meškaitytės, Viešvilės pagrindinių mokyklų ir Veliuonos gimnazijos. Grybavimo taisykles pasklebė ir padrąsinantį žodį tarė Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas, sėkmės linkėjo Viešvilės seniūnas Valentinas Kucinas. Grybautojams reikėjo surasti kuo daugiau grybų rūšių ir jas atpažinti. Kiekvienos rūšies pageidavom bent po du, nes kartais skiriamieji bruožai būna tokie nedideli, kad net ekspertams tiksliai pasakyti, koks tai grybas, sudėtinga. Komandos galėjo naudotis atlasais, internetu, o grybus rinkti patinkančioje Karšuvos girios vietoje, išskyrus gamtinio rezervato teritoriją. 
Grybavimui skirtos trys valandos prabėgo labai greitai. Sugrįžę grybautojai ir negrybavusieji apžiūrėjo žavingus šungrybių portretus, kuriuos nupiešė vaikų rankdarbių būrelis „Adatėlė”, o išmoningai pateikė jo vadovė Sniežana Šašienė.
Viešvilės „Atžalyno“ būrelio jaunieji miško bičiuliai paruošė stendus apie invazinius augalus – surinko jų pavyzdžius ir paruošė aprašus. Prie stendo žmonės prieidavo nuolat – vieni buvo jau girdėję apie jų pavojingumą mūsų augalams, o kiti pirmą kartą sužinojo, kad tokia problema yra čia pat, mūsų aplinkoje. Invaziniai augalai – kaip benamiai kačiukai ir šuniukai – atkeliavę pas mus žmonių pagalba. Nekontroliuojant jų plitimo, nesigilinant į jų begalinę dauginimosi galią sulaukėme be galo pavojingų Sosnovskio barščių, rykštenių, uosialapių klevų sąžalynų.
Miško aikštelėje raitėsi kvapnūs dūmai – seniūno sukviesti išsijuosę triūsė virėjai. Jiems dažnai tenka virti žuvienę, o čia klegėjo grybienės puodai, labai skani grikių košė, kvepėjo žolelių arbata. Dosnios miestelio moterys vaišino patiekalais iš grybų, o miela Nijolė prikepė didžiulių baravykų ir musmirių, mažesnių grybukų visą krepšį! Kliuvo jų ir šauniai žaidimus organizavusiems skautams, ir mažiesiems dalyviams. 
O tuo metu ekspertai dr. R. Iršėnaitė ir J. Kasperavičius dirbo išsijuosę – vertino, ar teisingai grybautojai atpažino surinktus grybus. Kartu su specialistais grybus apžiūrinėjo komandų nariai – buvo įdomu, kokie grybų skiriamieji bruožai, kokių rūšių pavyko rasti. Juk tai puiki galimybė sužinoti daugiau ir kitaip – ne iš kompiuterio, ne iš vadovėlio, o iš žinovų lūpų. 
Ar galėtumėte pagalvoti, kad keturi žmonės iš LAVA komandos rado 114 grybų rūšių? Komandą sudarė jurbarkiečių Vaidos ir Aido Mozūraičių šeima, kuri miško bičiuliams pažįstama iš viešnagių Panemunių regioniniame parke. Mozūraičiai ir buvo festivalio nugalėtojai. 
Antroji vieta atiteko „Kelmučių šeimai“ – trims Grigaliūnų šeimos iš Kauno atstovams. Jiems pavyko rasti  87 rūšių grybų. Trečiąją vietą užėmusi komanda rado 70 rūšių grybų.
Vertinome ir sugebėjimą atpažinti grybus. Kai kurie grybautojai pavadinimus rašė lotynų kalba – taip atsakingai buvo pasiruošę grybų festivaliui! „Kelmučių šeimos“ komanda atpažino 37 rūšis, „Eglės po šakom“ komandos merginos – 33, o „Voveruškų“ komanda – 31 grybų rūšį. 
Jaunieji miško bičiuliai pasirodė irgi ne iš kelmo spirti. Viešvilės „Žaliagrybių“ komanda rado net 67 rūšių grybų, Smalininkų „Musmirių partija“ surinko 55, o „Veliuoniškių“ komanda 34 grybų karalystės atstovus. Veliuonoje mažesni ir kitokie miškai, todėl ir paieška buvo nelengva.
Džiaugėmės šeimyninėmis komandomis – kartu grybaudami tėtis, mama, vaikai patyrė gerų įspūdžių ir sužinojo daug įdomaus. Malonu, kad net dvi komandos atėjo iš didžiausios šeimos – „Skalvijos“ vaikų globos namų. 
Visoms komandoms dovanėles paruošė Dalia Mačiežienė ir S. Šašienė. Artėjančio rudens vakarai taps mielesni su žolelių arbatos puodeliu. Vietinių meistrų pagamintos beržinės vazos su puošniais musmiriukais viržių ir samanų fone padovanotos šventės organizatoriams.
Grybų pažinimo šventę organizavome pirmą kartą. Buvo labai malonu, kai po renginio grybautojai klausė, kelintas tai festivalis ir kas kiek metų jis vyksta? Vadinasi, žmonėms patiko! Kokių idėjų kils kitais metais, kol kas paslaptis. Gal atėjo laikas susipažinti su mūsų miškuose augančiomis samanomis ir kerpėmis? Gal su žoliniais augalais, sudarančiais gražius kilimus Nemuno pievose? O gal pakviesime į negailestingą kovą su invaziniais augalais? 
Irena Petrošienė, Kalvelių girininkė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook