Balsavimas

Ar STT įtarimų sulaukę ir nuo pareigų nušalinti savivaldybės administracijos vadovai turėtų atsistatydinti?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Projektų startui bendruomenės ruošėsi Klausučiuose

Projektų startui bendruomenės ruošėsi Klausučiuose (0)

2017-05-13

Balandžio pabaigoje į konferenciją „Pasitinkant pirmąjį VVG „Nemunas“ kvietimą teikti vietos projektų paraiškas“ Klausučiuose rinkosi rajono bendruomenių atstovai. Vietos veiklos grupė „Nemunas“ bendruomenes tradiciškai suburia pasidalinti patirtimi ir pasiruošti naujiems darbams.

Smarkiai vėluoja
Keičiantis centrinei valdžiai daugelis suplanuotų darbų, projektų finansavimas kuriam laikui pakimba ore – visi priversti laukti, kol ministerijų darbuotojai apšils kojas ir paskelbs naują startą. Taip atsitiko ir su dar praėjusių metų pradžioje patvirtinta Vietos veiklos grupės (VVG) „Nemunas“ teritorijos vietos plėtros strategija – teko laukti ir, pasak VVG administracijos vadovo Arūno Stasiūno, beveik susipykti su valdininkais, kad reikalai pajudėtų.
„Mūsų strategija įvertinta ir sutartis pasirašyta dar pernai metų pradžioje, pirmąjį kvietimą planavome skelbti praėjusį rugsėjį, tačiau Žemės ūkio ministerija laiku neparengė reikiamų dokumentų“, – sako A. Stasiūnas. Net paskelbus, kad Vietos veiklos grupės, kurių strategijoms buvo pritarta, gali rengti finansinės veiklos aprašus, vėl buvo pranešta, kad to daryti neskubėtų ir dar mėnesį atidėtų aprašų pateikimą vertinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Tad bendruomenėms, kurios ruošiasi įgyvendinti projektus, teks dar palūkėti.
„Mes jau baigiame parengti visus dokumentus ir teiksime juos Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Ji juos turės įvertinti daugiau nei per mėnesį, o po to galėsime skelbti pirmąjį kvietimą“, – sako VVG administracijos vadovas. Nespėjusios į pirmąjį kvietimą ar dar nesugalvojusios projektų bendruomenės tai galės padaryti dar per kelis metus – kvietimai bus skelbiami kasmet, kol užteks tam skirtų lėšų. 
Finansuos veiklas
Netrukus bus paskelbtas kvietimas pagal II strategijos prioritetą „Solidarios, patriotiškos ir jaunimą įgalinančios bendruomenės kūrimas“, kuriam teks 410262,73 Eur arba 24,3 proc. visos VVG „Nemunas“ parengtos strategijos lėšų.
2016-2023 m. strategija parengta dar 2014 m. pavasarį, ją rengiant VVG darbuotojus konsultavo partneriai iš Aleksandro Stulginskio universiteto. Ankstesniu Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiu VVG „Nemunas“ sėkmingai įgyvendino 100 vietos projektų, todėl tikisi ir per šį laikotarpį pasiekti gerų rezultatų.
Praeitą finansavimo laikotarpį buvo reikalavimas ne mažiau 73 proc. lėšų skirti infrastruktūrai, pastatams, viešosioms erdvėms tvarkyti, o dabar ne mažiau kaip 75 proc. lėšų privalo būti skiriama darbo vietoms kurti. Tam yra numatytas I strategijos prioritetas „Vietos ūkio ekonominio ir socialinio efektyvumo didinimas“. Šio prioriteto priemonėms įgyvendinti bus skirta 75,7 proc. visų strategijoje suplanuotų lėšų – 1278061,27 Eur. Kvietimą teikti paraiškas pagal šį prioritetą numatoma skelbti rudenį. 
Dabar bendruomenės turėtų teikti projektus, atgręžtus į patriotišką ir solidarią bendruomenę, jaunimą. Bus finansuojamos veiklos, pagal numatomas priemones nereikalaujama steigti darbo vietų. „Ankstesniame finansavimo laikotarpyje pareiškėjai galėjo įsirengti patalpas, o dabar reikės vykdyti įvairias veiklas. Gal pirmas variantas buvo priimtinesnis bendruomenėms, bet dabartinės priemonės kaimui tikrai naudingesnės ir reikalingesnės“, – įsitikinęs A. Stasiūnas.
VVG „Nemunas“ planuoja įgyvendinti 30 projektų, bus finansuojama 80 proc. projekto vertės, vienam projektui galima gauti nuo 10 iki 22 tūkst Eur. Pareiškėjai drauge su partneriais galės rengti šventes, festivalius, akcijas, tačiau veiklos turėtų apimti mažiausiai dvi seniūnijas. Bus finansuojami projektai, skirti gerinti vaikų ir jaunimo iki 29 metų neformalų ugdymą, socialinei atskirčiai mažinti, savanorystei skatinti. Bendruomenės gali kurti regioninius produktus panaudodamos krašto kultūros ir istorijos paveldą. Lėšų galima gauti ir mokymams, įgūdžiams įgyti. 
Paraiškas gali teikti bendruomenės, viešosios įstaigos, asociacijos, biudžetinės įstaigos. „Mes ir dabar važiuojame į bendruomenes joms kviečiant, važiuosime ir paskelbus kvietimus, padėsime rengti pareiškimus, dokumentus projektams ir tikimės, kad jie bus sėkmingai įvertinti Nacionalinėje mokėjimo agentūroje“, – sako A. Stasiūnas. 
Paskirstė pinigus
Kol VVG „Nemunas“ tik rengiasi dalyti pinigus, Jurbarko r. savivaldybė tai jau padarė – rajono taryba, dar vasarį tvirtindama biudžetą, numatė 12000 Eur Jurbarko r. savivaldybės nevyriausybinių organizacijų projektams remti, taip pat patvirtino ir tokių projektų finansavimo tvarkos aprašą. Pagal jį projektai turėtų būti skirti vaikų ir jaunimo meninei saviraiškai skatinti, bendruomenės kultūrinei ir meninei savimonei ugdyti, nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) stiprinti, tarptautiniams kultūriniams mainams, aplinkosaugos problemoms spręsti, kultūros ir vietos tradicijoms puoselėti , neįgaliųjų integracijai į rajono kultūrinį gyvenimą.
Nevyriausybinė organizacija ar bendrija paramą gali gauti vieną kartą per metus, didžiausia suma – 500 eurų. Kovą buvo paskelbtas Jurbarko r. savivaldybės nevyriausybinių organizacijų projektų finansavimo konkursas. Gautos 33 paraiškos, iš jų 8 prašymai dėl dalinio finansavimo projektams, teiktiems Žemės ūkio ministerijai.
Iš savivaldybės biudžeto Kultūros ir sporto veiklų plėtros programos asignavimų 24 projektams paskirstyti 9400 Eur. Didžiausia galima, 500 eurų, parama skirta asociacijos „Seredžiaus Stasio Šimkaus mokyklos bendruomenės“ numatomam rengti chorų festivaliui, Girdžių šeimų centro rengiamai klojimo teatrų šventei, Smalininkų bendruomenės centro „Smalininkų žvejų ir medžiotojų šventei“ ir Vadžgirio bendruomenės centro „Atsimainymo šventei Vadžgiryje“. Vos 10 eurų mažiau numatyta paremti ir Vadžgirio muzikos mylėtojų klubą „Mūza“. 
Kitoms kaimų bendruomenėms, klubams, turizmo paslaugų teikėjų organizacijoms, samariečių bendrijos skyriams ir kitiems pareiškėjams paskirta po 300-400 eurų, mažiausios 200 eurų paramos sulaukė Lietuvos samariečių bendrijos Raudonės skyrius, planuojantis rengti akciją „Dovanoju Tau šventas Kalėdas“. 
Lybiškių, Varlaukio, Eržvilko, Stakių, Pašaltuonio, Pilies, Pavidaujo ir Klausučių bendruomenės teikė projektus Žemės ūkio ministerijai. Sulaukus teigiamo jų įvertinimo savivaldybė juos įsipareigojo finansuoti iš dalies ir tam numatė 2600 eurų.
Dalijosi patirtimi 
Kad bendruomenėms būtų drąsiau teikti projektus ir paskatinti būti kūrybingais, į konferenciją atvyko ir savo patirtimi dalijosi sėkmingai įgyvendintų projektų vykdytojai – pristatyti VVG „Nemunas“ 2009–2015 m. vietos plėtros strategijos įgyvendinti vietos projektai.
Projektą „Turizmo paslaugų plėtra Jurbarko krašto Mažojoje Lietuvoje, bendradarbiaujant kaimo bendruomenėms, verslininkams ir kitiems suinteresuotiems asmenims“ pristatė Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro kultūrinių renginių koordinatorė, Jaunimo studijos MLZ vadovė Gina Meškauskienė. Vykdant projektą buvo įsigyti rūbai ir priemonės teatralizuotiems pasirodymams, sukurtas ir turistams siūlomas žaidimas „Knygnešių gaudynės“. Visos veiklos tęsiamos ir pasibaigus projektui. „Pirmiausia reikia atrasti, kuo esate įdomūs, po to – pasitelkti kūrybiškumą ir gauti finansų. Viskas mūsų rankose, reikia tik daryti“, – sakė G. Meškauskienė.
Jurbarko švietimo centro specialistė atviram darbui su jaunimu Laura Molčankinaitė pasakojo apie projektą „Mobili laisvalaikio programa“, kuriuo buvo siekiama aktyvinti Jurbarko r. jaunimą, skatinti kūrybiškumą, dalyvavimą veiklose bei didinti užimtumą. „Jūs galėtumėte kaimuose įkurti vietas, į kurias atvyktų įvairių sričių savanoriai ir dirbtų su jaunimu“, – mintimis dalijosi specialistė.
Su projektu „Jaunimo sporto švenčių organizavimas Jurbarko rajone“ bendruomenių atstovus supažindino Odeta Vaitiekūnaitė. Projekto sumanymas buvo rengti sporto šventes kaimuose vykstančiuose renginiuose. 2014 m. vasarą septyniose seniūnijose buvo surengtos sporto šventės, joms įsigyta priemonių – baidarių, dviračių, kurie ir dabar naudojami Jurbarko r. kūno kultūros ir sporto centro veikloje.„Jei reikės pagalbos inventoriumi, trenerių darbo, kreipkitės, padėsime“, – siūlė O. Vaitiekūnaitė.
Įteikė pažymėjimus
Susitikimo dalyvius pasveikino VVG „Nemunas“ pirmininkas Eligijus Giedraitis, priminęs, kad ir Klausučių kultūros centre, kuriame vyko sueiga, buvo įgyvendinti du VVG projektai. Dalyviams pasirodė šio centro meno kolektyvai bei veliuoniškis Naglis Mačėnas. 
Į bendruomenių sueigas visada mielai atvyksta ir savivaldybės vadovai, Seimo nariai. Klausučiuose susirinkusius bendruomenių narius pasveikino Seimo narys Ričardas Juška. „Turiu tris priežastis čia būti: nedažnai tenka su visais susitikti, tad labai smagu su jumis pabendrauti, noriu išgirsti, kaip jums sekasi ir kokių problemų turite. Tai pat tikiuosi gauti namų darbų. Padėsiu, kiek galėsiu“, – tikino Seimo narys.
Proga susitikti su aktyviausiais bendruomenių nariais pasidžiaugė ir Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius. Meras į šventę atvyko ir atlikti pareigą – įteikti pažymėjimus bei dovanėles neseniai išrinktiems seniūnaičiams. „Nuo jūsų aktyvumo priklauso mūsų visų aplinka, darbai. Jūs galite bendruomenėms atnešti daug naudos“, – sakė meras, sveikindamas seniūnaičius.
S. Mockevičius už aktyvią veiklą, bendradarbiavimą ir krašto tradicijų puoselėjimą padėkojo Klausučių bendruomenės centrui, o už idėjas ir aktyvią veiklą įkūrus asociaciją – Klausučių mokyklos bendruomenei. 
Seniūnaitė ir Klausučių bendruomenės centro valdybos pirmininkė Daivutė Gvildienė visų seniūnaičių vardu dėkojo už papildytus savivaldos įstatymus, kurie dabar seniūnaičius įpareigoja teikti ataskaitas apie nuveiktus darbus.„Dabar visiems bus aišku, ką veikia seniūnaičiai“, – sakė ji. – O valdžios prašome pateikti mums visą informaciją apie mus liečiančius reikalus ir nesivadovauti tarpusavio susitarimais.“ Tokiais palinkėjimais seniūnaičiai priminė rajono vadovams, kad su gyventojais reikia tartis visais jiems svarbiais klausimais.
Darbai ir pareigos, tikriausiai, buvo aptarti ir prie gausiai vaišėmis nuklotų stalų, prie kurių susėdo bendruomenių ir valdžios atstovai. Tradiciniuose bendruomenių suėjimuose šeimininkės fantazijos neriboja. Jos, greičiausiai, nepritrūks ir bendruomenėms kuriant projektus bei juos įgyvendinant.
Jūratė Stanaitienė



« Atgal

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook