Balsavimas

Ar pritariate mokytojų reikalavimams ir streikams?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Žygeiviai: dvi dienos vaizdingais Jurbarko miškų ir laukų takais

Žygeiviai: dvi dienos vaizdingais Jurbarko miškų ir laukų takais (0)

2015-08-12

Pirmąjį rugpjūčio savaitgalį Jurbarke ir jo apylinkėse dažniau galėjai išgirsti „hello“, o ne „labas“. Jau nuo savaitės vidurio miesto gatvėmis vaikščiojo smalsūs užsienio turistai, o apgyvendinimo paslaugas teikiančiuose namuose visos vietos buvo rezervuotos. Jurbarke vyko penktasis Lietuvos žygeivių festivalis, nuo šių metų tapęs Tarptautinės žygių lygos (International Marching League Walking Association) renginiu.

Kelias į viršūnę

Festivalį rengia Pėsčiųjų žygių asociacija (PŽA), kurios idėjinis sumanytojas, o šiuo metu ir asociacijos prezidentas – jurbarkietis Vidmantas Genys.
„Tai, ką mes pasiekėme, yra viršūnė. Tapome jauniausiu Tarptautinės žygių lygos (IML) šeimos nariu. Lietuvos žygeivių festivalis įtrauktas į tarptautinių žygių kalendorių ir iš Jurbarko niekur nebeiškeliaus. Dabar tik reikia dirbti, kiek jėgos leis, o vėliau organizacijos reikalus perduoti vaikams ir anūkams“, – nors akys išduoda didelį nuovargį, šypsosi V. Genys.
Buvęs kariškis, Jurbarką padaręs vieninteliu pasaulio žygeivių traukos tašku Lietuvoje, į šį tikslą ėjo ilgai, bet nenukrypdamas į šonus. Jaunystėje aktyviai užsiiminėjęs sportu – svaidęs ietį bei šokdavęs į aukštį, pastarojoje rungtyje netgi užėmęs trečiąją vietą buvusioje TSRS, dėl 7 operacijų turėjo liautis intensyviai sportuoti. Tačiau ligos nesutrukdė vaikščioti. Būdamas kariškiu savo kareivius veždavosi į orieantacinius žygius, o mintys apie dalyvavimą tarptautiniuose žygiuose sukosi jau nuo 1994-ųjų. Tarnaujant Bosnijoje 1999 m. pasitaikė proga su danų kariškiais sudalyvauti žygyje Olandijoje. Įveikęs atranką – mirties žygį, kada reikėjo su pilna ekipuote kalnuose per parą nueiti 100 km, Vidmantas ir dar trys kariai vietoj atostogų išvyko į žygį.
Sudalyvavęs žygyje, kuriame susirenka 45 tūkst. žygeivių iš viso pasaulio, o norinčiųjų patekti yra kelis kartus daugiau, V. Genys ėmėsi iniciatyvos organizuoti panašius žygius Lietuvoje. 2001 metais startavo pirmasis Radvilų kelio žygis, kuriame dalyvavo 576 kariai ir civiliai.
Žygiai pasipylė vienas paskui kitą – organizatoriai kvietė žygiuoti Lietuvoje ir keliavo į tarptautinius žygius kitose šalyse. Atsirado tikslas – įstoti į Tarptautinę žygių lygą. Tai nepolitinė visuomeninė, pelno nesiekianti organizacija, tad ir Lietuvoje tokios reikėjo.
2011 m. įsteigta Pėsčiųjų žygių asociacija. Jos tikslas – skleisti patriotines idėjas, skatinti savo krašto, istorijos pažinimą, etninę kultūrą, vienyti keliauti mėgstančius žmones, propaguoti keliavimą pėsčiomis kaip aktyvią, kultūringą ir aplinką tausojančią laisvalaikio praleidimo formą, prieinamą visiems. Tai sportas norintiems išbandyti save. Žygiuose tradiciškai dalyvauja kariškiai ir civiliai.
Praėjusių metų spalio mėnesį Pietų Korėjoje vykusiame visuotiniame IML susirinkime asociacija tapo teisėta Tarptautinės žygių lygos nare. IML šiuo metu priklauso 26 šalys, kuriose vyksta 28 įskaitiniai žygiai.

Pasaulio žygeiviai

Lietuvos žygeivių festivaliui atsiradus IML žygių žemėlapyje pasipylė susidomėjusių žygeivių iš viso pasaulio klausimai ir nakvynių rezervacijos. Pernykščiame festivalyje dalyvavo 8 užsieniečiai, o į šiųmetinį atvyko 485. Didžiausia delegacija – 155 žmonės – atvyko iš žygių pradininkų šalies Olandijos. Po kelias dešimtis žygeivių atkeliavo iš Norvegijos, Vokietijos, Belgijos, Danijos, po keliolika ar keletą – iš Čekijos, Suomijos, Švedijos, Austrijos, Japonijos, Latvijos, JAV, Liuksemburgo, Italijos, Lenkijos, Rusijos, Šveicarijos, Prancūzijos ir Slovėnijos.
Suomijos atstovai, vadovaujami žygeivės Helenos Kyrolainen, IML buvo paskirti jurbarkiečių žygio stebėtojais, konsultantais ir patarėjais. Pasak V. Genio, jų pagalba buvo neįkainojama, nes pirmą kartą rengiant tokio masto tarptautinį žygį kyla begalė klausimų.
Pėsčiųjų žygių asociacija neseniai tapo ir IVV (Internationaler Volkssportverband) – fedaracijos, vienijančios populiariausių sporto šakų – ėjimo, bėgimo, dviračių sporto, baidarių, slidinėjimo – mėgėjus. Ši federacija vienija 40 valstybių bei skelbiasi turinti apie 20 mln. dalyvių visame pasaulyje. Į festivalį atvykę užsieniečiai dažnai yra abiejų organizacijų nariai, turi jų pasus ir kaupia įskaitinius taškus, kilometrus bei siekia apdovanojimų. Todėl festivalio pabaigoje prie organizatorių stalų nusidriekia eilės žygeivių su trimis žygių pasais: viename dedamas suvenyrinis spaudas, kitame – spaudas ir įrašomi įveikti kilometrai, trečiame – spaudas, kaip ženklas šalies, kurioje žygis vyko.
Keliavimo pėsčiomis entuziastai iš užsienio – dažniausiai vyresnio amžiaus žmonės ir kariškiai. Jų kuprines, kepures ir švarkus puošia dešimtys ženkliukų ir emblemų, kurie žymi žygius, nueitų kilometrų skaičių, aplankytas šalis. Dažnas lietuvis nesuvokia, kaip garbaus amžiaus žmogus ryžtasi blaškytis po pasaulį ir, užuot gulėjęs prie baseino, kulniuoja dešimtis kilometrų. Ir visa tai už savo pinigus! Užsienio šalių žygeiviams – tai gyvenimo būdas. Jie kaip vaikai džiaugiasi naujomis trasomis, nematytais vaizdais, bendrauja.
Į Jurbarką atvyko ir 91-erių žygeivių – japonas ir olandas. Pastarasis, pasiramsčiuodamas lazdomis, abi dienas įveikė po 20 km, nors pagal IML taisykles, vyresniems negu 70 metų žygeiviams įskaitomos 2 x 10 km trasos.
Festivalio rengėjai ne iš vieno svečio išgirdo daug gražių žodžių, žygeiviai gyrė trasas ir organizavimą. Po festivalio socialiniuose tinkluose užsieniečiai dalijosi puikiais įspūdžiais ir žadėjo būtinai sugrįžti į Jurbarką.

Lietuviški ypatumai

Pasak asociacijos prezidento, smulkių nesklandumų organizuojant festivalį buvo. Lietuvių verslininkai dar neįpratę laikytis žodžio. Likus mėnesiui iki renginio bendradarbiauti atsisakė maitinimo paslaugas turėjusi teikti įmonė. Gerai, kad apsiėmė padėti jurbarkiečiai – V. Girdauskienės IĮ. Tačiau pasirodė, kad neužtenka pajėgumų aprūpinti žygio dalyvius gėrimais ir maistu, pritrūko higienos priemonių. Bet trūkumai buvo operatyviai šalinami. Pirmasis tarptautinis renginys parodė, kad festivalis suorganizuotas gana profesionaliai, ir išryškino problemas, kurias teks spręsti.
Vidmantas Genys sako, kad sutelkė visas jėgas ir resursus šiam festivaliui. IML įskaitiniams žygiams kelia didelius reikalavimus. Festivalis įsuko visą Genių šeimą, buvusius kolegas kariškius, asociacijos narius, draugus ir draugų draugus, savanorius. Įranga ir transportu rėmė Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas. Finansavimu rūpinosi patys, nes Sporto departamentui teikti projektai pritarimo nesulaukė. Dėkui Jurbarko savivaldybei – skyrė finansinę paramą biotualetams įrengti, medikų komandoms įdarbinti ir kitoms reikmėms.
„Jei valstybė deklaruoja, kad jai rūpi žmonių sveikatinimas, sveiko gyvenimo būdo propagavimas, kalbama apie finansinę naudą sveikai gyvenantiems, tai, mano manymu, ji turėtų remti tokius renginius kaip šis“, – nusivylimo neslėpė V. Genys. Pasak jo, vien tai, kad beveik 500 žmonių iš užsienio Jurbarko rajone naudojosi apgyvendinimo paslaugomis, pirko parduotuvėse, valgė kavinėse, pylė degalus, atnešė nemenką ekonominę naudą rajonui. Tai ir yra turizmo esmė – gauti finansinės naudos.
„Kita vertus, ar mes pajėgūs pasiūlyti paslaugų tiek ir tokių, kokių reikia?“ – klausė V. Genys.
PŽA prezidentas pasigenda visuomenės aktyvumo: ir organizuojant festivalį, ir dalyvaujant meninėje dalyje – visas dienas nemokamai koncertavę geriausi Jurbarko meno kolektyvai dėmesio nesulaukė. Nedaug buvo ir žygyje dalyvavusių jurbarkiečių – tas pats visur žygiuojantis 20-30 žmonių būrelis ir keli nauji veidai.
Gal atostogų metas sutrukdė gausiau atvykti žygeiviams iš visos Lietuvos. Jų festivalyje buvo mažiau negu užsieniečių – 357. Džiugina bent entuziastai – trasoje galima buvo sutikti vaikišką vežimėlį stumiantį tėtį, kuris su dviem mažametėmis atžalomis įveikė 20 km trasą. Jauniausiam dalyviui – vos 2 mėnesiai. Abi dienas po 20 km su kūdikiu įveikė asociacijos narys Tomas Beinoras su žmona.

Malonumas ir apdovanojimai

Negausioms lietuvaičių pajėgoms atstovavo ir smagi jaunuolių kompanija. Seserys Erika, Irma ir Inga sakė esančios beveik iš Jurbarko – iš Kidulių, o jų draugas Andrius – iš Lukšių.
Andriui šis žygis pirmasis, tačiau paliko puikų įspūdį, vaikinas planuoja dalyvauti ir kituose žygiuose. Šeštadienį ir sekmadienį jis įveikė po 20 km. „Kojų nutrynimai nedideli, bet kitiems žygiams teks pasirūpinti tinkama avalyne“, – sakė Andrius.
Merginos žygiuoja jau ne pirmą kartą. Žygių virusu užkrėtė Birutė Genienė, kuri dėstė istoriją Irmai ir pasiūlė išvyką į žygį Liuksemburge. Lietuvoje pirmasis žygis buvo prieš keletą metų – naktinė 50 km trasa Radvilų keliais buvo tokia puiki, kad dabar žygeivės nepraleidžia progos pažygiuoti Lietuvoje bei vyksta į tarptautinius žygius.
Erikai šis festivalis jau trečias. Jaunimo grupelėje dažniausiai būna 6-7 žmonės ir eina jie neskubėdami – dėl malonumo.
Erika sako pametusi skaičių žygių, kuriuose dalyvavo, tačiau visada žavisi gamta, aplinka: „Nuvažiavus į svetimą šalį įspūdis, žinoma, būna didesnis, tačiau ir Lietuvoje yra ką pamatyti – kalvos, miškai, upės. Reikia pirmiausia domėtis savo kraštu, o po to važiuoti į užsienius.“ Patriotiškai nusiteikusi mergina glosto šunį Lapę, kuris taip pat įveikė 20 km ir yra nuolatinis žygių, rengiamų Jurbarko krašte, dalyvis. Tik žygeivio paso neturi.
Žygeiviai, turintys pasus bei kaupiantys kilometrus, sekmadienio vakarą džiaugėsi apdovanojimais. PŽA apdovanoja Metų žygeivį, kuriuo šiemet tapo Laima Stasiukaitienė. Žygeivė nuėjo maksimalų apdovanojimo vertą kilometrų skaičių per metus – 556. Ji trečioji, gavusi tokį apdovanojimą, ir pirmoji moteris. Šis titulas suteiktas Jurijui Šuvalovui ir Dainiui Petrauskui.
Šiemet PŽA turėjo teisę teikti ir Europos žygeivio apdovanojimus. Šio apdovanojimo nusipelno aštuoniuose skirtinguose žygiuose Europoje dalyvavęs žygeivis. Apdovanoti du lietuvaičiai – Jurijus Šuvalovas ir Andrius Cicėnas bei keletas užsieniečių. Apdovanoti ir „variniai“ bei „bronziniai“ žygeiviai, surinkę tam tikrą kilometrų skaičių.
IML žygiuose dažniausiai apdovanojamos trys gausiausios komandos, bet jurbarkiečiai paruošė dovanas kiekvienai užsienio grupei. Po puikų keraminį batą dovanodamas Vidmantas Genys linkėjo juos išbandyti artimiausiame žygyje ir po metų sugrįžti į Jurbarką antrojo.
Pasak PŽA prezidento, festivalis iš Jurbarko niekur nepabėgs. Tik reikia entuziastų jį rengti ir tobulinti bei paramos iš valstybės, visuomenės. Nedaug renginių Lietuvoje, į kuriuos atvyksta pusė tūkstančio užsieniečių. Šiųmetis dalyvių skaičius – 842 tikrai ne riba būsimiems festivaliams. Vis daugiau žmonių renkasi sveiką gyvenimo būdą, o ėjimas – viena iš smagiausių ir saugiausių sporto rūšių. „Pradėti reikia palengva, einant nedidelius atstumus. Kančia ir vargas – ne šiuose žygiuose. Reikia ieškoti malonumo“, – įsitikinęs per 4000 įskaitinių kilometrų surinkęs Vidmantas Genys.

Jūratė Stanaitienė

Daugiau nuotraukų



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook