Balsavimas

Ar pritariate mokytojų reikalavimams ir streikams?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Bataliono istorija įkvepia naujokus

Bataliono istorija įkvepia naujokus (0)

2016-08-24

Rugpjūčio 11 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas minėjo 24 įkūrimo metines ir rengė vadų pasikeitimo ceremoniją. Kariškose šventėse visad laukiama ir visuomenė,  tuo labai džiaugiasi nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pradėjusių šauktinių tėveliai ir artimieji.

Moko ginti tėvynę

LDK Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas – vienas Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ dalinių. Batalionui suteiktas 5-ojo pėstininkų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pulko, gyvavusio 1919-1940 m., vardas ir garbė naudotis tarpukario Lietuvoje Tauragės dvare stovėjusio 3-ojo dragūnų pulko „Geležinis vilkas“ atributika, puoselėti jo tradicijas. Dalinio vėliava – „Geležinio vilko“ pulko vėliavos standartas.
1990 m. įkurti greitojo reagavimo būriai, kurie jungėsi į stambesnius karinius vienetus – kuopas. 1992 m. sujungus Raseinių ir Jurbarko kuopas buvusioje Rusijos armijos karinio dalinio teritorijoje Sakalinės kaime, Tauragės rajone, įkurtas Motodesantinis batalionas tapo dabartinio bataliono pradžia. Vėliau batalionui buvo suteiktas „Geležinio vilko“ vardas, o 2000 m. jis tapo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotuoju pėstininkų batalionu. 2012 m. keičiantis karinei struktūrai batalionas iš motorizuotuojo tapo mechanizuotuoju.
Nuo 2005 m. bataliono padaliniai vykdo misijas už Lietuvos ribų – bataliono karių pagrindu suformuoti būriai LITCON 5 ir 6, dalyvavę misijose Irake, grupė PAG 5 palaikė taiką Afganistano Goro provincijoje.
2015 m. atnaujinus nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą į LDK Kęstučio mechanizuotąjį pėstininkų batalioną tarnauti atvyko 400 karių. Tiek pat naujokų sulaukta ir šiais metais.
Šiandien bataliono tikslas – užtikrinti tinkamą piliečių pasirengimą ginti valstybę, rengti profesinės karo tarnybos karius ir kariuomenės rezervą.

Pasikeitė vadai

24-ąsias įkūrimo metines minintis batalionas plačiai vartus atvėrė svečiams – Lietuvos kariuomenės dalinių vadams, Tauragės apskrities jėgos struktūrų vadovams, valdžios atstovams, šauktinių tėveliams, artimiesiems ir draugams.
Lietuvos kariuomenės Ordinariato vyresnysis kapelionas komandoras leitenantas Remigijus Monstvilas aukojo šv. Mišias už Kęstučio batalioną, laimino karius. Vyriausybės atstovė Tauragės apskrityje Irena Ričkuvienė pasidžiaugė šiltu ir šventišku bataliono renginiu bei palinkėjo kariams išvengti būtinybės panaudoti tai, ko kariuomenėje išmoko, o visiems susirinkusiems – taikos.
Rikiuotės aikštėje buvo pakelta Lietuvos Respublikos vėliava, pagerbta bataliono vėliava. 400 šauktinių bei kariai profesionalai atidavė pagarbą vadams.
Bataliono vadai rotuojami maždaug kas dvejus metus. Vadų pasikeitimo ceremonijai vadovavo Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ vadas plk. ltn. Artūras Radvilas. Brigados vadas dėkojo batalioną paliekančiam ir tarnybą Lietuvos kariuomenės Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro Kovinio rengimo grupės viršininko pareigose tęsiančiam plk. ltn. Arūnui Gajauskui už puikų vadovavimą batalionui sudėtingu laikotarpiu – atnaujinus nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Naujajam vadui – majorui Andriui Jagminui taip pat linkėjo sėkmingai vykdyti batalionui tenkančius iššūkius, o kariams – tvirtai ir ryžtingai ginti tėvynę.
Atsisveikindamas su kariais plk. ltn. A. Gajauskas dėkojo vadams už suteiktą galimybę vadovauti kariniam vienetui, leidimą klysti ir mokytis, šimtams šauktinių už tai, kad jie atėjo tarnauti, tėveliams ir artimiesiems už teisingą auklėjimą, kuris jaunuolius atvedė į kariuomenę. Tardamas „Sudie, kariai!“ A. Gajauskas atsisveikino, o iš mjr. A. Jagmino lūpų skambėjo „Sveiki, kariai!“.
Naujasis 43 metų bataliono vadas gimė Kaune. Mokėsi karininkų kursuose Vokietijoje, JAV, Danijoje, tarnavo Danijos divizijos štabe. Dalyvavo tarptautinėse misijose Irake, Afganistane. Prieš paskyrimą A. Jagminas buvo Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono laikinojo profesinės karo tarnybos personalo rezervo kariu.
Po vadų pasikeitimo ceremonijos bataliono svečių laukė smagiausia dalis – tėveliai ir artimieji galėjo pabendrauti su kojų dar nespėjusiais apšilti šauktiniais, susipažinti su ginkluote ir karine technika, apsilankyti muziejuje, pasivažinėti šarvuočiu, dalyvauti fotosesijoje „Tapk kariu 5 minutėms“ bei paskanauti kareiviškos košės.
Šventėje viešėjo, rykiuotę papuošė bei atliekamais kūriniais puikią nuotaiką kūrė Karinių jūrų pajėgų orkestras.

Naujokai tampa kariais

Kas civiliams buvo smagi pramoga, prieš gerą savaitę į batalioną atvykusiems šauktiniams taps kasdienybe.
Bataliono šūkį „Kovon dėl Lietuvos laisvės ir garbės!“ mokosi antrąja banga pašaukti nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos naujokai. Didžioji dalis šauktinių – savanoriai. Rugpjūčio 1 d. į batalioną iš Jurbarko, Tauragės, Šakių, Raseinių, Klaipėdos, Šiaulių, Kauno, Vilniaus atvyko 400 šauktinių, tarp kurių – 14 merginų. 56 šauktiniai iš Jurbarko, Raseinių ir Šakių rajono, šį kartą – tik viena mergina iš Varlaukio.
Pasak bataliono štabo S5 skyriaus civilių ir kariškių bendradarbiavimo vyr. specialisto Albino Ruko, 9 mėnesių kario rengimo tvarka paprasta ir aiški: bazinis kario kursas, po kurio duodama priesaika, specialisto, skyriaus, būrio rengimas. Po jų – baigiamosios pratybos, ir karys keliauja namo arba lieka dirbti kariuomenėje.
Iš pirmosios šauktinių laidos kariuomenėje planavo pasilikti 75 kariai, iš jų 34 – Kęstučio batalione. Šią dieną jau tarnauja 12 karių, devyni – jurbarkiškiai.

Vietoj mokslų – tarnyba

„Jaunesnysis eilinis Domantas Murauskas!“ – kad jau šio to išmoko prisistatydamas pademonstruoja vaikinukas iš Jurbarko.
Domantas šiemet baigė Jurbarko gimnaziją. Nebūdamas tikras, ką norėtų studijuoti, jis nusprendė pirmiausia atlikti karo tarnybą ir dar žiemą užsirašė savanoriu, juolab kad nuo mažens norėjo būti kariu. Dar smagiau, kad tarnauti pasiryžo nemažas būrys draugų.
Pirmoji savaitė nebuvo lengva, bet smagi. „Reikia priprasti prie rutinos, poilsio režimo – žodžiu, įsivažiuoti“, – geros nuotaikos nestokoja D. Murauskas.
Mokslai pirmomis dienomis  nesudėtingi: rikiuotė, žygiavimas, pažintis su ginklais. Vaikinas laukia priesaikos, po kurios prasidės įvairios pratybos – tada bus dar įdomiau. Gali būti, kad atlikęs privalomąją tarnybą Domantas liks kariuomenėje, bet kol kas reikia apsiprasti, kad atsibundi ne namuose, savo lovoje, o valgis – ne toks kaip mamos.
Išvykstant iš namų Domanto graudulys nekankino, tačiau kitaip jautėsi jo mama. „Emocijos – sumišusios. Ir graudu, ir džiugu. Didelio nerimo nebuvo, nes sūnus pats labai norėjo ir veržėsi tarnauti“, – sako Violeta Murauskienė. Ji neprieštarautų, jei sūnus nuspręstų pasirinkti kario profesiją: „Dabar jau miręs Domanto senelis visada domėjosi kariniais reikalais. Tai perdavė ir anūkui. Senelis labai didžiuotųsi matydamas, kad Domantas tapo kariu.“
Mamos labiausiai baiminasi, ar jų sūnūs bus pavalgę, tačiau Violeta  rami: „Domantas – sportininkas. Jo mityba visada buvo kitokia, o pasirinkęs tarnybą žinojo, kad negalės laikytis mitybos režimo.“
D. Murauskas sportavo Jurbarko kultūrizmo klube „Progresas“. Neapleisti kultūrizmo bandys ir atlikdamas tarnybą – po priesaikos tam turės visas sąlygas, laisvu laiku kariai gali sportuoti, kiek nori.

Kelias į savarankiškumą

Ovidijus Tarvainis iš Kidulių kariškiu būti nesvajojo, tačiau neapsispręsdamas, ką veikti baigus gimnaziją, sugalvojo užsirašyti savanoriu. Vaikinas norėjo rinktis pasieniečio profesiją, tad išbandymai kariuomenėje leis suprasti, ar jam tiktų darbas sukarintose struktūrose.
„Tikiuosi kariuomenėje įgyti daugiau drausmės, savarankiškumo“, – sako Ovidijus, jau dabar pajutęs, kaip nelengva keltis prieš šeštą valandą ryto, o vakare gultis anksčiau. Kartais pavyksta prisnūsti ir dieną, bet dažniausiai naujokai labai užimti. Reikia iki priesaikos išmokti rikiuotės ir neklystant žygiuoti.
Užsirašęs savanoriu O. Tarvainis sužinojo, kad kartu tarnaus ne vienas klasės draugas ir pažįstamas. Savanoriai turi galimybę rinktis, kuriame batalione tarnauti, todėl Ovidijus rinkosi arčiausiai namų esantį batalioną. „Iš čia ir namo grįžti arčiau, ir pažįstamų liktinių karių yra“, – savo pasirinkimu neabejoja šauktinis.
Kiekvieno sūnaus žodžio atidžiai klausosi mama Vilija Tarvainienė. „Kai pasakė, kad eis tarnauti, rodos, rankos nusviro. Labai gailėjau, nemiegojau naktimis. Kai paklausau per televiziją, kas vyksta kariuomenėje, pasaulyje, bijau, kad jam kas neatsitiktų“, – sako mama.
Ovidijus šypsodamasis klausosi – vaikai mamoms visada atrodo dar maži. Namuose sportavęs vaikinas tikisi, kad kariuomenėje dar labiau sutvirtės ir neužklups mamą taip gąsdinantis gripas ar kitos ligos.
Vyriausia šeimos atžala – trisdešimtmetis Ovidijaus brolis kariuomenėje netarnavo, tad Tarvainių šeimynai tarnyba – naujas patyrimas.
Šiandien Tauragėje Lietuvos Respublikai iškilmingai prisiekia Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados ,,Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotojo pėstininkų bataliono nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai – 386 vaikinai ir 14 merginų.
Kita Lietuvos kariuomenės šauktinių banga planuojama spalio mėnesį. Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą keliuose kariuomenės daliniuose pradės apie 1,3 tūkst. karo prievolininkų. Šiemet tarnybą atliks 3 tūkst. šauktinių, o nuo 2017 m. bus šaukiama nuo 3,5 iki 4 tūkst. karių.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook