Balsavimas

Ar palaikote sprendimą savavališkai įjungti apšvietimą Imsrės pėsčiųjų take?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Kovo 11-ąją – duoklė patriotizmo kalviams (nuotraukos)

Kovo 11-ąją – duoklė patriotizmo kalviams (nuotraukos) (0)

2017-03-12

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, Kovo 11-ąją, Laisvės šventė sujungė miestus ir miestelius. Įvairiose gyvenvietėse žmonės šventė nepriklausomybės atgavimą, o Jurbarke prisiekė ir pasižadėjo šauliai.

Šiemet Kovo 11-oji buvo ypatinga Girdžių bendruomenei. Šventė čia prasidėjo ant Mituvos užtvankos kranto pastatytų Gediminaičių stulpų pristatymu. Penkių metrų aukščio lietuvybės simbolis iškilo LDK Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės šaulio, Girdžių seniūno Dariaus Juodaičio iniciatyva. Šią idėją palaikė rėmėjai, savo lėšomis prisidėjo bendruomenė.
Į iškilmingą atidarymo ceremoniją iš Kauno atvyko Lietuvos šaulių sąjungos garbės sargybos šauliai. Jie kartu su „Juodo vilko“ būrio šauliais iššovė tris salves – Lietuvai, Girdžių apylinkėse už laisvę kovojusiems partizanams ir Kovo 11-ajai.
Po ceremonijos prie Gediminaičių stulpų, Girdžių kultūros namuose padėkota prie simbolio pastatymo prisidėjusiems žmonėms. 
Pernai stulpus pradėjęs statyti seniūnas D. Juodaitis teigė, kad sumanymui įgyvendinti prireiks maždaug tūkstančio eurų: „Tai daug ir kartu mažai. Žiūrint, su kuo lyginsi ir ką pasirinksi. Juk tūkstantį eurų kainuoja ir Radžio koncertas, o stulpai – ne koncertas.“
Pasak D. Juodaičio, Gediminaičių stulpai – ambicingas projektas. „Statėme savo jėgomis iš lėšų, kurias suaukojo rėmėjai. Prisidėjo kas kiek galėjo. Ar visi buvo patenkinti objektu? Tikrai ne, nes pats objektas asmenims su užsilikusiomis simpatijomis sovietų valdžiai buvo ir yra erzinantis. Bet niekuo padėti jiems negalime, gyvename laisvoje Lietuvoje ir, tikiu, kad laisvoje šalyje gyvensime, jeigu sieksime laisvę išsaugoti. Jeigu mums bus ne vis vien šalies simboliai bei žmonės, kurie prisidėjo prie laisvės“, – sakė D. Juodaitis.
Seniūnas itin dėkingas projektą įgyvendinti padėjusiems Andriui Ganusauskui, Gerardui Skrickiui, Gediminui Petraičiui, Sigitui Ragalskiui, Daivarui Rybakovui, Laurai Remeikytei, Nijolei Kairaitienei, Kęstučiui Putnai, Arvydui Gavėniai, Gražvydui Ažnai, Mariui Mikalainiui, Rimui Pinaičiui, Algimantui Vizbarai, Kęstučiui Mockaičiui, Vaidotui Jašinskui, A. Žilinskio ir ko UAB.
D. Juodaitis tikisi, kad girdžiškių patriotizmą išreiškiantys Gediminaičių stulpai taps ir turistų traukos objektu, vieta, kur žmonės važiuos nusifotografuoti.
„Dabar laikas eiti toliau, vien objektais neapsiribosime. Visai neseniai paskelbėme pilietines varžytuves „312 Trispalvių – valstybingumo šimtmečiui“. Norime, kad kitais metais per Vasario 16-osios šventę vėliavos plevėsuotų prie kiekvieno namo. Ir esame pasiruošę gyventojams padėti. Jau dabar ieškome pasiūlymų įsigyti pigiai Trispalvę, kotą ar laikiklį“, – apie planus skatinti patriotizmą pasakojo D. Juodaitis. 
Taip pat ketinama įprasminti žmonių, kurie buvo tremiami iš Girdžių apylinkių, atminimą. Kartu su žymiais kraštiečiais kovo 25 d. seniūnijoje rengiamas susitikimas dėl knygos apie Girdžių istoriją.
Prisiekė šauliai
Po šventės Girdžiuose šauliai vyko į Jurbarką – prie Vytauto Didžiojo paminklo tradiciškai prisiekė šauliai ir pasižadėjo jaunieji šios organizacijos nariai.
Priesaikos ir pasižadėjimo ceremonija prasidėjo iškilmingu vėliavos įnešimu. Didžiulė Trispalvė – ypatinga. Tai viena pirmųjų Sakalinėje įsikūrusio LDK Kęstučio mechanizuotojo pėstininkų bataliono vėliavų. Po nepriklausomybės atgavimo šis batalionas buvo suformuotas jurbarkiečių iniciatyva ir pagrindu. Vėliau vėliava padovanota Jurbarko Petro Paulaičio 1-ajai šaulių kuopai, kurios štabe saugoma iki šiol.
Tarnauti Tėvynei šiais metais pasižadėjo 35 jaunieji šauliai. Šaulio priesaiką davė ir 12 suaugusiųjų. Šaulių priesaiką prieš rikiuotę skaitė ir priklaupęs vėliavą pabučiavo Liudas Dudoravičius. Jaunojo šaulio pasižadėjimą skaitė Jogailė Gustaitytė. Išskirtine teise viešai skaityti priesaiką pagerbiami aktyvūs ir nusipelnę sąjungos nariai.
„Kovo 11-oji – tai diena, kai širdyje jauti beribį pasididžiavimą. Ji suvienija žmones, surenka kartu vėl išpažinti savo meilę tėvynei. Matyti, kiek daug jaunimo susirinko į šią šventę, buvo didžiausias džiaugsmas. Šypsenos, vėliava rankose, ta didelė žmonių grupė žingsniuojanti per Jurbarką – štai kas yra tikrasis Lietuvos grožis! O man, kaip šaulei, priesaikos skaitymas buvo begalinė susijaudinimo ir garbės banga. Tuo momentu dar kartą įsitikinau, jog Lietuvos neiškeisiu į nieką. Jokie aplinkinių, tėvų ar mokytojų žodžiai nepakeis mano nuomonės. Didžiuojuosi, kad esu lietuvė“, – sakė J. Gustaitytė.
Po šaulių priesaikos ir jaunųjų šaulių pasižadėjimo jurbarkiečiai, pasipuošę trispalvės akcentais, dalyvavo Jaunimo organizacijų sąjungos inicijuotoje Kovo 11-osios eisenoje nuo Vytauto Didžiojo paminklo iki savivaldybės aikštės. Čia eisenos dalyviai suformavo pirmąjį Lietuvos vardo skiemenį – „LIE“.
Apdovanojo
Iš aikštės visi sugužėjo į Kultūros centrą pasiklausyti Antano Sodeikos meno mokyklos mokinių ir mokytojų Kovo 11-osios proga dovanoto koncerto „Tavo širdį savoj širdy girdžiu“. Būtent čia buvo pristatyta nauja tradicija, kuria siekiama paskatinti šaulius veiklai ir kraštą bei patriotizmą puoselėjantiems darbams.
Jurbarko r. savivaldybė, bendradarbiaudama su LDK Kęstučio šaulių 7-ąja rinktine, įsteigė du apdovanojimus už per praėjusius metus atliktus darbus. Buvo nuspręsta suaugusiam šauliui įteikti vardinį kovinį durklą, o jaunajam šauliui „Išlikimo dovaną“ – vardinį turistinį daugiafunkcį peilį ir kompasą.
Vardinis durklas Petro Paulaičio 1-osios kuopos šauliui Vytautui Jurgiui Kairiui įteiktas už iniciatyvas ir asmeninį indėlį įamžinant Lietuvos laisvės kovotojų ir ištremtų Lietuvos gyventojų atminimą rajone. V. J. Kairys tikina, kad apdovanojimas jį maloniai nustebino. „Jei žmonės nusprendė apdovanoti, tai jie įvertino mano darbus“, – sakė šaulys.
V. J. Kairys ne tik šaulys, bet ir tremtinys. Vyras kartu su likimo broliais ir bendraminčiais yra pastatęs ir atnaujinęs ne vieną partizanams bei tremtiniams skirtą paminklą. 
Peilis ir kompasas atiteko tos pačios kuopos jaunajai šaulei Mildai Kriščiūnaitei. Mergina apdovanota už aktyvų dalyvavimą jaunųjų šaulių veikloje, asmenines iniciatyvas, skatinančias jaunųjų šaulių motyvaciją.
Ypatingas pasižadėjimas
„Bandau suvokti, kodėl apdovanojo mane, kuo pasižymėjau būtent aš? Esu nuoširdžiai nustebinta, nors draugams tai nebuvo staigmena. Būti apdovanotai už nuopelnus be galo malonu, tačiau nesijaučiu to verta. Kadangi esu Jurbarko būrio būrininkė, stengiausi atlikti savo pareigas teisingai ir dariau tai, kas man iš tiesų patinka. Tam tikri užsiėmimai, kuriuos paskatinau, nebuvo tik mano iniciatyva, tai jaunųjų šaulių grupelių, o kartais ir viso būrio darbas. Dėkoju merui už apdovanojimą, tačiau geriausias atlygis – būrio jaunieji šauliai ir gerbiami vadai, darbas bei veiklos su jais, laisvalaikio juokas, kartais net pyktis“, – sakė M. Kriščiūnaitė.
Jaunoji šaulė tikina, kad Kovo 11-oji jai yra ne tik valstybinė šventė, bet ir diena, kai galima daug kur dalyvauti ir švęsti Laisvę. 
„Suvokiu laisvės kainą, gerbiu už Lietuvos nepriklausomybę galvas paguldžiusius partizanus. Nors man neteko patirti kartėlio, prieš kurį kovojo daugybė tautiečių, branginu savo kraštą, gamtą, vėliavą ir žmones. Jaučiu malonų virpulį, kai po kelionių grįžtu į savus miškus ir gniaužiu savyje skaudžią Lietuvos istoriją, prisimindama, kaip atkakliai mūsų protėviai kovėsi dėl mūsų laisvės. Džiaugiuosi galėdama drąsiai sakyti, kad esu lietuvė“, – sakė M. Kriščiūnaitė.
Mergina taip pat tikina, kad prieš trejus metus davusi jaunojo šaulio pasižadėjimą niekad nesigailėjo tai padariusi.
„Prisijungimas prie šaulių sąjungos labai mane pakeitė. Disciplina, atsakomybės jausmas, jaunatviškų intrigų sūkurys, patriotiškumas, žmonių pažinimas – daugybė vertybių ir situacijų, kurios skatino mane augti buvo sąjungos dėka. Vadas Marius Jazukevičius nuolat skatindavo eiti pirmyn, motyvavo ir dalykai, kurie iš pradžių atrodė neįmanomi net komandai, o buvo padaromi savomis rankomis. Taip pat Gintas Dulaitis ir Zigmas Dangėlas padėjo susipažinti su ginkluote, topografija, suvokti šaulystės prasmę, įgauti vadovavimo įgūdžių. Šaulių sąjunga visų pirma man padėjo rasti žmones, kurie pastūmėjo naujoms patirtims“, – atviravo šaulė.
Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius tikino, kad apdovanojimai tikrai reikalingi, todėl šauliai bus pagerbiami ir ateityje, o ceremonija taps tradicija. „Mačiau, kad apdovanotieji labai susijaudino. Dabar šauliai žinos, kad kitais metais jų vėl laukia įvertinimas, o tai skatins veikti“, – sakė S. Mockevičius.
Tokius pačius apdovanojimus rajonuose veikiančių padalinių šauliams šiemet įsteigė ir kitos Tauragės apskrities savivaldybės.
Apdovanojimai įteikti dar trims rinktinėms šauliams. Rinktinės vadas  Kęstutis Bauža padėkos raštus įteikė Jurbarko kuopos vadui Algirdui Geniui bei „Juodo vilko“ šauliams – Edgarui ir Giedriui Gabševičiams.
Lukas PILECKAS

Daugiau nuotraukų rasite čia.



« Back

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook