Balsavimas

Ar tenkina požeminių šiukšlių aikštelių įrengimo kokybė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Naktinis žygis – pilnas įspūdžių ir bendravimo

Naktinis žygis – pilnas įspūdžių ir bendravimo (0)

2016-07-09

Valstybės – Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos išvakarėse į naktinį dviračių žygį pakvietė bendruomenė „Tvarkau Jurbarko kraštą“. Į antrus metus rengiamą naktinį pasivažinėjimą, kuris pretenduoja tapti tradiciniu, kvietė ir „Šviesos“ laikraštis.

Skatina pagalbą

Praėjusių metų vasaros pradžioje Jurbarko rajone startavusią socialinę iniciatyvą sugalvojo jauni ir veiklūs rajono gyventojai: Linas Židulis, Džeraldas Kiulkaitis, Daivaras Rybakovas, Darius Juodaitis ir Darius Kalinauskas. Per metus prisijungė dvi moterys – Inga Molevaitė ir Janina Sabataitienė.
Bendruomenės įkūrimo idėja – patiems, nelaukiant valdininkų dėmesio, spręsti iškylančias problemas, gražinti savo kraštą, tvarkyti aplinką, padėti reikalingiems pagalboms, telkti bendruomenę bendram darbui ir veiklai.
Sulaukus signalų, pagalbos prašymų iš gyventojų ieškoma būdų padėti, o jei padėti negali patys bendruomenės nariai, kreiptis į atitinkamas instancijas ir ieškoti sprendimų.
Nors bendruomenė vienija vos šešis asmenis, kiekvienam darbui, akcijai pasitelkiami ir kiti aktyvūs Jurbarko krašto gyventojai, prašoma įmonių pagalbos. Gyventojai dažnai kreipiasi į bendruomenės narius „Facebook“ paskyroje ir asmeniškai, apie organizuojamas talkas, darbus informuoja rajono žiniasklaida.
Metų darbo vaisiai tikrai nemenki: tarp gyventojų populiariausios įvairios talkos – jų rengta nemažai: suremontuoti suoliukai mieste ir paimsry, buvo tvarkomos Imsrės pakrantės, naikinti nevalų sunešti šiukšlynai, sutvarkyta tinklinio aikštelė, padėta išsikuopti nuo gaisro nukentėjusiems Butkaičių kaimo gyventojams, o kitam padegėliui – dovanotos gyventojų suaukotos daržo ir miško gėrybės.
Ne visur darbus galima atlikti patiems, todėl iškilus problemoms dėl dviračių tako – atsiradus kalneliams, išbyrėjus trinkelėms pagalbos kreipėsi į miesto vadovus, ir darbai buvo greit atlikti – valdžia greičiau reaguoja, kai kreipiasi ne vienas gyventojas, o bendruomenė. „Tvarkau Jurbarko kraštą“ aktyvistams tinka posakis, kad vienas lauke – ne karys.
Žvejų prašymu bendruomenė padėjo įrengti valčių nuleidimo vietą prie Mituvos užtvankos, o pagalbos paprašius Pėsčiųjų žygių asociacijai prieš Tarptautinį žygeivių festivalį padėjo įrengti trasas.
Bendruomenės socialine paskyra aktyviai naudojasi jurbarkiečiai, praradę savo augintinius ar norintieji juos priglausti. Nė vienas geras darbas nėra mažas – kažkam naujas įnamis suteikia ne tik džiaugsmo, bet ir saugumo.
Viena prasmingiausių akcijų, kurią žadama rengti kasmet – „100 žvakučių ant 100 užmirštų kapų“. Žmonės kviečiami tvarkyti apleistus kapus, ypač senkapius, ir uždegti ant jų atminimo žvakeles. Ši akcija pernai vyko penkiose rajono seniūnijose.
Puikią akciją – bėgant 2 km maratoną per Miesto ir verslo dieną pagelbėti mažajai Gerdutei įsigyti klausos aparatą surengė bendruomenės narė Inga Molevaitė. Surinktų lėšų kilniam tikslui užteko.
Nemažai veiklų bendruomenė organizuoja su partneriais. Žiemą drauge su Jurbarko rajono laikraščiu „Šviesa“ ir Jurbarko saugaus eismo centru surengė akciją „Slysk saugiai“, kurioje vairuotojai buvo mokomi, kaip elgtis slidžiame kelyje. Drauge su Jurbarko Antano Sodeikos meno mokyklos mokytojais ir mokiniais piešiniais buvo papuošta sena transformatorinė Kauno gatvėje.
„Tvarkau Jurbarko kraštą“ entuziastai kviečia ne tik dirbti, bet ir prasmingai pramogauti. Pavasarį ne tik jurbarkiečius, bet ir žygeivius iš visos Lietuvos bendruomenė pakvietė į labdaros žygį monografijai „Viešvilė“ paremti. Ėjimo entuziastai paaukojo 500 eurų, dar tiek pridėjo bendruomenės narys, verslininkas D. Rybakovas.
Tradicija tampa ir Girdžių seniūno D. Juodaičio sumanyti naktiniai dviračių žygiai.

Žygis populiarėja

Pernai keliolika žygeivių temstant važiavo į už 17 km nuo Jurbarko esančius Vertimus, kur jų laukė laužas ir žolelių arbata. Jurbarkietis astronomijos mėgėjas ir entuziastingas dviratininkas Marius Mikalainis atsivežė teleskopą, per kurį dviratininkai stebėjo žvaigždes ir klausėsi apie jas pasakojimo.
Po pernykščio žygio likusius gerus įspūdžius išsaugoję keletas dviratininkų prisijungė ir šiais metais. Trasa buvo ilgesnė – per 50 km, tačiau keliolika dviratininkų atstumo neišsigando ir vakare,  20 val., pajudėjo į Generolo Jono Žemaičio vadavietę.
Po lietingų dienų oras žygeivius lepino – buvo nei karšta, nei šalta, švietė saulutė, todėl kelias iki bunkerio su keliais stabtelėjimais Girdžiuose, Pavidaujyje ir miško aikštelėje „Šernynė“ neprailgo. Puikios nuotaikos dviratininkai, lydimi automobilį vairavusio L. Židulio – jei kam prireiktų pagalbos, saugiai pasiekė tikslą.
Kviesdami į žygį organizatoriai primygtinai ragino dviratininkus pasirūpinti savo saugumu: turėti liemenes, šalmus, šviestuvus, laikytis kelių eismo taisyklių. Žygeiviai buvo pavyzdingi – pasirūpino saugos priemonėmis, atšvaitais, o sutemus šviečiantys žibintai ryškiai apšvietė kelią namo.
Pasak žygio rengėjo D. Juodaičio, pernai pavykęs žygis skatino nenuleisti rankų. Kryptis buvo pasirinkta padiskutavus su keletu bičiulių – tiko kilometražas, o ir sužinoti apie partizanų vadą Žemaitį buvo įdomu.
Gaila, kad prie bunkerio dviratininkus turėjęs pasitikti partizanų ryšininkas Antanas Puišys, nesulaukė jų atvykstančių. Garbaus amžiaus istorijos liudininkas turi daug prisiminimų apie pasipriešinimo kovas, todėl žygio dalyviai sutarė kada nors vis tiek su juo susitikti.
Nepavykus išklausyti istorinės atminties, tarp žygeivių išsirutuliojo karšta diskusija apie dabartinę Lietuvos padėtį Rusijos karinio suaktyvėjimo laikotarpiu – nuomonių, apie tai, kaip elgtųsi ir privalėtų elgtis šiuolaikinis lietuvis, buvo visokių, tačiau aistras gesino žygio organizatorių pasiūlytas pienas ir naminė duona – toks maistas iš valstiečių trobų pasiekdavo žeminėse pasislėpusius partizanus.
Dviratininkai ir patys buvo pasirūpinę užkandžiais – jėgoms atgauti ant suolų išsirikiavo arbatos termosai, sumuštinių dėžutės, vaisiai. Ant miško nusileidus prieblandai, partizaniškos istorijos, kurias prisiminė patys žygio dalyviai, skambėjo vaiduokliškai, o kriaukšlė duonos bunkeryje degant žvakėms tapo prabangiausiu patiekalu.
Nusileidus tamsai dviratininkai miško keliukais, užklydę į vieną kitą pelkę ir akligatvį, palikdami laukuose ryškiomis šviesomis šviečiančią žemės ūkio techniką, tuntus kraujasiurbių uodų, pagreitėdami plačiuose žvyrkeliuose ir sustojimais gindami šalin nuovargį, stabtelėję prie kito Jungtinės Kęstučio apygardos partizanų vado – aviacijos leitenanto Juozo Kasperavičiaus-Visvydo sodyboje įrengto atminimo kryžiaus apie pusę pirmos nakties grįžo į Jurbarką.
Šviečiančiu būriu susidomėjo budintys policininkai, tačiau pamatę dviračius tik mandagiai pasiteiravo, ar nereikia pagalbos. Sustoję bendrai nuotraukai žygio dalyviai pasižadėjo, kad ši išvyka su šaunia kompanija nebus paskutinė.
„Naktiniai dviračių žygiai, manau, taps tradiciniais, kuriuose dalyvaus vis daugiau žmonių. O norintiems pabendrauti anksčiau, liepos pabaigoje bus rengiamas dviejų dienų žygis su nakvyne į Rambyno kalną“, – sakė žygio organizatorius. Būsimame žygyje D. Juodaitis pažadėjo pasakojimus apie šią vietovę, Pagėgių kraštą. Dviračių žygiai turi turėti prasmę, padėti praplėsti akiratį, o ne tik smagiai pasportuoti.

Visiems tiko

Į antradienio žygį susirinko įvairaus amžiaus, pomėgių, fizinio aktyvumo žmonės, tačiau žygis niekam nepasirodė neįveikiamas, o artėjant namams liko tik smagūs prisiminimai.
Labiausiai patyrę žygeiviai – Marius Mikalainis ir Ernestas Stanaitis, dviračio pedalus minantys bene kasdien, įveikiantys ne vieną šimtą kilometrų ir dalyvaujantys įvairiuose dviračių žygiuose. Vyrai naktinio žygio išvakarėse buvo atmynę į bunkerį pažiūrėti, ar viskas ten tvarkoje. Patyrę dviratininkai buvo apsirūpinę galingomis šviesomis, kurios rodė kelią paprastas lemputes pasikabinusiems žygeiviams, o sugedus dviračiui visų žvilgsniai taip pat krypo į juos: „Šitie tikrai žinos, ką reikia daryti“.
Žygio organizatoriaus D. Juodaičio žmona Jurgita prisipažino, kad dviračiu jai tenka važinėti ne taip ir dažnai, todėl jai žygis buvo nelengvas, tačiau su gera draugija – įveikiamas.
Dvidešimtmečiai draugai Sigita Liachovičiūtė ir Lukas Valtys žygyje atsidūrė netikėtai patiems sau.
Lukas vasarą nieko neveikia, nedirba, todėl akis užkliuvo už „Šviesos“ „Facebook“ paskyroje reklamuojamo žygio: „Pagalvojau, kodėl nenuvažiavus – tiko atstumas, o važiavimas naktį – šioks toks ekstrymas.“
Vaikinas kalbino važiuoti nemažai draugų, tačiau šie mieliau laiką leidžia prie kompiuterio ar televizoriaus. Lukui kompaniją palaikė Sigita. Mergina – buvusi orientacininkė, treniravosi pas trenerį Audrių Tirliką, todėl sportas – nesvetimas. Jai teko dalyvauti varžybose, kurios vyko miške, prie bunkerio.
„Su dviračiu kartais vasarą nuvažiuoju iki sodo, o šiame žygyje smagu susitikti su draugu, pabendrauti“, – sakė mažutė mergina, pagal ūgį pasirinkusi ir nediduką dviratį, kuriuo minti reikėjo nemažų pastangų.
Savo dviratį labai gyrė Lukas, tiksliau, ne savo, o skolintą: „Aš net savo dviračio neturiu, bet tai nesukliudė dalyvauti“, – juokėsi vaikinas.
Slaugą studijuojanti Sigita ir būsimas chemijos inžinierius Lukas žygiu liko patenkinti – pasportavo ir sužinojo šį tą naujo. L. Valtys, juokdamasis prisipažino apie miške esantį bunkerį ir partizanų vadą nieko negirdėjęs, kad ir kaip nesmagu būtų, – mokyklinių žinių spragos pasivijo studentą tamsiame miške.
Jaunuoliai nežino, ar dar važiuotų į tokį žygį: „Sprendžiame „on the spot“ (iš anglų kalbos – vietoje, nedelsiant)“, – planuoti nemėgsta Lukas.
Sigita vasarą ketina padirbėti, o Lukas atvirkščiai – dirbs rudenį, o vasarą norėtų savanoriauti, keliauti. Todėl gali būti, kad jo žvilgsnį vėl patrauks koks nors žygis ar net pats jį draugams surengs.
Dviratininkai turėjo laiko ir aptarti reikalus, ir su draugais pasidalyti naujienomis, ir su naujai sutiktais žmonėmis susipažinti, pabandyti sužinoti, kuo jie gyvena, kokių pomėgių turi. Juk kartais ryškia liemene vilkintis žmogelis pramynęs pro šalį slepia įdomias istorijas, aistringą hobį ar didžiulį žinių bagažą. Tokie žygiai, kai kartu tenka įveikti nemažą atstumą, tampa puikiu startu naujai draugystei.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook