Balsavimas

Ar palaikote sprendimą savavališkai įjungti apšvietimą Imsrės pėsčiųjų take?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Pasieniečiai – pasienio bendruomenių partneriai

Pasieniečiai – pasienio bendruomenių partneriai (0)

2017-05-17

Trečiadienį Jurbarko r. savivaldybėje lankėsi gausus būrys pasieniečių. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai atviri – pristatė savo veiklą ir pasiūlė pagalbą sprendžiant savivaldos reikalus.

Ieškoti sąlyčio taškų
Susitikti su Jurbarko krašto bendruomene atvykęs ir VSAT vadas – generolas Renatas Požėla pirmiausia kalbėjo apie galimą bendradarbiavimą. „Mes ir dabar bendradarbiaujame, tačiau matau erdvės dar glaudesniam darbui“, – sakė R. Požėla. Pagėgių rinktinė, kuri saugo Jurbarko rajonu besidriekiančią sieną su Rusijos Federacija, turi išvystytą infrastruktūrą, apmokytus pareigūnus, logistikos priemones. Visa tai gali būti naudinga savivaldybei.
Sienos apsaugos tarnybos pareigūnai sėkmingai dirba savivaldybių komisijose, skirstančiose socialinę paramą. „Mes turime informacijos apie piliečius, kurie užsiima neteisėta veikla, todėl vien mūsų pareigūnų buvimas tokiose komisijose juos atgrasytų nuo kreipimosi dėl pašalpų“, – tikino VSAT vadas. Pasieniečių dalyvavimas komisijose sąlygoja didesnį socialinį teisingumą, padeda taupyti savivaldybių lėšas.
Pasieniečiai norėtų plačiau atverti mokyklų duris, įkurti Jaunųjų pasieniečių būrelius. „Tai būtų būdas užsiauginti sau darbuotojų, bet svarbiausia – vaikų užimtumas ir atitraukimas nuo kitos – nusikalstamos veiklos“, – sakė R. Požėla. Jis priminė, kai vos prieš dešimtmetį vietoje pamokų paaugliai traukdavo į panemunius padėti kontrabandininkams.
Neseniai įsteigtas ir bendruomenės pareigūno etatas – šis darbuotojas aktyviai bendraus su visuomene, vykdys bendras veiklas.
„Europos Sąjungos išorės siena – patrauklus turizmo objektas. Tik reikėtų įrengti kokį nors ženklą ir nukreipti ten turistus, pareklamuoti“, – puikią idėją pasiūlė R. Požėla. Nors užsienio turistams ši siena reiškia ES pabaigą, VSAT vadas ją linkęs vadinti pradžios vartais ir vizitine kortele, kuri turėtų rūpėti ir savivaldybei.
„Pasienio regionai nustumti į šalį, nors juose daug didesnė socialinė atskirtis nei likusioje Lietuvos dalyje. Savivaldybės per jas vienijančią asociaciją turėtų stengtis paveikti Vyriausybę, kad pasienio vietovėms būtų sukurta speciali programa. To siekiame ir mes“, – sakė R. Požėla ir pasiūlė rajono vadovams pagalvoti apie oficialų susitarimą, kuris taptų atspirtimi bendram darbui.
Pasienio pajėgos 
„Mūsų rinktinė – didžiausia. Jai keliami ne tik kontrabandos sulaikymo, bet geopolitine situacija paremti reikalavimai, nuolat vyksta pratybos. Politinė situacija dabar tokia, kad mes privalome ją suvaldyti ir garantuoti sienų saugumą“, – sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės vadas pulkininkas Rimantas Timinskis ir pasijuokė, kad žmonės pasieniečius vis dar painioja su muitininkais, todėl svarbu jiems paaiškiti šios tarnybos darbo specifiką.
Pagėgių rinktinės darbą pristatė Sienos kontrolės skyriaus viršininkas Laimonas Pocius. Pagėgių rinktinė saugo 254 iš 294 km valstybės sienos su Rusijos Federacija – nuo Baltijos jūros iki Vištyčio ežero, kur susikerta Rusijos, Lenkijos ir Lietuvos sienos. Rinktinėje dirba 838 darbuotojai, iš kurių 710 – pareigūnai.
Pagėgių rinktinę sudaro 10 užkardų: Vištyčio, Kybartų, Kudirkos Naumiesčio, Šilgalių, Rociškių, Viešvilės, Bardinų, Plaškių, Vileikių ir Specialiosios paskirties užkarda, kurios 26 pareigūnai gali dirbti visoje Lietuvos teritorijoje ir vykdo spec. užduotis, kaip policijos padalinys „Aras“. 
Kai kurios užkardos ypatingos. Pavyzdžiui, Kybartų užkarda aptarnauja du didelius punktus – Kybartų kelio pasienio kontrolės ir Kybartų geležinkelio. Pro šį dieną naktį kursuoja keleiviniai ir krovininiai traukiniai. „Kybartuose vykdomas unikalus projektas – čia nesustodami kursuoja traukiniai tarp Kaliningrado srities ir Baltarusijos, o pasieniečiai, naudodami tam tikras priemones, atlieka stebėjimą ir užtikrina valstybės sienos nepažeidžiamumą“, – pasakojo L. Pocius.
Rociškių užkardos teritorijoje esantis Ramoniškių punktas turėtų tapti tarptautiniu, tačiau dabar yra tik dvišalis. „Šiame punkte sieną kerta tik gyventojai, važiuojantys pigesnių prekių, degalų ar cigarečių“, – šypsosi Sienos apsaugos skyriaus viršininkas. 
Unikalūs ir Viešvilės užkardai priklausantis Jurbarko upės pasienio kontrolės punktas ir Vileikių užkardos Rusnės upės PKP. Tarpvalstybinės sutartys numato per juos praleisti iš Lietuvos į Rusiją ir atgal plaukiančius laivus. „Jau dešimt metų šios sutartys galioja, tačiau nepraplaukė nė vienas laivas. Laukiame, gal atsiras poreikis“, – sakė L. Pocius.
Rezultatus lemia investicijos
Jau netrukus Vištytyje prasidės tvoros pasienyje su Rusija statyba. Konkurse jai įrengti dalyvavo 27 įmonės, o laimėjo įmonė iš Vilkaviškio. „Pirmą stulpelį įkasime jau kitą mėnesį, o gruodį darbai bus baigti, ir tai garantuos papildomą saugumą“, – tikino R. Požėla.
Bus įrengta 45 km ilgio tvora, kuri taps kliūtimi kontrabandininkams. „Nors Kaliningrado gubernatorius šaipėsi iš mūsų planų ir net siūlė parūpinti plytų, rusai tokią sieną savo pusėje turi jau 5-6 metus“, – atskleidė L. Pocius.
Patį didžiausią efektą saugant sienas duoda stebėjimo sistemų įrengimas. Dabar jos įrengtos 109 km ruože nuo Kuršių marių iki Smalininkų, kur siena suka į sausumą. Šiais metais stebėjimo sistemos bus įdiegtos 22 km Rociškių užkardos pasienio ruože, o iki 2020 m. taip planuojama stebėti visą pasienį su Rusijos Federacija. 
Užkardų stebėjimo centruose operatoriai nuolat budi prie monitorių, kurie transliuoja vaizdą iš bokštuose įrengtų kamerų. Esant blogam matomumui pasitelkiami radarai, o visas pasienis nusėtas davikliais, kurie reaguoja į judančius objektus ir nukreipia ten kameras.
„Stebėjimo sistema naudojasi ne tik pasieniečiai, jų padedami nustatome ir pagauname ne vieną brakonierių, stebime gaisrus, vandens priemonių judėjimą. Taip padedame kitoms tarnyboms“, – sakė Pagėgių rinktinės vadas R. Timinskis.
Kad investicijos į stebėjimo sistemas greit atsiperka rodo statistika: kontrabandininkais garsėjusių Pagėgių teritorijoje 2005 m. buvo sulaikyta 116 sienos pažeidėjų, 2006 m. – 67, o 2007 m. įrengus stebėjimo kameras jų sumažėjo iki 39, 2013 ir 2014 m. iš viso nebeliko. Kontrabandininkai ėmė kelti galvas vos pradėjo prasčiau veikti anksčiau įrengtos stebėjimo kameros, tačiau jas atnaujinus padėtis vėl stabilizavosi.
Žymiai sumažėjo sulaikomų cigarečių kiekiai. 2007 m. Pagėgių rinktinės užkardose buvo sulaikyta 2 mln. cigarečių pakelių, tuo tarpu visoje Lietuvoje – 3 mln. Dabar sulaikoma vos 80-60 tūkst. cigarečių pakelių. „Su rusiškomis banderolėmis Lietuvoje dabar sulaikoma vos 3 proc. tabako produkcijos, tuo tarpu su baltarusiškomis – per 13 proc. Didžiausi kontrabandinių cigarečių kiekiai randami šiaurinėje Lietuvoje, kur jie patenka iš Latvijos“, – sako R. Timinskis.
Jam pritarė ir R. Požėla: „Mes su pasieniu susitvarkėme, estai taip pat tam jau numatė dideles investicijas. Mes esame lyderiai – iš 1070 km išorinės sienos 33 proc. veikia stebėjimo sistemos, šiais metais ji pradės veikti dar 200 km pasienio ruože. Tai – regioninė problema. Didžiausia landa – Latvijoje. Teks jai padėti“, – sakė VSAT vadas.
Veiklos užtenka
Ką gi veikia pasieniečiai, jei kontrabandos beveik nebeliko? Pagėgių rinktinės pareigūnai dirba ne tik pasienio ruože, jiems priskirtos Šilutės, Šilalės, Raseinių, Tauragės, Jurbarko, Pagėgių, Šakių, Vilkaviškio ir Kazlų Rūdos savivaldybės, kuriose jie vykdo patikrinimus, stebėjimą, užsieniečių kontrolę. 
Gyventojai, planuojantys apsilankyti pasienio ruožuose, kurie pažymėti geltonais stulpeliais, privalo pasirūpinti leidimais. Nuo pernai nebūtina vykti į užkardą, leidimą galima užsisakyti internetu, o į telefoną atsiųsta žinutė informuos, kad galite lankytis pasienio ruože. „Leidimas galioja metus. Pasirūpinkite juo ir pramogaukite, žvejokite, grybaukite, uogaukite ramūs“, – sakė L. Pocius. Pernai buvo išduota 9240 tokių leidimų. 
Pasieniečiai tikrina ir pasirinktus asmenis. Pernai Pagėgių rinktinės teritorijoje buvo patikrinti beveik 53 tūkst. asmenų, 32,5 tūkst. transporto priemonių. „Gyventojai turėtų nepykti, kad juos tikriname. Taip mes išfiltruojame mums rūpimus asmenis. Pavyzdžiui, tikrinant dokumentus pasienyje buvo nustatytas pensijoje esantis Vladimiro Putino apsaugininkas. Ką jis veikia pasienyje, galima tik spėlioti“, – pasakojo L. Pocius. 
Sienos apsaugos skyriaus viršininkas pristatė ir kinologų veiklą, tarpžinybinį bendradarbiavimą, bendravimą su kaimyninių šalių kolegomis. „Pernai buvo užbaigta demarkuoti siena su Rusija, įrengti 545 valstybės sienos ženklai. Šiais metais turėtų būti pasirašyta sutartis ir baigtas 20 metų trukęs darbas“, – pasidžiaugė pareigūnas.
VSAT vadai patikino, kad jie pasiruošę atvirai bendrauti su visuomene – paprastėja procedūros, tampa lengviau keliauti. „Į viską dabar žiūrime paprasčiau. Stengiamės nesudaryti nepatogumų Nemunu keliaujantiems žmonėms, jei jie turi tvarkingus dokumentus ir nesišvartuoja Rusijos pusėje“, – paprastesnes procedūras pristatė R. Timinskis. Jis pažadėjo pasidomėti galimybe Smalinkuose šalia pasienio punkto pastatyti prieplauką, kuria galėtų naudotis ir smalininkiečiai bei kiti keliautojai. 
Tėvynės labui
Pasinaudodami proga, kad Jurbarke susirinko daug aukštų VSAT pareigūnų, tarnybos vadovai įteikė jiems apdovanojimus. VSAT vado R. Požėlos įsakymu vidaus tarnybos kapitono laipsnis suteiktas Pagėgių rinktinės vyresniajai specialistei – bendruomenės pareigūnei, vyresniajai leitenantei Vitai Ažnei, o vidaus tarnybos vyresniojo leitenanto laipsnis – Sienos kontrolės skyriaus vyr. specialistui, jaunesniajam puskarininkiui Viktorui Laurinavičiui.
Tarnybos vado pavaduotojo, štabo viršininko, atliekančio tarnybos vado funkcijas, Vido Mačaičio įsakymu vidaus tarnybos leitenanto laipsnis suteiktas ir jaunesniajam puskarininkiui Donatui Mockui, o 40-mečio proga už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą vardine dovana – laikrodžiu vyr. puskarininkį Tomą Švilpą apdovanojo Pagėgių rinktinės vadas R. Timinskis.
Prie sveikinimų prisidėjo ir Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius. Įvertindamas susitikimą meras sakė, kad išgirsta informacija – tikrai naudinga, o pasiūlymai pasienyje įrengti traukos objektą turistams ir pasienio pareigūnų darbas savivaldybės komisijose – verti dėmesio. 
Jūratė Stanaitienė



« Back

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook