Balsavimas

Ar pritariate valdininkų išvykai į mokymus Ispanijoje?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Profesoriui Liudui Mažyliui – milijonas šypsenų

Profesoriui Liudui Mažyliui – milijonas šypsenų (0)

2017-12-13

Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį neabejotinai svarbiausias įvykis – 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto originalo Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos Politiniame archyve suradimas. Aktą kovo 29 d. surado Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis ir tapo populiariausiu šių metų žmogumi. Lapkričio 30 d. jis lankėsi mūsų rajone – susitiko su Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos ir Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos moksleiviais ir mokytojais, o vakare – su Jurbarko gyventojais.

Kodėl Aktą surado ne istorikas?

Jurbarkiečius domino, kaip atsitiko, kad daugelio istorikų ilgą laiką ieškotą svarbiausią Lietuvos valstybės atkūrimo dokumentą surado mokslininkas chemikas?

Profesorius L. Mažylis sakė, kad ne kartą profesiją keitė. Kalbėdamasis su jaunimu jis akcentavo, kad šalia pagrindinės profesijos įgyti kitą ar ją keisti nėra blogai. „Man pagrindine profesija tapo chemija, kuria pradėjau domėtis nuo septintos klasės iki tol, kol apgyniau disertaciją ir dar ilgai po to. Tačiau taip būna, kad pasirinkus vieną profesiją, kur nors širdies kamputyje yra išlikusi kokia nerealizuota svajonė. Ir tai yra visiškai normalu, kai žmogus dirba vieną darbą ir kartu įsivaizduoja, kad save gali realizuoti dar kokioje nors kitoje srityje“, – sakė L. Mažylis.

 Šį profesoriaus teiginį patvirtina jo veikla. 1988 m. prasidėjus Sąjūdžiui, o 1991 m. kovo 11-ąją atkūrus Lietuvos nepriklausomybę L. Mažylis aktyviai įsijungė į politinę veiklą, penkerius metus buvo Kauno miesto tarybos deputatas. Ragavo ir žurnalisto duonos – 1990-1993 m. dirbo dienraščio „Kauno laikas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju, bendradarbiavo kituose leidiniuose.

„Taip atsitiko, kad bandymo veltis į vietinę politiką nebuvo galima suderinti su darbu chemijos srityje, kur reikia labai daug kruopštumo, laboratorijoje praleisti daug laiko. Po darbo Kauno miesto savivaldybėje mane pakvietė dėstyti į Vytauto Didžiojo universitetą politikos mokslų, nes politologų tuo laiku Lietuvoje nebuvo, kas nors turėjo imtis šio mokslo. Čia ir buvo didysis šuolis“, – į daugelį dominantį klausimą atsakė profesorius. O, pasak jo, nuo politologijos iki istorijos nėra didelis šuolis, tuo labiau kad jo tyrinėti Lietuvai svarbiausi politiniai įvykiai buvo prieš šimtą metų.

Padėjo konkretus mąstymas

Tarpdiscipliniškumą, kai vienos srities mokslininkas domisi ir kitomis mokslo šakomis, skatina ir Vytauto Didžiojo universitetas. Labai gerai, jei mokslininkas gali veikti tarp politologijos ir istorijos, arba viešojo administravimo ir ekonomikos ar kitų mokslo sričių. Būtent toks mokslininkas ir yra profesorius L. Mažylis. Jis sako, kad chemiko išsilavinimas, mąstymas konkrečiai apčiuopiamomis kategorijomis nekenkia dėstant politikos procesus.

Profesorius tvirtina, kad mąstymas fizinėmis, apčiuopiamomis kategorijomis padėjo ir ieškant svarbiausio Lietuvos dokumento, nes būtent toks mąstymo būdas, kuris būdingas ne istorikui, jį ir užvedė ant kelio.

Padirbėjus Lietuvos archyvuose profesoriui susiklostė graudokas vaizdas – jo tyrinėjamo laikotarpio dokumentai išdraskyti, išbarstyti, matyt, išvežti. Todėl pasitarus su kolegomis tapo aišku, kad Lietuvoje Akto ieškoti neverta, o Rusija jo vis vien neduotų. Tai kur tada ieškoti? Įvertinus to meto istorines aplinkybes, – tik Vokietijoje.

Tylus vizitas į Berlyną

Per daug nesiviešindamas ir nereikalaudamas lengvatų ar išskirtinių sąlygų, profesorius nuvyko į Berlyną. Prieš kelionę kalbėjosi ir su kai kuriais istorikais, archyvarais, muziejininkais, ir su kolegomis chemikais. Būtent šie ir patarė: „Važiuoji penkioms dienoms – tik neieškok nuo 1917 m., nes visko nespėsi surast. Ieškok nuo 1918 m. vasario mėn. Nusprendžiau ieškoti nuo 1917 m. gruodžio – Lietuvos Tarybos Gruodžio 11-osios deklaracijos“, – Akto paieškos užkulisius atskleidė profesorius.

L. Mažylis sako, kad Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politiniame archyve Lietuvos nepriklausomybės akto galėjo ir nerasti dėl apmaudžios, bet lemtingos klaidos. Ir nežinia, ar kada nors jis būtų surastas.

Lemtinga akimirka

Nuo bevaisės paieškos profesorius buvo tik per plauką. Vokietijos archyve dokumentai suskaitmeninti, vienu metu galima gauti peržiūrėti iki dešimties bylų, tad kompiuterio ekrane prieš akis mirga šimtai dokumentų, tūkstančiai lapų.

Peržiūrėdamas dokumentus profesorius iš nuovargio prisnūdo, o ekrane vienas po kito keitėsi dokumentų vaizdai. Tik staiga profesoriui šmėstelėjo mažas kamputis pažįstamų parašų. Atsipeikėjęs sustabdė peržiūrą, atsuko atgal – Aktas! O jei tų parašų nebūtų pastebėjęs?

Ar milijonas tikras?

Koncerno „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus už Aktą buvo pažadėjęs milijoną.

„Čia tik atrodo, kad buvo pažadėta, – sako profesorius. – O kalbėta truputį kitaip: pasakyta, kad milijonas eurų bus skirtas tam, kuris suras Aktą ir atgabenęs įteiks Lietuvos valdžiai. Aš negaliu šito dokumento atgabenti ir įteikti. Todėl milijono aš negaliu gauti. Kad gaučiau, turėčiau Aktą pagrobti iš archyvo ir slapta atvežti. Žinoma, šito aš niekuomet nedaryčiau ir to neįmanoma padaryti. Todėl manau, kad to milijono iš tikrųjų pažadėta nė nebuvo, – miglas nuo menamo milijono nupučia Aktą suradęs profesorius. – Kartą susitikime su gyventojais viena moteris pasakė: profesoriau, ar jums svarbu tas milijonas? Juk jūs dabar turite ne milijoną eurų, bet milijoną Lietuvos žmonių šypsenų. Ta moteris buvo teisi“, – sakė profesorius.

Tačiau L. Mažylis juokavo, kad vienoje kompanijoje teisininkai jam įrodinėję, kad vis tik milijoną jis galėjęs gauti, bet turėjęs veikti gudriai. Tereikėję jam į archyvą Vokietijoje tyliai nusivilioti Lietuvos Prezidentę, ten jai įteikti bylą su rastu dokumentu ir pasakyti: „Štai aš Lietuvai įteikiu Nepriklausomybės aktą!“ O toliau jau Jos Ekcelencijos reikalas, – juokavo profesorius.

Dar bus staigmenų

Ar gali būti, kad netrukus profesorius L. Mažylis suras dar ką nors svarbaus, kas vėl sujaudintų Lietuvos visuomenę? Viešojoje erdvėje pasklido informacija, kad netrukus gali būti surastas Vytauto Didžiojo kapas. Netgi sklando kalbos, kad kapo vieta žinoma, tačiau laikoma paslaptyje.

Profesoriaus L. Mažylio nuomone, niekas nuo visuomenės neslepiama, intrigų nerezgama, abejoti istorikų sąžiningumu nėra pagrindo.

Pasak profesoriaus, ieškoti tikrai yra ko. Vien Vokietijos archyvuose yra daugiau Lietuvai svarbių radinių, apie kuriuos reikėtų paskelbti. Todėl ir toliau bus nuodugniai tyrinėjami 1917-1918 m. įvykiai. Profesorius dabar dirba ne vienas – grupelė mokslininkų analizuoja turimas žinias ir modeliuoja galimus variantus. Ir ne tik dėl paieškų archyvuose. Juk kažkur yra ne tik minėto kunigaikščio kapas, bet ir Napoleono lobis, kaip manoma, paslėptas ant Rambyno kalno, pagaliau kažkur tebėra ir garsusis Gintaro kambarys, ir daugelis kitų viliojančių paslapčių.

Vienyti žmones

L. Mažylis dalyvauja LRT televizijos projekte „Šiandien prieš 100 metų“, kuriame aiškinami svarbiausi Lietuvos valstybės ypač sudėtingą ir sunkų atkūrimą 1918 metais nulėmę įvykiai.

Kalbėdamas apie šių dienų aktualijas, L. Mažylis ypač pabrėžė, kad šalies visuomenę būtina vienyti. Paprašytas nuomonės apie Vilniuje, Lukiškių aikštėje, numatytą pastatyti paminklą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, profesorius sakė, kad gal ne tiek svarbu, ar Bunkeris, ar Vytis būtų pastatyti, o kad tie paminklai Lietuvos žmones vienytų, kad tauta pasijustų vieninga, stipri, pajaustų savo pasididžiavimą. „Supriešinti galima greitai, o suvienyti – sunku“, – sakė profesorius.

Tik vieninga tauta yra dvasiškai stipri, gal todėl ir profesoriui L. Mažyliui už verslo pažadėtą milijoną svarbiau milijonas nuoširdžių Lietuvos žmonių šypsenų.

Gintautas Šimboras



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook