Balsavimas

Ar miesto gatvės žiemą prižiūrimos tinkamai?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Sakale, lėk! Tradicijos kuriamos šiandien

Sakale, lėk! Tradicijos kuriamos šiandien (0)

2017-11-20

Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro direktorius etnologas dr. Arvydas Griškus tęsia aviacinę temą (A. Griškaus straipsnių ciklas „Skrydis virš Lietuvos ir Jurbarko, arba pasakojimai apie karo aviaciją“ spausdintas „Šviesos“ Nr. 62, 64, 65, 2017 m. rugpjūtį) ir iš praeities persikelia į dabartį. Autorius pasakoja apie pilietiškumą, kurį supranta kaip galimybę prisiimti daugiau pareigų, nei įpareigoja įstatymai, apie Lietuvos karinių pajėgų Sraigtasparnių eskadrilės ir Smalininkų Lidijos Meškaitytės pagrindinės mokyklos bendradarbiavimą, penkerius metus mokykloje rengtą karinę-edukacinę-kultūrinę stovyklą „Sakale, lėk“ ir apie tai, kaip aviacijos tradicijos tarsi sraigtasparnis nusileido Smalininkuose. 

Šiandienė kultūros politika, kultūros įstaigų veikla daugiausia nukreipta į praeitį. Kultūros centrai, bibliotekos, mokyklos, muziejai gaivina, puoselėja, globoja etninę kultūrą. Minime svarbius valstybei, kraštui įvykius, žmones. Ypatingą dėmesį skiriame senųjų lietuviškų kaimiškų papročių gaivinimui ir puoselėjimui. Tik kartais pamirštame, kad dabartinė kaimiška aplinka, kurią mes dažnai išskirtinai tapatiname su lietuviška kultūra (kostiumas, papročiai ir t.t.) radikaliai pasikeitė. Mes didžiuojamės ir dažnai apgailestaudami prisimename Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę, šloviname tarpukarį. Baltišką kultūrą, religiją kaip lietuviškumo simbolį priešpastatome krikščionybei. Ar nestovime vietoje galvodami, kad tik praeityje viskas buvo gerai.

Mes gyvename čia ir dabar – informacinėje, greitoje visuomenėje, kalbame apie dirbtinį intelektą, robotus, kultūrų susimaišymą. Juk tai, kas vyksta dabar, taip pat etninė kultūra, tradicijos. Mes didžiuojamės krašto istorija, bet turime parodyti, ką nuveikėme ir šiomis dienomis: ką pastatėme, kokias naujas tradicijas sukūrėme, kad nebūtume karta, kuri tik laistė ir prižiūrėjo, ir nieko nepaliko istorijai. Istorija ir tradicijos kuriamos dabar, mes visi tą darome.

Sakalų skrydžio pradžia...

Esu etnologas, tyrinėjantis aviacijos tradicijas, lakūnų mentalitetą. 2010 m. respublikoje pristačiau fotografijų parodą „Sraigtasparnių eskadrilės tradicijos“ (nuotraukas surinkau rašydamas bakalauro darbą), ją pristačiau ir Smalininkuose, ir Viešvilėje. Tuo metu ką tik buvau pradėjęs dirbti Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centre. Tada ir įvyko pirmoji Karinių oro pajėgų (KOP) lakūnų pažintis su Smalininkų Lidijos Meškaitytės pagrindinės mokyklos vaikais, direktoriumi ir mokytojais. Toliau bendromis pastangomis ryšys tarp smalininkiečių ir Sraigtasparnių eskadrilės lakūnų stiprėjo. 2011 m. vasarą, minint Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą dieną, Smalininkų stadione grupė lakūnų su moksleiviais žaidė futbolą ir tinklinį, o jau 2012 m. birželio pradžioje iškilmingai buvos atidaryta pirmoji karinė-edukacinė-kultūrinė stovykla „ Sakale, lėk“.

Pirmoje stovykloje instruktoriais dirbo 6 lakūnai. Svarbus ir įdomus faktas, kad stovyklos uždaryme bendradarbiavimo sutartį pasirašė Smalininkų Lidijos Meškaitytės pagrindinės mokyklos direktorius Artūras Matukaitis ir dabartinis Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų vadas pulkininkas leitenantas Dainius Guzas. Tuo metu jis buvo struktūrinio KOP padalinio Aviacijos bazės Šiauliuose oro operacijų grupės vadas, tą dieną vaduojantis Aviacijos bazės vadą.

2013 m. paminėtos Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą 80-osios metinės. Stovykla „Sakale, lėk“ atidaryta per šventę, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo 90-osioms metinėms paminėti, nes Steponas Darius, jau būdamas lakūnu, dalyvavo 1923 m. Klaipėdos krašto atvadavimo kampanijoje.

Bendradarbiavimas ir draugystė tvirtėjo, buvo kuriamos ir naujos tradicijos. Stovyklos programa pasipildydavo naujais akcentais, iššūkiais ne tik vaikams, bet ir lakūnams, mokytojams, kultūros darbuotojams.

Stovyklų kronika

Geriausiai stovyklos dvasią atspindi žinutės, kurias organizatoriai siųsdavo Karinių oro pajėgų internetiniam puslapiui.

Tai stovyklos mažasis metraštis, kvepiantis paraku ir pilnas emocijų. Lakūnai pasakytų, kad jaučiamas ir aviacinio žibalo kvapas...

2012 m.: lėk, sakale, lėk!

Sakalas lietuvių mitologijoje – iškilus, karališkas paukštis. Jis lietuvių liaudies dainose siejamas su jaunu berneliu, kareivėliu. Sakalas – žodinis lietuviškos aviacijos simbolis, nes mūsų lakūnai jau nuo Dariaus ir Girėno laikų vadinami sakalais.

Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės „sakalai“ birželio pirmą savaitę prisidėjo prie Smalininkų Lidijos Meškaitytės pagrindinės mokyklos „sakaliukų“ pastangų skleisti sparnus. Vedami darnaus bendradarbiavimo bei siekio ugdyti vaikų pilietiškumą, patriotiškumą, lyderystę Aviacijos bazės sraigtasparnininkai, minėtos mokyklos bendruomenė bei Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras organizavo karinę-kultūrinę-edukacinę stovyklą skambiu pavadinimu „Sakale, lėk“.

Stovykloje vaikai varžėsi kariškose estafetėse, atliko žygį su taktikos elementais bei vandens kliūtimis, buvo mokomi suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiajam. Lakūnai demonstravo paieškos ir gelbėjimo postuose budinčių sraigtasparnių gelbėjimo įrangą, pasakojo karo aviacijos istoriją, mokė vaikus konstruoti aviamodelius bei demonstravo vieno jų – F-22 – skrydį, taip pat dėstė bendros aerodinamikos pagrindus. Stovyklautojai vasarą pasitiko neišdildomais įspūdžiais.

2012 m. stovykloje dirbo 6 lakūnai, dalyvavo 46 vaikai, dauguma jų – Smalininkų Lidijos Meškaitytės pagrindinės mokyklos 5–10 klasių moksleiviai. Prie jų prisijungė nedidelis būrelis iš Jurbarko, Šiaulių, Vilniaus. Nors kronikoje ir nepažymėtas, bet vienas iš įdomesnių stovyklos epizodų – sraigtasparnio MI-8, vykdančio užduotį, skrydis virš Smalininkų stadiono ir gyvo Vyčio kryžiaus, sudaryto moksleivių, nuotrauka iš viršaus.

Pirmoji stovykla kėlė nerimą mokyklos direktoriui, ant kurio pečių gulė visa atsakomybė. Lakūnai dėl tarnybos užduočių truputį vėlavo... Atrodė, kad pradžia bus nekokia, bet kai lakūnai motociklu įriedėjo į mokyklos kiemelį, supratom, kad viskas bus gerai. Prisimindamas tai manau, kad sunkiausia ir buvo pirmoji pirmosios stovyklos diena, nes visi šiame darbe buvome naujokai.

2013 m.: Dariaus ir Girėno atminimui

Stovyklos atidarymas birželio 1 d., buvo sudėtinė šventės „Lietuvininkais mes esam gimę...“ dalis. Stovyklautojai žygiavo kartu su Karinių oro pajėgų orkestru. Iškilmingoje atidarymo ceremonijoje dalyvavo Jurbarko rajono vadovai ir Aviacijos bazės vadas plk. ltn. Vidmantas Rachlevičius. Šventė buvo skirta Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-osioms metinėms ir Klaipėdos sukilimo 90-osioms metinėms paminėti. S. Darius buvo vienas iš sukilimo organizacinio komiteto svarbių narių, o sukilime dalyvavo 23 kariškiai, vėliau tarnavę Karo aviacijoje, todėl šventės tematika buvo susieta su aviacija.

Stovyklautojų gretos padidėjo – prisijungė Viešvilės pagrindinės mokyklos 10 mokinių bei keletas jurbarkiečių. Iš viso stovykloje dalyvavo 81 mokinys.

Buvo sudaryti keturi sukarinti būriai, jiems buvo suteikti sukilimo dalyvių vardai: aviacijos viršininko, generalinio štabo divizijos generolo Stasio Pundzevičiaus, karo lakūno, aviacijos kapitono Prano Gudyno, karo lakūno, generalinio štabo pulkininko leitenanto Juozo Jankausko ir oro žvalgo, aviacijos majoro Juozo Namiko.

Būriams vadovavo KOP sraigtasparnių eskadrilės lakūnai: stovyklos viršininkas vyr. ltn. Mindaugas Lazutka, instruktoriai ir būrių vadai kpt. Gintautas Čiuoderis, kpt. Tomas Brusokas, vyr. ltn. Kazimieras Lomanas, vyr. ltn. Gediminas Puišys, vyr. srž. Raimundas Jankauskas, srž. Albertas Lapavičius.

Stovykloje didelis dėmesys buvo skirtas tvarkai ir disciplinai, ugdoma pagarba vyresniesiems, valstybės atributikai. Vaikai buvo mokomi rikiuotės pratimų, supažindinti su modeliavimo, topografijos, pirmosios medicininės pagalbos pagrindais, dalyvavo sportinėse varžybose. Daug džiaugsmo stovyklautojams suteikė galimybė pasivažinėti kartingais Smalininkų kartodrome, vakarinis žygis su kariškais elementais, naktinė diskoteka.

Daug dėmesio buvo skiriama ir meniniam-kultūriniam ugdymui: visi būriai dalyvavo šokio pamokose, per kurias paruošė puikų pasirodymą, kiekvienas būrys turėjo parengti ir meninį prisistatymą.

Visas keturias dienas būriai rinko taškus už gerą veiklą, visi norėjo būti pirmi ir nugalėti. Pasisekė aviacijos majoro Juozo Namiko būriui. Prizas komandai – papildomas važiavimas kartingais.

Stovyklos uždaryme vaikai buvo apdovanoti ne tik baigimo sertifikatais, bet ir kariškomis dovanomis – knygomis apie aviaciją ir kariuomenę, pakabukais su aviacijos simbolika. Geriausieji ir aktyviausieji užsitarnavo kepuraites su stovyklos logotipu, o marškinėliai su stovyklos „Sakale, lėk“ ženklu – sraigtasparniu – puiki atminimo dovana, kurią visiems padovanojo Karinės oro pajėgos.

2013 m. stovyklos „vinis“ – Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparnio MI-8 atlikta gelbėjimo darbų programa ir galimybė sraigtasparnį apžiūrėti iš arčiau. 

2014 m.: trečioji – dar kariškesnė

Trečiojoje stovykloje dalyvavo 91 moksleivis net iš 11 Lietuvos mokyklų – prie smalininkiečių, kurie sudarė pagrindą, vėl prisijungė 10 viešviliečių, taip pat Jurbarko, Tauragės, Raseinių, Šiaulių, Vilniaus moksleivių. Veiklos prioritetai – drausmė, sveikata, pilietiškumo ir atsakomybės ugdymas, pažintis su aviacijos ir karybos elementais ne tik teoriškai, bet ir praktiškai.

Stovyklautojams vadovavo 10 lakūnų: kpt. Eligijus Rukšnaitis, kpt. Mindaugas Kisielius, kpt. Mindaugas Lazutka, vyr. ltn. Gediminas Puišys, srž. Albertas Lapavičius, vyr. ltn. Kazimieras Lomanas, vyr. ltn. Audrius Gineitis, vyr. srž. Raimondas Jankauskas, kpt. Tomas Brusokas, srž. Mindaugas Vaitkus. Taip pat dirbo ir du lektoriai iš KOP Aviacijos bazės – gr. Inga Baikova, kpt. Dainius Lukavičius, jie pristatė ginkluotę ir katapultavimo įrangą.

Bendrą Smalininkų Lidijos Meškaitytės pagrindinės mokyklos, Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Sraigtasparnių eskadrilės, Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro projektą parėmė Lietuvos karinės oro pajėgos, Jurbarko rajono savivaldybė, Amerikos lietuvių draugija „Lietuvos dukterys“, mokinių tėvai.

Stovyklos veikla prasidėdavo 9 ir baigdavosi 17 val., išskyrus žygio dieną. Stovyklautojų būriai buvo pavadinti eskadrilėmis, kurioms suteikti brigados generolo, inžinieriaus-konstruktoriaus Antano Gustaičio, aviacijos pulkininko leitenanto Leonardo Pesecko, aviacijos kapitono Romualdo Marcinkaus, aviacijos vyresniojo leitenanto konstruktoriaus Jurgio Dobkevičiaus vardai. Stovyklos atidaryme pakeltos Lietuvos karinių oro pajėgų ir Mažosios Lietuvos vėliavos, o svečius nudžiugino stovyklautojų paruošta muzikinė programėlė. Pakui jų laukė kartingai ir karinės-sportinės estafetės.

Antrąją dieną greta tradicinių rikiuotės pratybų, mankštos, šokio repeticijos įdomiausia buvo paskaita apie kareivių elgesį kovos lauke, kaip apsaugoti savo būrį, apie ginklus, jų priežiūrą. Stovyklautojai turėjo galimybę patys išardyti ir sudėti ginklus, o kai lektorė tą padarė užrištomis akimis – visi išsižiojo iš nuostabos ir susižavėjimo.

Įsimintiniausia diena – žygis į Smalininkų tankodromą. Tądien į stovyklą ateiti reikėjo anksčiau – 8 val. Žygiuojančios eskadrilės buvo užpultos priešų – teko operatyviai prisiminti, ko buvo mokoma paskaitoje apie išlikimą kovos lauke.

Įveikus ilgą kelią, tikslas pasiektas. Komandos išsiskirstė į keturis punktus. Vieni dalyvavo paskaitoje apie karių judėjimą karo lauke, apžiūrėjo inventorių, kurį karys privalo turėti misijos metu, ragavo amerikietiško sauso davinio. Kiti tuo metu įveikė kliūčių ruožą, šaudė ir landžiojo ten, kur turbūt daugiau niekada nelįstų – po tanku. Treti bandė saugiai persikelti per tvenkinį, o persikėlus instruktoriai leido jiems išsimaudyti. Ketvirtieji išbandė savo jėgas pelkėje – visų nuomone, tai buvo pati linksmiausia, tačiau ir sunkiausia rungtis.

Stovyklos uždaryme nuotaikingą programą pristatė ne tik vaikai, bet ir lakūnai, mokytojai bei mokyklos ir kultūros centro administracija.

Stovyklautojai vienbalsiai teigė, kad trečioji stovykla buvo pati įsimintiniausia.

Ji buvo dar kariškesnė: žygis į tankodromą per miškus, pasalos, nauja stovyklos vieta, kariškos užduotys, kareiviška virtuvė...

Man didžiausią įspūdį padarė grįžimas iš tankodromo vėlai vakare. Ėjimas rikiuotėje tapo savotišku chorų karu – eskadrilės dainavo viena už kitą garsiau, improvizavo. Tamsoje dar kurį laiką miestelyje buvo girdėti dainos...

2015 m.: svečiai – iš NATO

Ketvirtojoje stovykloje turiningai laiką praleido 87 moksleiviai iš 11 Lietuvos mokyklų. Garsas apie stovyklą sklinda, geografija plečiasi – prisidėjo mokinių iš Kauno, Klaipėdos, Marijampolės.

Stovyklautojams vadovavo 12 lakūnų iš KOP Aviacijos bazės: mjr. Eligijus Rukšnaitis, kpt. Tomas Brusokas, kpt. Gintautas Čiuoderis, kpt. Audrius Gineitis, kpt. Mindaugas Kisielius, kpt. Mindaugas Lazutka, kpt. Kazimieras Lomanas, kpt. Gediminas Puišys, vyr. srž. Raimondas Jankauskas, vyr. srž. Mindaugas Vaitkus, srž. Albertas Lapavičius, srž. Juras Grigaliūnas.

Lakūnai nepabūgo nei atsakomybės, nei sunkumų, lengvai rado bendrą kalbą su mokiniais ir labai greitai pelnė jų pagarbą.

Tradicinė stovykla kasmet turi būti ir netradiciška pakviečiant vis naujų svečių pristatyti Lietuvos gynybos struktūrą.

Puikiai stovyklos pradžiai nuteikė karo kapelionas mjr. Remigijus Monstvilas. Turiningas susitikimas su NATO oro policijos misiją atliekančiais Norvegijos karininkais, kurie pasisveikino lietuviškai: „Sveiki, sakalai!“ ir supažindino su NATO veikla. Visi vaikai gavo spalvotas Norvegijos karinių pajėgų naikintuvų nuotraukas.

Įsimintinas, daug ištvermės pareikalavęs žygis į tankodromą, kur laukė įvairios estafetės, plaukimas plaustais, šaudymas, ėjimas per pelkę, „sužeistojo“ gelbėjimas. Nudžiugino sraigtasparnis, atskraidinęs stovyklautojams maišą ledų!

Viena iš linksmiausių užduočių buvo įkritusiųjų į pelkę gelbėjimas. Įkristi savanoriškai sutiko mokyklos direktorius A. Matukaitis, sekretorė Violeta Norvaišienė ir buvęs mokinys Mantas Micavičius.

Paskutinę dieną – įspūdingas stovyklos uždarymas su masiniu šokiu, meninėmis būrių programomis bei daugybe apdovanojimų ir padėkų.

Stovykla nebūtų buvusi tokia puiki, jeigu ne rėmėjai – Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Karinių oro pajėgų Aviacijos bazė, Jurbarko r. savivaldybė, Smalininkų jaunimo klubas „Aukštyn kojom“, Amerikos lietuvių labdaros draugija „Lietuvos dukterys“, mokinių tėvai.

2016 m.: nauji žygiai ir iššūkiai

Jubiliejinėje – penktoje stovykloje – net 109 vaikai ir jaunuoliai. Prasiplėtė ir amžius – stovyklauja 4–11 klasių mokiniai. Sulaukta 6 romų tautybės jaunuolių iš Panevėžio.

Būriams vadovavo Aviacijos bazės lakūnai ir gelbėtojai: kpt. Gintautas Čiuoderis, kpt. Kazimieras Lomanas, kpt. Mindaugas Kisielius, kpt. Gediminas Puišys, vyr. ltn. Valius Urbonas, vyr. srž. Raimondas Jankauskas. Puikiai ir operatyviai reikalus sprendė jau ne pirmus metus stovyklai vadovaujantis kpt. Mindaugas Lazutka. Stovyklą globojo ir kai galėjo veiklose dalyvavo Sraigtasparnių eskadrilės vadas mjr. Eligijus Rukšnaitis.

Kaip ir ankstesnėse stovyklose buvo rikiuotės pratimai, karybos teoriniai užsiėmimai, tarpkomandinės sporto varžybos, žygiai su karinėmis užduotimis į Palėkių miškelį ir tankodromą.

Pirmą kartą buvo suorganizuotas naktinis žygis, civilinės saugos pratybos mokykloje, kai reikėjo greitai evakuotis iš pastato. O paskutinę dieną visus nudžiugino parodomoji į stovyklos uždarymą atskridusio, bet nusileisti negalėjusio sraigtasparnio komandos programa.

Stovyklą finansiškai parėmė Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Amerikos paramos fondas „Lietuvos dukterys“, Smalininkų bendruomenė, Jurbarko r. savivaldybė.

Iššūkis ir įdomi patirtis – bendrauti ir būti komandose su romų tautybės vaikais. Kitokia kultūra, kitoks tvarkos suvokimas pradžioje kėlė šiokių tokių nesusipratimų, kuriuos išspręsti prireikė keleto vyriškų pokalbių. Stovyklai įpusėjus jaunuoliai suprato, kad yra svarbūs savo būrių nariai, įsitraukė į veiklą, buvo pagirti ir apdovanoti, o stovyklos uždaryme visus nudžiugino šokiu su salto elementais.

Nevengti atsakomybės

Stovykla buvo rengiama pirmą birželio savaitę, taip racionaliai išnaudojamas mokslo metų pabaigoje ugdymui skirtas nepamokinis laikas.

Atidarymo dieną skambant stovyklos himnui „Sakale, lėk“ iškilmingai pakeliamos Lietuvos, Mažosios Lietuvos ir Karinių oro pajėgų vėliavos. Lakūnai pasveikina stovyklautojus: „Sveiki, sakalai!“

Kiekvienam būriui – eskadrilei priskiriamas instruktorius – lakūnas, o vaikai išsirenka eskadrilių ir grandžių vadus. Tai atsakingos pareigos. Prisimenu, kaip mano sūnus nenorėjo būti būrio vadu. Pasakiau, kad su žmonėmis dirbti yra sunkiausia ir kad jis privalo tą padaryti, prisiimti atsakomybę.

Eskadrilės formuojamos iš skirtingo amžiaus vaikų, iš berniukų ir mergaičių, kad susidraugautų, vyresni padėtų mažesniems, išmoktų dirbti kartu.

Eskadrilei suteikus vardą skiriama ir užduotis – sužinoti Lietuvai ir aviacijai nusipelniusio žmogaus biografijos faktus. Dienos užsiėmimai baigiasi rikiuote, rezultatų suvedimu, pagyrimais, pastabomis, vėliavų nuleidimu.

Taisykles vaikai priėmė

Stovyklos vienas iš svarbiausių tikslų – ugdyti drausmę, discipliną, pagarbą vienas kitam. Kiekvienas sakalas žino, kad stovykloje privaloma dėvėti savo būrio marškinėlius ir kepurę. Vėlavimas, pasitraukimas iš būrio nepranešus, keiksmažodžiai, rūkymas – tai pažeidimai, už kuriuos eskadrilė gauna baudos taškus.

Stovyklautojai negalėjo naudotis mobiliaisiais telefonais. Pirmoje stovykloje mokytojai stebėjosi, kaip lakūnai paims iš vaikų telefonus, kad jie netrukdytų užsiėmimams. „Pasakysime, ir atiduos“, – neabejojo šie. Taip ir buvo, ir tai tapo nerašyta taisykle.

Kartais palaikyti tvarkai imdavomės nestandartinių sprendimų ir patys stengėmės laikytis kariškos tvarkos. Pastebėjome, kad įspėti ar nubausti stovyklautojai kitą dieną tapdavo komandų lyderiais, renkančiais papildomus taškus už gerus darbus ir puikiai įvykdytas užduotis.

Mokytojų ir mokyklos vadovų nuomone, stovykla ir bendradarbiavimas su lakūnais moksleivius padarė drausmingesnius, pareigingesnius, mokykla nesusiduria su didelėmis drausmės problemomis.

Skaičiai ir žmonės

Skaičiai ne visada parodo rezultatus, ypač ugdant, auklėjant. Per penkerius metus stovyklai buvo skirtos 22 dienos, 172 ugdymo valandos, stovyklavo 416 mokinių, su vaikais dirbo 20 kariškių lakūnų. Smalininkiečiams moksleiviams stovykla „Sakale, lėk“ tapo įprastu dalyku, daugelis su ja užaugo.

Nors pagrindinis koordinatorius buvo jurbarkietis majoras Eligijus Rukšnaitis, visų lakūnų pavardes reikėtų įrašyti mokyklos garbės lentoje.

Sklandi stovyklų veikla – tai direktoriaus A. Matukaičio ir viso mokyklos kolektyvo nuopelnas. Mokytojai buvo stebėtojai, prižiūrėtojai, patarėjai, padėjo stovyklautojams ruošti menines programas, dalyvavo žygiuose ir kitose užduotyse. Svarbų, dažnai nematomą darbą atliko mokyklos ūkinis personalas.

Stovyklos veiklą koordinavo štabas, kurį sudarė mokyklos administracijos, Sraigtasparnių eskadrilės ir kultūros centro atstovai. Smalininkų bendruomenės centras prisidėjo projektais finansavimui gauti, Smalininkų technologijų ir verslo mokykla leido naudotis valgykla ir stadionu, savo bendrabučiuose apgyvendino lakūnus.

Dvi vasaras lakūnus į savo namus priėmė mokyklos direktorius. Grįžę iš stovyklos vyrai čia vakarieniaudavo, planuodavo kitos dienos darbus ir ilsėdavosi – skaldydami malkas, pjaudami žolę, žvejodami.

Stovyklos kasdienybę, šventes ir stovyklautojų emocijas puikiai atspindi nuotraukos ir mokytojo Mariaus Matukaičio sukurti filmai.

Išradingi ir linksmi buvo ne tik vaikai – sugalvojome kitaip pasveikinti mokyklos direktoriaus pavaduotoją su gimimo diena, direktorius prie savo namo rado lentelę su užrašu „Parduodama“, o lakūnai – aukštyn kojom prisuktus mašinos numerius... Smalininkų seniūnui lakūnai įteikė prašymą, kad vieną miestelio gatvių pavadintų kapitono Kazimiero Lomano vardu, ir kitąmet prie mokyklos atsirado lentelė su jo vardu! Tai buvo nepikti pokštai.

Kariuomenės diena

2012 m. mokykla kartu su kultūros centru nusprendė lakūnus lapkričio 23 d. pasveikinti su Kariuomenės diena. Taip atsirado nauja tradicija mokyklos ir Smalininkų miestelio gyvenime.

Šią dieną lakūnai mokykloje veda pilietiškumo, istorijos pamokas, protų mūšį, vyksta sporto varžybos. Lakūnai aplanko ir ikimokyklinio ugdymo grupių vaikus, kurie akis išpūtę žiūrėdavo stovyklaujančių sakalų rikiuotes ir patys žygiuodavo.

Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centre vyksta Kariuomenės dienos koncertas. Pagal mokytojos Editos Gylienės sugalvotą scenarijų moksleiviai, mokytojai, lakūnai, kultūros centras rengia programą. Mokytojams, mokiniams tenka šokti ir dainuoti, o lakūnus dažniausiai gelbėja puikiai gitara grojantis borto technikas viršila Eimantas Vaišvila, balsingasis kpt. Audrius Gineitis, kurio slapyvardis (juos turi visi lakūnai) – Maestro.

2013 m. iškilmingoje ceremonijoje Kariuomenės dienos proga Vilniaus Karininkų ramovėje tuometis Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. A. Pocius „Lietuvos karžygio“ statulėlę įteikė Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Sraigtasparnių eskadrilės lakūnams ir gelbėtojams – už moksleivių atsakomybės ir pareigos ugdymą. Šiuo apdovanojimu pagerbiami kariai ir civiliai, kilniais poelgiais ir pasiaukojančia tarnyba garsinantys Tėvynę ir kariuomenę, rodantys tarnystės visuomenei pavyzdį.

Stovykla „Sakale, lėk“ ir Kariuomenės dienos minėjimas paskatino glaudesnį bendradarbiavimą ir draugystę. Lakūnai atvyksta į Paskutinio skambučio šventę, sveikina moksleivius Rugsėjo 1-osios proga, užsuka važiuodami per Smalininkus, pasveikina su gimtadieniais. Sraigtasparnių eskadrilės vyrai prisidėjo savo darbu ir medžiagomis prie mokyklos administracinių patalpų remonto. Ir visada skrisdami virš Smalininkų keletą ratų apsuka virš mokyklos.

Tradicijos ugdo

Valstybės nepriklausomybės simbolis – kariuomenė, jos tikslas – ginti šalį. Kariuomenės ir žmogaus stiprybė moraliniuose ir dvasiniuose dalykuose, todėl jaunosios kartos ugdymas yra vienas mūsų veiklos prioritetų.

Kariškos ar sukarintos stovyklos kaip jaunimo ugdymo, mąstymo formavimo valstybei reikalinga kryptimi įrankis žinomos jau seniai. Ypač jos buvo populiarios XX a. pradžioje, tarpukario Lietuvoje. Kaip ir dabar jaunimą burdavo organizacijos, kurių veiklos sudėtinė dalis buvo stovyklos.

Šiuo metu stovyklos, ypač kariškos, vėl populiarios. Stovyklas organizuoja skautai, šauliai ir kitos jaunimo organizacijos, daug yra ir komercinių. Stovykla „Sakale, lėk“ galėtų tapti pavyzdžiu, kaip švietimo sistemoje, integruojant karišką pilietinį ugdymą, auginti jaunąją kartą.

Lakūnai jaunimui perteikia karišką tvarką, savo darbo ir tarnybos principus. Stovyklos dienomis miestelyje plevėsuojanti Karinių oro pajėgų vėliava, uniformuoti lakūnai, moksleiviai su marškinėliais, ant kurių nupieštas sraigtasparnis, aviacijos garbės siena mokykloje, virš miestelio praskrendantys kariniai sraigtasparniai, Kariuomenės diena – visa tai kuria Smalininkuose aviacines tradicijas.

Stovykla sugrįš!

Nors šiemet dėl daugybės svarbių aplinkybių stovyklos „Sakale, lėk“ nebuvo, draugystė nenukentėjo. Lakūnai birželį buvo atvažiavę į nepamokines dienas Smalininkų Lidijos Meškaitytės pagrindinėje mokykloje, svečiavosi Rugsėjo 1-ąją, ruošiamės kartu paminėti Lietuvos kariuomenės dieną.

2018 m. stovykla „Sakale, lėk“ sugrįš su nauja jėga. Lapkričio 22-ąją Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas pasirašys bendradarbiavimo sutartį. Prie stovyklos organizavimo planuoja prisidėti Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų viešųjų ryšių karininkai. Nauji partneriai, naujos idėjos. Numatoma dvi dienas stovyklauti batalione, vykti į Aviacijos bazę Šiauliuose.

Todėl pabaigti pasakojimą apie šiandien kuriamas tradicijas norisi stovyklos himnu: „Sakale, lėk.../Tau tik vienam nebaugi debesų karalystė,/Tavo valia karaliauti paukščių take, /Ir niekada niekada tu manęs nepamirški,/ Tavo sparnų amžinai pavydėti galiu...“

Šie žodžiai simbolizuoja skrydį, aviaciją ir jauno žmogaus siekį būti stipriam, savarankiškam, turėti tikslą.

Skrydis visada pavojingas, bet patogus gyvenimas neišugdys laisvo, savarankiško ir tikslo siekiančio žmogaus.



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook