Balsavimas

Ar STT įtarimų sulaukę ir nuo pareigų nušalinti savivaldybės administracijos vadovai turėtų atsistatydinti?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Savanoriai ir šauliai atnaujino pirmąją priesaiką

Savanoriai ir šauliai atnaujino pirmąją priesaiką (0)

2016-08-10

Liepos 23-ąją Jurbarke, prie Vytauto Didžiojo paminklo, susikaupti įpareigojo savanorių, šaulių vėliavos ir Lietuvos trispalvė. Pirmieji krašto savanoriai ir šauliai iškilmingai atnaujino priesaiką, duotą prieš 25-erius metus, pagerbė laisvės kovotojus. Tądien lydėjo ypatingas pasididžiavimo savo Valstybe ir pilietinės pareigos jai jausmas.

Pagerbė drąsius vyrus

Į iškilmingą savanorių ir šaulių priesaikų atnaujinimo ceremoniją atvyko pirmasis atkurtos Šaulių sąjungos vadas Gediminas Jankus, Lietuvos ginkluotųjų pajėgų asociacijos prezidentas Kostas Mickevičius, Lietuvos sąjūdžio tarybos pirmininkas, antisovietinės rezistencijos dalyvis Andrius Tučkus, disidentė Nijolė Sadūnaitė, rajono vadovai, kiti garbūs svečiai. Jų sveikinimo kalbose skambėjo prasmingi žodžiai apie mūsų praeitį, dabartį ir ateitį. Tačiau jokiais žodžiais neįvardysi ir jokiais mato vienetais nepasversi prieš dvidešimt penkerius metus prisiekusių savanorių ir šaulių ryžto, drąsos ir meilės savo šaliai.
Pasak Lietuvos šaulių sąjungos LDK Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės Jurbarko Petro Paulaičio šaulių pirmos kuopos vado ats. mjr. Algirdo Genio, pirmieji savanoriai ir šauliai laikosi viename kumštyje neatsisakę savo idealų, neužsnūdę ant iškovotos Nepriklausomybės laurų. „Mes prisiekėme 1991 m. liepos 21 d., dar prieš Maskvos pučą, todėl teisėtai galime vadintis savanoriais kūrėjais“, – sakė A. Genys. Tuomet prisiekė apie aštuoniasdešimt savanorių ir penkiolika šaulių, o A. Genys didžiuojasi išsaugotu pirmosios priesaikos įrašu. Dalis tų pačių žmonių gražų šventės šeštadienį vėl stovėjo rikiuotėje prie Vytauto Didžiojo paminklo. Savanorių kūrėjų vėliavą gerbė ją bučiuodami ats. ltn. Kęstutis Sutkus, šaulių – Jonas Vitas Jakštys. Iškilmingą kario savanorio priesaiką priėmė ats. plk. ltn. Česlovas Šlėgaitis, šaulių priesaiką perskaitė ir ją priėmė ats.mjr. A. Genys.
Savanorius ir šaulius pasveikinęs savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius priminė, kad būtent šie žmonės savo veikla puikiai įprasmina pareigą darbais, o ne žodžiais mylėti Tėvynę. „Prieš 25-erius metus atėjus lemiamam apsisprendimo momentui, jūs priėmėte priesaiką ir stojote ginti Tėvynės rizikuodami savo sveikata ir gyvybe. Jūsų veikla svarbi ir šiandien, kuomet kyla pavojai ir grėsmės Tėvynei, kuomet visuomenei reikia pilietiškumo pavyzdžių. Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad daug dėmesio skiriate darbui su jaunimu, kad aktyviai dalyvaujate mūsų krašto visuomeninėje veikloje“, – kalbėjo S. Mockevičius.
Už nuopelnus kuriant ir stiprinant Lietuvos kariuomenę ir Lietuvos šaulių sąjungą bei jos padalinius Jurbarko krašte meras padėkas įteikė septyniolikai pirmųjų savanorių. Drąsių vyrų, vertų apdovanojimų, yra kur kas daugiau. Pagarbą kovojusiems už Lietuvos laisvę ir ištikimybę duotai priesaikai trimis salvėmis atidavė Šaulių sąjungos garbės sargybos kuopos šauliai. Lietuvos šaulių sąjungos trečio laipsnio ženklas „Už pasižymėjimą“ įteiktas Steponui Čėsnai, padėkos – Vidmantui Basevičiui ir Steponui Jakučiui. Specialiųjų operacijų pajėgų padėka už bendradarbiavimą skirta Jurbarko Petro Paulaičio šaulių pirmai kuopai bei šauliams A. Geniui ir K. Sutkui.

Atsigręžė į istorinę praeitį

Jurbarko krašto savanoriai ir šauliai priesaikos atnaujinimo šventei ruošėsi atlikę prasmingų darbų: vyrai tvarkė kovotojų už laisvę atminimo vietas. Todėl šventės dieną buvusio Lietuvos saugumo departamento direktoriaus Augustino Povilaičio atminimas pagerbtas prie atnaujinto paminklinio akmens Pašvenčio kaime. Kraštotyrininkė Regina Kliukienė priminė tragišką šio iškilaus žmogaus likimą. Augustinas Povilaitis gimė 1900 m. vasario 24 d. Pašvenčio kaime. Gyvenimo aplinkybės taip susiklostė, kad šiose apylinkėse 1940 m. birželio 15 d. buvo suimtas kartu su tuometiniu Lietuvos Vyriausybės vidaus reikalų ministru, generolu Kaziu Skuču. Maskvai pareikalavus, keturiasdešimtųjų birželio 12 d. abu aukšti valstybės pareigūnai buvo atleisti iš pareigų, tačiau nesuimti. Jie išvyko į Vokietijos pasienyje buvusį A. Povilaičio ūkį, bet iš Lietuvos nepasitraukė, nors tereikėjo pereiti upelį. Deja, čia, prie pat tėviškės, jie buvo suimti gavus Antano Merkio ministrų kabineto teisingumo ministro Antano Tamošaičio įsakymą. Įdomu, kad A. Tamošaitis kilęs iš kaimynystėje esančio Smukučių kaimo. Ir A. Povilaitis, ir K. Skučas buvo uždaryti Kauno VI forto kalėjime, vėliau išvežti į Maskvą. 1941 m. liepos 12 d. A. Povilaitis buvo sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime. Ten pat užgeso ir K. Skučo gyvybė.
Prie paminklinio akmens A.  Povilaičiui atminti sužibo žvakelės, buvo padėtos gėlių puokštės.
Šventės dalyviai nusilenkė ir prie pastatyto kryžiaus išniekintiems partizanams Muitinės gatvėje, Jurbarke. Devynių žmonių palaikai šioje vietoje atsitiktinai aptikti 1993 metais kasant tranšėją. Palaikai buvo perlaidoti Jurbarko senosiose kapinėse, nedidelėse partizanų kapinaitėse, kurios priglaudė ne tik šių devynių, bet ir kitų iškastų partizanų palaikus bei kovotojus už Lietuvos laisvę.

Saugo atminimo ženklus

Atnaujinti atminimo ženklus ėmėsi Jurbarko Petro Paulaičio šaulių pirmos kuopos šauliai. Pasak A. Genio, išsaugoti istorinę atmintį labai svarbu, tačiau skubančių šį darbą padaryti nedaug. Tačiau kuopos vyrams tai garbės reikalas. A. Genys kasmet prieš birželio 14-ąją rengia savotišką ekskursiją – lanko ir tvarko atmintinas vietas, kryžius, paminklus. Rankų reikia paprasčiausiems darbams: nupjauti žolę, pataisyti tvorelę, nudažyti. „Pernai rengiant Kęstutėnų žygį Girdžių seniūnijos Pavidaujo, Šimkaičių miškuose radome tris bunkerius, jų vietose pastatėme kryžius“, – pasakojo A. Genys.
Kartu su Tremtinių ir politinių kalinių sąjunga pasirūpinta atminimo lenta Varlaukio geležinkelio stotyje, iš kurios į tremtį buvo išvežta tūkstančiai gyventojų. Atminimo lenta pažymėta ir vieta Jurbarke, prie Kauno gatvės turgelio, kur buvo atvežami kankintų ir nužudytų partizanų kūnai.
A. Genys džiaugiasi, kad pavyko pastatyti kryžių Muitinės gatvėje. Kryžiaus autoriumi šauliai vadina Vytautą Jurgį Kairį, savo rankomis sušildžiusį geležį. Talkininkavo politinių kalinių vaikai, šauliai Egidijus Ignatavičius, Kęstutis Sutkus, Stasys Kliukas, Jonas Vitas Jakštys.
Be gerų žmonių paramos vyrų sumanymai būtų sunkiai įgyvendinti. Akmenį paminklo pamatui gavo iš namą nugriovusio žmogaus. „Pamatėme ten gulintį akmenį ir prašėme padovanoti“, – pasakojo A. Genys, deja, iš akmenų turtingos įmonės paramos nesulaukęs. Skaudžioms patirtims šauliai laiko neturi, o prireikus vėl ieško dorų, nesumaterialėjusių žmonių.
„Artimiausias mūsų darbas – paminkai tremtiniams ir partizanams Jurbarko kapinėse – norime juos abu atnaujinti, sutvarkyti“, – sakė Petro Paulaičio šaulių pirmos kuopos vadas A. Genys.

Jolita Pileckienė



« Atgal

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook