Balsavimas

Ar palaikote sprendimą savavališkai įjungti apšvietimą Imsrės pėsčiųjų take?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Skaudi atmintis pražydo rugiagėlėm

Skaudi atmintis pražydo rugiagėlėm (0)

2017-06-20

Nuskaudėjo dar viena Gedulo ir vilties diena. 76-ąjį kartą prisiminta 1941 m. birželio 14-osios naktis, kai sovietų represinės struktūros pradėjo masinius lietuvių trėmimus – per kelias „juodojo birželio“ dienas iš Tėvynės į Sibirą išvežta apie 18 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Prie traukinio bėgių
Atminimo renginiai vyko visoje Lietuvoje. Nuo sostinės iki mažiausio kaimelio žmonės prisiminė ištremtus, žuvusius, nukankintus – savo, kaimyno, pažįstamo, draugo artimuosius. Pagerbė ir prisiminė, kad istorijos ratas gali apsisukti, jei atitolsime nuo savo praeities ir nevertinsime laisvės ir Tėvynės.
Visą Lietuvą apėmusią visuotinę tylos minutę šiais metais skelbė „Misija Sibiras“. Birželio 14-ąją 11.59 val. nutilo šurmulys įstaigose, prekybos centruose, biuruose – žmonės atidavė pagarbą tremtiniams. Antrus metus vyko akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“.
Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune visą parą nenutrūkstamu srautu buvo perskaityta 60 tūkst. ištremtų ir kalintų žmonių pavardžių, prie skaitymų prisidėjo beveik 700 žmonių. 
Prie šios akcijos prisijungė ir Girdžiai – minėdami Gedulo ir vilties dieną girdžiškiai kapinėse, prie koplytstulpio tremtiniams, skaitė vardus ir pavardes žmonių, kurie buvo ištremti iš šios seniūnijos per pirmąjį trėmimą. 210 pavardžių – tiek žmonių tada neteko Girdžiai.
Gedulo ir vilties dienos išvakarėse atminimo valandą „Ant geležinkelio bėgių“ surengė Jurbarko r. savivaldybės viešosios bibliotekos Lybiškių filialas. Prie Varlaukio geležinkelio stoties, iš kurios į Sibirą buvo išvežta nemažai Jurbarko krašto žmonių, rinkosi tų įvykių liudininkai, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Jurbarko filialo, Lybiškių bendruomenės atstovai. 
Tremtinė, Jurbarko krašto kultūros veikėja Ada Baublienė dalijosi skaudžiais prisiminimais. LPKTS Jurbarko filialo pirmininkė Irina Pažereckienė padėkojo Jurbarko r. savivaldybės merui Skirmantui Mockevičiui už paramą įamžinant Lietuvos laisvės kovų, tremties, skaudžios istorijos atminimą bei bibliotekininkei Laimai Keterienei už šį renginį.
Gimsta tradicija
Trečiadienį Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios, po kurių paminėjimas vyko Jurbarko senosiose kapinėse, prie paminklo tremtiniams. Kasmet – tie patys veidai, tas pats skausmas juose, tas pats atminimas. Ar bus kam ją saugoti dar po dešimtmečio? Tylos minutė kvietė pamąstyti apie nykstančią praeityje istoriją.
I. Pažereckienė priminė keliais etapais vykusius trėmimus, prasidėjusius prieš 76 metus, 3 val. nakties. „Įvairiuose šaltiniuose teigiama, kad iš Lietuvos į tremtį išvežta nuo 150 iki 300 tūkst. žmonių. Paskaičiavau, kad iš Jurbarko karšto išvežta mažiausiai 17 tūkst.“, – sunkiai įsivaizduojamus skaičius vardijo LPKTS Jurbarko skyriaus pirmininkė, pati gimusi tremtyje.
Meras S. Mockevičius patikino, kad tremtinių, politinių kalinių, partizanų atminimas turi būti įamžintas ir saugomas. „Idėja skaityti jų vardus turi tapti tradicija. Taip mes juos geriau atsiminsime“, – sakė meras, prieš uždegdamas žvakes ir padėdamas gėlių prie paminklo tremtiniams. Pagarbą išėjusiesiems parodė ir kiti savivaldybės vadovai, kultūros darbuotojai, istorikai, tremties paliesti gyventojai.
Jurbarke tremtinių pavardės nebuvo skaitomos, tačiau prasmingų gestų netrūko. Jurbarko kultūros centro Konstantino Glinskio teatro aktoriai ir dainininkai skaitė jautriausias sielos stygas virpinančias eiles, partizanų ryšininkės Marijos Žiliūtės-Eglutės prisiminimus, dainavo tremties dainas.
Prisiminta ir 1941 m. birželio 14 d. į Altajaus kraštą išvežta Jurbarko liaudies teatro režisieriaus Algirdo Pauliukaičio šeima. Nuo šeimos atskirto tėvo režisierius daugiau niekad nematė, pats tremtyje praleidęs 6 metus grįžo į Lietuvą, 33 metus vadovavo Jurbarko liaudies teatrui.
Ant M. Žiliūtės-Eglutės, A. Pauliukaičio, partizanų ryšininkės Adelės Plienaitytės ir kitų kapų tetaro aktoriai uždegė žvakelės ir padėjo po rugiagėlės žiedą. „Šiandien mes padėjome rugiagėles ant kapų, kuriuos žinome. Labai norėtume, kad kitais, Lietuvos 100-čio metais, nors po mažą rugiagėlės žiedą atsirastų ant visų rezistencijos dalyvių kapų šiose kapinėse“, – naujai tradicijai pamatus klojo režisierė Danutė Budrytė-Samienė.
Skausmas piešiniuose
LPKTS Jurbarko skyrius drauge su Jurbarko švietimo centru kasmet rengia konkursą rajono mokiniams. Jaunieji jurbarkiečiai rašė rašinius, pernai gamino partizanų žeminių maketus, o šiais metais dalyvavo piešinių konkurse „Ant geležinkelio bėgių“. Piešiniai eksponuojami Jurbarko viešojoje bibliotekoje, o trečiadienį ten buvo apdovanoti konkurso nugalėtojai.
Konkurse dalyvavo 5-12 klasių moksleiviai, o po tris nugalėtojus išrinkta dviejose amžiaus grupėse. Darbus vertino komisija, sudaryta iš Jurbarko švietimo centro Dailės ir istorijos metodinių būrelių ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Jurbarko skyriaus atstovų. 
„Šiuo konkursu skatiname moksleivius domėtis istorija, susipažinti su skaudžiais praeities faktais, įvykiais, asmenybėmis, prisiminti, ką apie tremtį girdėjo iš artimųjų ar pažįstamų, bei branginti ir saugoti laisvę“, – sakė Jurbarko švietimo centro metodininkė Irmanta Valošinienė. Specialistė drauge su I. Pažereckiene ir meru S. Mockevičiumi nugalėtojams ir dalyviams bei juos ruošusiems mokytojams įteikė padėkas ir knygas „Laisvės kovų archyvas“. 
Jaunesnio amžiaus grupėje I vietą pelnė Rimantės Štulaitės iš Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinės mokyklos piešinys „Liūdesys“, antra vieta atiteko Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos mokinei Viktorijai Čelkytei už piešinį „Skaudus prisiminimas“, trečia – Beatričei Baužaitei iš Šimkaičių Jono Žemaičio pagrindinės mokyklos už piešinį „Kodėl..?“.
16–18 metų amžiaus grupėje trečią vietą pelnė Gitana Palubeckaitė iš Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos, nupiešusi „Sovietų rojų“, antra vieta džiaugėsi Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos mokinė Viktė Normantaitė, nupiešusi paveikslą „Valia“. Nugalėtoja tapo Jurbarko gimnazijos moksleivė Vaiva Vaivadaitė už piešinį „Kelionė“.
Prisiminti būtina
„Tema labai skaudi, apie ją labai daug ir aiškiai pasakojama mokykloje, todėl ką reikia piešti puikiai įsivaizdavau“, – sako Vaiva, kuriai dalyvauti konkurse pasiūlė mokytoja. Mergina Jurbarko Antano Sodeikos meno mokykloje prieš porą metų baigė dailės klasę. Pernai rengtame konkurse ji užėmė antrą vietą.
Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja Karolina Kliukienė džiaugėsi savo mokiniais, kurie nusprendė dalyvauti konkurse: Rimantė Štulaite, Tautvydu Lenartavičiumi ir Redu Kardausku, Deividu Cimermonu.
„Pernai su dešimtokais buvome sukūrę filmą apie Joną Žemaitį. Dabar jį naudoju pamokose. Pastebiu, kad vaikai labiau gilinasi į Lietuvos istorijos įvykius. Tokie konkursai labai skatina patriotiškumą“, – įsitikinusi K. Kliukienė. 
Mokytoja džiaugėsi, kad mokiniai iniciatyvą dalyvauti konkurse parodė patys, reikėjo tik nupirkti gero popieriaus. „Jie patys sugalvojo dalyvauti, mes tik aptarėme temą, prisiminėme, kas vyko, o vaikai su dideliu noru piešė“, – sakė istorikė. Ji džiaugėsi ir tuo, kad vaikai mielai važiavo į renginį Jurbarke. „Ar matote čia miesto vaikų?“ – su apmaudu klausė mokytoja.
Nebus kam paminėti 
Ką atsimins jaunoji karta ir kiek jai bus svarbūs praeities įvykiai, priklauso nuo suaugusiųjų. Darbą su jaunimu itin pabrėžia ir I. Pažereckienė, LPKTS Jurbarko skyriui vadovaujanti ketverius metus. „Anksčiau rašėme projektus ir gaudavome nors šiokį tokį finansavimą, o dabar visus renginius darome už savo lėšas“, – sakė pirmininkė.
Iriną iš tremties tėvai parsivežė 1,5 metukų, šeimoje nuolat buvo pasakojama apie karštą pragarą – tremtį Tadžikijoje. Moteris ištekėjo už tokio pat likimo vyro – Broniaus Sigito Pažerecko. „Vieni linkę prisiminti tremtį, kiti ją nori užmiršti. Vieni gerbia tremtinių atminimą, kiti sako, kad užtenka apie tai kalbėti. Visokių žmonių yra“, – sako I. Pažereckienė.
Prasidėjus Sąjudžiui Jurbarke buvo registruota 1150 politinių kalinių ir tremtinių, o dabar Jurbarko skyriuje jų beliko 157. „Tuoj mūsų nebeliks. Tada neliks ir problemos, kad reikėtų pakelti tremtiniams išmokas, kurios niekad nebuvo keliamos, ir siekia 58 eurus“, – atsidūsta I. Pažereckienė.
Moteris daug nesiskundžia, pasidžiaugia, kad tremtinių eksponatai surado vietą Jurbarko krašto muziejuje, mokyklos mielai prisijungia prie rengiamų akcijų, o tremtinių renginiai sulaukia rėmėjų. Ir piešinių konkurso nugalėtojams tortą bei gaiviųjų gėrimų atnešė UAB „Žemvita“ vadovė Vitalija Petraitienė, parėmė ir kiti verslininkai. 
Ketvirtadienį Jurbarko krašto muziejuje atidarytos dvi parodos, skirtos Gedulo ir vilties dienai – tremtyje sukurtų rankdarbių, ir paroda apie prezidento Kazio Griniaus gyvenimą. Tai dar kuriam laikui pratęs galimybę prisiminti skaudžiausius lietuvių tautos momentus, o ilgiausiai atmintį išlaiko pasididžiavimo jausmas savo tauta ir jos istorija.
Jūratė Stanaitienė



« Back

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook