Balsavimas

Ar palaikote sprendimą savavališkai įjungti apšvietimą Imsrės pėsčiųjų take?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Patriotizmo ir meilės Tėvynei medis sodinamas šeimoje

Patriotizmo ir meilės Tėvynei medis sodinamas šeimoje (1)

2015-12-22

Šeštadienį Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotajame pėstininkų batalione (LDK K MPB) tvyrojo šventiška atmosfera. Po bataliono teritoriją vaikščiojo kaip niekad daug civilių, o rikiuotėje stovinčių kareivių veidai slėpė besiveržiančias šypsenas – tik žibančios akys išdavė, kad ši diena jiems ypatinga. Batalione vyko atvirų durų diena, todėl kariai sulaukė tėvelių ir artimųjų. Seimui nusprendus atnaujinti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šiemet LDK K MPB ją atlieka 396 jaunuoliai, visoje Lietuvoje – 3000.

Kariški mokslai

Rugsėjį į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotąjį pėstininkų batalioną atvyko 400 šauktinių. Dėl sveikatos problemų 4 turėjo grįžti namo. Batalione tarnauja 7 merginos. Be šauktinių, batalione tarnauja ir profesinės karo tarnybos kariai. Iš viso Kęstučio batalione tarnauja ir dirba apie 800 žmonių.
Atvirų durų dieną kariai šeimoms ir artimiesiems pademonstravo rikiuotę, per kurią Mechanizuotos pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotojo pėstininkų bataliono vadas pulkininkas leitenantas Arūnas Gajauskas šauktinius apdovanojo padėkos raštais ir suvenyrais už gerus rezultatus specialistų rengimo kursuose ir gerą tarnybą. Įteikti padėkos raštai ir tėveliams už patriotinį jaunosios kartos auklėjimą.
Pasak LDK K MPB štabo S5 skyriaus civilių ir kariškių bendradarbiavimo vyr. specialisto viršilos Dariaus Stanaičio, gera tarnyba – tai geri kovinio rengimo rezultatai: sportiniai pasiekimai, šaudymas, vertinamos kiekvienos pratybos įvykdyta užduotis.
 Kad šauktiniai pasiektų kuo geresnių rezultatų, rūpinasi profesionalūs kariai – instruktoriai. Jie veda taktikos, topografijos, ryšių, ginkluotės, fizinio parengimo, specialybės paskaitas.
Batalione yra 6 kuopos: trys pėstininkų, po vieną sunkiosios ginkluotės, štabo ir aprūpinimo. Tik pastarojoje nėra šauktinių. Kitose kuopose – jiems vadovauja ir kartu dirba kariai profesionalai. Kuopą sudaro 4 būriai, o būrį – 3 skyriai. Skyrius – tai viename kambaryje gyvenantys 10-12 karių.
Kiekviename skyriuje yra įvairių specialybių karių: šaulių, taikliųjų šaulių, kulkosvaidininkų, granatsvaidininkų, minosvaidininkų, padėjėjų. Kariai šių specialybių mokosi specialiuose kursuose.
Pasak viršilos D. Stanaičio, visas šauktinių mokymas susideda iš kelių dalių: bazinio karinio mokymo (BKM), specialisto rengimo kurso ir mokymo veikti komandoje – skyriuje, būryje, kuopoje. Vėliau – baigiamosios pratybos poligone, ir tarnyba baigta.
„Šauktiniai išeina visą kursą nuo individualių kario įgūdžių iki veiksmų kuopoje“, – sako D. Stanaitis.
Viršila tvirtina, kad šauktiniai labai drausmingi ir motyvuoti. Šis batalionas vienintelis Lietuvoje, kuriame per visą šauktinių tarnybos laiką neužfiksuota drausminių pažeidimų: visi laiku grįžo į dalinį, neužkliuvo dėl alkoholio ar narkotikų vartojimo.

Kario duoną pasirinko patys

Kai tarnauti tėvynei ateini savanoriškai, nekyla minčių pažeidinėti drausmę. Beveik visi jaunuoliai, tarnaujantys LDK K MPB, yra savanoriai. Savo noru tarnauti atėjo ir jurbarkietis Vytautas Pikelis. Vaikinas pernai baigė Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnaziją ir nusprendęs mokslus atidėti užsirašė į kariuomenę.
V. Pikelis nuo 15 metų planavo paragauti kario duonos BKM, tačiau juos panaikinus ir įvedus privalomąją tarnybą teko eiti tarnauti 9 mėnesius. Atėjo ir nesigaili! Vytautui čia labai patinka. Tai atsispindi ir tarnybos rezultatuose – karys jau gavo padėką už gerus pasiekimus tarnyboje Lietuvos kariuomenės dienos proga, o bataliono atvirų durų dienos proga surengtoje iškilmingoje rikiuotėje jam patikėta kelti vėliavą ir budėti prie jos. Kariui – tai didelė garbė.
Vaikinas jau priprato prie kareiviškos rutinos: 6 val. keltis, po to – mankšta, pusryčiai, mokslai ir pratybos iki 17-18 val., per pertraukėlę – pietūs, vakare kambario tvarkymasis, laisvalaikis, vakarienė ir 22 val. – visi į lovas.
Valgyti užtenka sočiai. Iš namų atsiveža ar atvažiuojančiame kioskelyje įsigyja nebent saldėsių. V. Pikeliui skaniausi batalione gaminami balandėliai, o rytinis omletas, kurį kariai vadina „kempiniuku“, turi nedaug gerbėjų.
„Vadinamos kareiviškos košės dar neragavom“, – juokiasi Vytautas.
Vos atvykus į batalioną buvo daug teorijos paskaitų, teko laikyti testus. Vėliau – fiziniai normatyvai. Treniruotam vaikinui jie nebuvo sunkūs. Visi pasiekti rezultatai ar nepavykę testai atsispindi kario byloje ir mėnesio suvestinėje.
V. Pikelio specialybė – taiklusis šaulys-vedlys. Tai svarbios pareigos. Kariui patikėtas ir sudėtingas ginklas su optiniu taikikliu, tad jam dar paskirtas padėjėjas. Atsakingą ir stropų karį vadovybė greit pastebi ir skatina. Jam teko pavaduoti ir grandies vadą.
Laisvu laiku leidžiama naudotis mobiliaisiais telefonais ir kompiuteriais, kariai skaito iš namų atsivežtas knygas, daug sportuoja.
„Laikas kariuomenėje bėga labai greit“, – sako Vytautas, namo važiuojantis beveik kiekvieną savaitgalį. Tai daryti leidžiama, jei kareivis nebuvo nubaustas už nevykdomas užduotis, kalbėjimą rikiuotėje ar kitą statuto pažeidimą. Populiarios ir fizinės bausmės – atsispaudimai, bėgimas. V. Pikeliui to patirti dar neteko.
Puikiai su skyriaus draugais, tarp kurių yra dar du jurbarkiečiai – Rytis Pielikis ir Jonas Pinaitis, sutariantis karys pagalvoja apie profesinį kario kelią, tačiau dar norėtų patirti ir studentiško gyvenimo.
„Kariuomenėje įgyji daug patirties“, – sako V. Pikelis ir pripažysta, kad kario gyvenime yra ir nemažai romantikos.
Panašiai galvoja ir Vytauto draugas „nuo vystyklų“ – Tomas Šulskis. Vaikinai tarnauja skirtingose kuopose, tad pabendrauja tik laisvalaikiu.
Tomas, kaip ir Vytautas, yra taiklusis šaulys. Tokią specialybę gauna kariai, taikliausiai šaudę per bendruosius karinius mokymus. Vaikinas neseniai grįžo iš tris savaites trukusių kursų Rukloje, kur teko gyventi su 36 kariais viename kambaryje, miegoti ant sudedamųjų lovelių pasitiesus miegmaišį, o vakare grįžus iš pratybų ginklo valymas galėjo užtrukti ir 4 val., jei to panorėdavo vadas.
„Ten buvo smagu. Ir čia man labai patinka, išskyrus teorinius dalykus“, – šypsosi T. Šulskis. Karys mieliausiai atlieka taktines užduotis miške, šaudymo pamokas – visus vyriškus žaidimus. Anksčiau nesportavęs vaikinas dabar tai daro ne tik pagal dienotvarkę, bet ir savarankiškai, jaučiasi sutvirtėjęs.
T. Šulskis prie dienotvarkės priprato greit – dabar atsibunda dar prieš šešias. Mankšta lauke bet kokiu oru taip pat negąsdina.
Pasak vaikino, vadų yra visokių – vieni griežti, kiti – linksmi, bet visi geranoriški.
Šventinį šeštadienį Tomas budėjo kareivinėse. Tai buvo pirmas savaitgalis, kai jis nevažiavo namo. Karys tikėjosi sulaukti senelių, nes mama dirba užsienyje. Šeima Tomo pasirinkimą labai palaikė, galima sakyti, net paskatino. Tomo dėdė Darius Šulskis – Lietuvos kariuomenės puskarininkis, tad vaikinui nežinant, kur stoti baigus mokyklą, pasiūlė sukti kario keliu. Tai pradžiugino ir Tomo senelį, tarnavusį dar sovietinėje armijoje, ir kitą dėdę, savo laiku buvusį šauktiniu. Didžiausios sėkmės tarnyboje sūnui linki ir mama.

Namiškiai palaiko

„Dirbu užsienyje, todėl nedažnai matausi su sūnumu. Rugsėjo mėnesį išvažiuojant į batalioną taip pat mačiau tik nuotraukas, bet negalėjau sulaikyti ašarų“, – sako Tomo mama Oksana.
Moteris pritaria sūnaus pasirinkimui ir spaudžia kumščius, kad išsipildytų jo svajonė – tapti profesionaliu kariu. Dabar, matydama, koks Tomas laimingas tarnaudamas, Oksana labai džiaugiasi ir mano, kad jis drąsiai galėtų eiti savo dėdės – mamos brolio dvynio keliu.
Pasidžiaugti sūnumi Vytautu į batalioną atskubėjo Regimantas ir Romarika Pikeliai. Santūrus tėtis tarstelėjo, kad labai pritaria sūnaus pasirinkimui, o mama – netvėrė džiaugsmu.
„Iš manęs čia tas patriotizmas. Esu didžiulė Lietuvos patriotė, žiūriu visas karines laidas, tai ir sūnums meilė Tėvynei persidavė“, – sako Romarika.
Broliams dvyniams baigus mokyklą jų keliai išsiskyrė – Vytautas net nesvarstęs pasirinko kariuomenę, o Mindaugas įstojo studijuoti kompiuterinių sistemų inžineriją, tačiau atidžiai klausosi brolio istorijų iš karinio gyvenimo ir neatmeta galimybės po studijų pats eiti tarnauti.
Pasak R. Pikelienės, tai puikiausia proga jauniems žmonėms, kurie nežino, ko nori mokytis, ar neturi darbo. Juo labiau kai batalionas vos 36 km nuo namų ir parvažiuoti vaikas gali kiekvieną savaitgalį.
„Norisi jiems namų, kotletų, sriubos, saldumynų“, – juokiasi R. Pikelienė ir tikisi, kad per devynis mėnesius Vytautas išmoks lovą pasikloti ne tik kareivinėse, bet ir namuose – iki šiol tai neįmanoma misija.
Pasak R. Pikelienės, tarnyboje sūnus itin atsakingas – namuose tvarkosi aprangą, valosi batus, perka žemėlapius, kompasą. Juk išsipildė jo svajonė – dar mokykloje kartu su mama žiūrėjo karinius filmus ir kaupė knygų karine tematika kolekciją.
„Labai juo didžiuojuosi“, – sako R. Pikelienė su akyse besikaupiančiomis ašaromis vos prisiminus jausmingą priesaikos ceremoniją.
Iškilmingoje rikiuotėje, kaip ir visiems karių tėveliams, taip ir šioms mamoms dėkojo bataliono vadas pulkininkas leitenantas Arūnas Gajauskas: „Kariuomenė nei sugadina, nei pataiso žmonių. Ji priima juos tokius, kokiais išauklėjo, išugdė šeima, su šeimose įskiepytomis vertybėmis. Šie vaikai čia. Tai įrodymas, kad užauginot juos dorais, gerais žmonėmis, išmokėte garbingai atlikti pareigą ir jie žino, kas yra Tėvynė ir garbė!“

Antrasis šaukimas

Lapkričio 9 d. krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pasirašė įsakymą, kuriuo nustatė, kad 2016 m. šaukimo į nuolatinę privalomąją karo tarnybą pradžia – sausio 7 diena. Tą dieną, stebint visuomenės atstovams, atsitiktine tvarka, naudojant kompiuterinę programą bus sudaromi karo prievolininkų sąrašai ir siunčiami šaukimo nurodymai. Į sąrašus įrašomi jaunuoliai nuo 19 iki 26 metų imtinai. Kaip ir šiemet, kitais metais devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliks 3 tūkst. jaunuolių. Viešai sąrašai bus paskelbti sausio 11 d.
Vaikinai ir merginos nuo 18 iki 38 metų kviečiami savanoriškai registruotis artimiausiuose Karo prievolės administravimo skyriuose. Iki šaukimo pradžios užsirašę savo noru jaunuoliai galės pasirinkti tarnybos vietą, datą ir gaus 25 proc. didesnes išmokas.
Po sausio 7 d. savo noru registruotis tarnybai toliau galės ir tie jaunuoliai, kurie nebus patekę į šaukimo sąrašus. Tik nesurinkus 3000 savanorių, trūkstamas skaičius karo prievolininkų būtų šaukiamas privaloma tvarka.
2016 m. pirmieji nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai tarnybą pradės balandžio 4 d., paskutinieji – spalį. Šauktinius kitais metais priims 19 Lietuvos kariuomenės padalinių.
Kitaip nei šiemet, kitąmet dalis šauktinių pirmuosius tris nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos mėnesius tarnaus Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje, kitus šešis mėnesius – paskirtame dalinyje. Tik Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione Marijampolėje, LDK Kęstučio mechanizuotajame pėstininkų batalione Tauragėje, Generolo S. Žukausko poligone Pabradėje, Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotajame pėstininkų batalione Rukloje ir Karaliaus Mindaugo husarų batalione Panevėžyje paskirti tarnauti šauktiniai čia tarnybą atliks visus devynis mėnesius.
Šaukimo nurodymai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą bus siunčiami ne iš karto visiems į sąrašus patekusiems jaunuoliams, o dalimis, siekiant tolygiai paskirstyti karo medicinos komisijų darbo krūvį.
Baigę nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą jaunuoliai galės siekti karjeros Lietuvos kariuomenėje arba bus įrašyti į kariuomenės parengto personalo rezervą.

Registruoja nuolat

Nusprendę tarnauti Lietuvos kariuomenėje ar privalomai pagal sąrašus pašaukti jaunuoliai pirmiausia turi atvykti į Karo prievolės ir komplektavimo poskyrį (KPKP). Jurbarke veikiantis poskyris priklauso Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės Kauno regioniniam Karo prievolės ir komplektavimo skyriui ir aptarnauja Jurbarko, Raseinių ir Šakių r. savivaldybes.
Šiais metais 2-oji rinktinė turėjo 524 šauktinių kvotą. Kauno regione surinkus šiems metams nustatytą tinkamų atlikti karo prievolininkų skaičių šaukimas buvo sustabdytas rugsėjo 14 d. Tą mėnesį į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotąjį pėstininkų batalioną iš Jurbarko iškeliavo 44 savanoriai, iš kurių – 24 jurbarkiečiai.
Surinkus reikiamą skaičių šauktinių darbas KPKP nesustoja – savanoriai registruojami toliau ir, nesurinkus numatyto kiekio kituose regionuose, siunčiami į batalionus. Jurbarko KPKP lapkričio 24 d. į Juozo Vitkaus inžinerijos batalioną Kaune išvežė 9 savanorius. Dar 19 būsimų karių – 8 savanoriai ir 11 buvusių sąrašuose, bet nepašauktų ir atėjusių savanoriškai, gruodžio 15 d. iškeliavo į Vytenio bendrosios paramos logistikos batalioną ir tarnybą tęs Kazlų Rūdoje. Tarp pastarųjų buvo ir viena mergina iš Pervazninkų k., su vaikinu dirbusi Anglijoje ir, nepavykus įsikurti svetimoje šalyje, įkalbėjusi jį eiti tarnauti į kariuomenę, o vėliau likti joje dirbti.
Į tarnybą išvyko ir šešių draugų iš Jurbarko kompanija, ir vienas 26-erių metų vaikinas, kuris dėl amžiaus jau nebūtų traukiamas į šauktinių sąrašus.
Pasak laikinai einančios viršininko pareigas Jurbarko KPKP verbuotojos Jolitos Stanaitienės, dabar registruojami savanoriai kitų metų šaukimui. Jau užsiregistravo devyni Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos abiturientai, kurie pageidavo nuo liepos 4 d. tarnauti artimiausiame – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotajame pėstininkų batalione.
2016-iesiems šauktinių kvota dar nenustatyta, bet tikimasi, kad vėl užteks savanorių ir nereikės kviesti šauktinių pagal sąrašus.
Jurbarko KPKP tarnauja keturi profesinės karo tarnybos kariai: štabo viršininkas seržantas Andrius Jovaišas, verbuotoja vyr. seržantė J. Stanaitienė ir specialistai eiliniai Algirdas Kovalenka ir Arnas Aleknavičius. Pagrindinis darbas – siųsti nurodymus atvykti šauktiniams iš sąrašo, registruoti atvykstančius jaunuolius, siųsti juos tikrintis sveikatos ir išlydėti į tarnybos vietą.
Poskyrio darbuotojai taip pat tvarko išleistų į atsargą profesinės karo tarnybos karių bylas ir perduoda jas į KAM archyvus. Kariai rezerve būna iki 55 metų, o karininkai – iki 60. KPKP taip pat išduoda pažymas apie tarnybą sovietinėje armijoje.
Verbuotoja J. Stanaitienė skaito paskaitas mokyklose, įstaigose, rengia pristatymus sporto renginiuose, šventėse. Vien lapkritį ir gruodį ji surengė 15 susitikimų Šakių r. mokyklose, kuriose pristatė Lietuvos kariuomenę, tarnybos būdus, supažindino su kariuomenės struktūra, 205 kuopos savanoriai demonstravo ginklus. Kas ketvirtį Jurbarko darbo biržoje rengiamas pristatymas niekur nesimokantiems ir nedirbantiems jauniems žmonėms.
Pasak J. Stanaitienės, vaikinui ar merginai, norintiems tapti profesionaliu kariu, dabar yra tik dvi išeitys – 9 mėn. atitarnauti nuolatinėje privalomojoje pradinėje karo tarnyboje arba 3 metus savaitgaliais būti kariu savanoriu Krašto apsaugos savanorių pajėgose.
„Grįžę namo iš tarnybos vietų pas mus užsuka šauktiniai ir džiaugiasi, kad pasiryžo tarnauti. Ne vienas planuoja likti profesinėje karo tarnyboje. Sulaukiame ir laimingų mamų skambučių, kurios sako dabar su vaikais bendraujančios daugiau ir nuoširdžiau negu jiems būnant namie“, – sako J. Stanaitienė.

Jūratė Paulauskaitė



« Back

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook