Balsavimas

Ar palaikote sprendimą savavališkai įjungti apšvietimą Imsrės pėsčiųjų take?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Signatarės gyvenimas – ant teisybės ieškojimo aukuro

Signatarės gyvenimas – ant teisybės ieškojimo aukuro (0)

2015-12-16

„Aš pati save sudeginau...“ – paskutinėmis dienomis prieš mirtį prasitarė Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės akto signatarė Birutė Šiaulytė-Nedzinskienė. Minint 60-ąsias signatarės gimimo metines jos ugningą kovą už laisvą Lietuvą, nesitaikstymą su neteisybe, susvetimėjimu ir politiniu susipriešinimu prisiminė buvę bendražygiai, jos darbus ir pasiaukojimą Tėvynei atrado jaunoji karta.

Trumpas kelias

Birutė Šiaulytė-Nedzinskienė gimė 1955 m. gruodžio 4 d. Intoje, Komijoje, nes jos tėvelius Oną Girdžiūtę ir Praną Šiaulį 1946 m. karo tribunolas nuteisė 10 metų kalėti griežto režimo lageryje ir dar 5 metus būti tremtyje.
Birutės tėvas Pranas Šiaulys iš Jokūbaičių kaimo, turėjęs slapyvardį Karklas, buvo partizanų rėmėjas ir ryšininkas. Mama Ona Girdžiūtė su seserimis taip pat rėmė miško brolius – suteikdavo prieglobstį, parūpindavo medikamentų. Tremtyje gimė ne tik Birutė, bet ir jos sesuo Danutė.
Būsimoji signatarė su motina ir seserimi grįždavo vasaroti į Globių kaimą, o 1961 metais parvažiavo į Lietuvą visam. Visa šeima susitiko tik 1965 m., kai po tremties šachtose likęs dirbti P. Šiaulys grįžo į Jurbarką.
Birutė Šiaulytė mokėsi Jurbarko vidurinėje mokykloje, dabartinėje Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje. Buvę bendraklasiai ją apibūdina kaip meniškos sielos, rašiusią eiles, gyvą, labai jautrią, nuoširdžią ir stropią. Ir dabar Jurbarke gyvena signatarės klasės draugių – mokytoja Nijolė Giedraitytė, muziejaus direktorė Lilija Jakelaitienė.
Atidarius Jurbarko 2-ąją vidurinę mokyklą čia perėjo ir B. Šiaulytė. Mergina buvo jau abiturientė.
Birutė studijavo tuometinio  Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto Kauno vakariniame skyriuje ir įgijo filologės, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos specialybę. Studijuodama ištekėjo, 1979 m. gimė dukra Ugnė. Iširus pirmajai šeimai moteris ištekėjo už daktaro Kastyčio Nedzinsko.
Nuo 1978 m. B. Šiaulytė-Nedzinskienė dirbo Kauno valstybinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Vitražo ir skulptūros galerijoje – tarybų valdžios uždarytoje Kauno įgulos bažnyčioje – ekskursijų vadove, vyresniąja moksline bendradarbe.
B. Nedzinskienė nuo pirmųjų dienų įsijungė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį (LPS). 1988 m. birželio 10 d. įsikūrė LPS iniciatyvinė grupė, Birutė buvo išrinkta LPS Kauno tarybos nare. Kauno sąjūdininkai išsiskyrė romantiškumu – jie nuo pat pradžių kalbėjo apie Lietuvos nepriklausomybę.
Birutė sakydavo kalbas daugiatūkstantiniuose mitinguose, Audriui Butkevičiui įkūrus klubą „Tremtinys“ tapo jo nare, vėliau pradėjo leisti laikraštį tuo pačiu pavadinimu. Birutė parengė pirmąjį to laikraščio numerį, kuriame pirmą kartą viešai prabilo apie pokario tragediją. Partizaninis judėjimas, pasipriešinimas, politinių kalinių istorijos buvo temos, kurias B. Nedzinskienė išsamiai studijavo.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kandidatė B. Nedzinskienė 1990 m. vasario 24 d. Kauno Panerio rinkiminėje apygardoje Nr. 23 laimėjo rinkimus į XII šaukimo LTSR Aukščiausiąją Tarybą. Kaune Sąjūdžio deputatai buvo išrinkti visose 16 miesto rinkiminių apygardų, Birutė buvo vienintelė moteris. Ji nurungė Lietuvos komunistų partijos Kauno miesto vadovus – už ją balsavo 57,25 proc. rinkėjų ir išrinko I rinkimų ture.
Po rinkimų B. Nedzinskienė patvirtino, kad dabar svarbiausia yra Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas. Duodama interviu ji ištarė ir pranašiškus savo likimui žodžius: „...jaučiu didelį norą ieškoti teisybės.“
1990 m. kovo 11 d. 124 dvyliktosios Aukščiausiosios Tarybos (AT) deputatai pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą. Savo parašą po juo padėjo ir Birutė.
Nepriklausomybės Akto pasirašymu viskas tik prasidėjo. Laisvę reikėjo ir apginti, ir įtvirtinti. Birutė tai darė negailėdama savęs: itin svarbi signatarės veikla Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos komisijoje KGB veiklai tirti, Sovietų sąjungai paskelbus blokadą ir žmonėms aukojant pinigus B. Nedzinskienė pasiūlė juos versti į auksą ir išvengti pinigų nuvertėjimo.Vyriausybei pradėjus kainų reformą ir 1991 m. sausio 8 d. „Jedinstvo“ bandant šturmuoti Parlamentą, Birutė išėjo raminti įsisiautėjusios minios, ji buvo čia ir kruvinąją sausio 13-ąją, o rugpjūtį Maskvoje prasidėjus pučui Laikinajai gynybos vadovybei pateikė pasipriešinimo pučui planą.
Nors 1992 metais rinkimuose Sąjūdis pralaimėjo ir į valdžią grįžo kairieji, Birutė ir toliau pasisakė spaudoje, kritikavo valdžią. Ryžtinga, drąsi nuomonė daug kam nepatiko. Sunkūs metai moterį alino – ji degė Lietuva ir sudegė negailestingai greitai. Signatarė mirė 1994 m. rugpjūčio 24 d., vos 38-erių.

Atminimas

Jurbarko Naujamiesčio pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja Vida Kraujalienė prisimena, kaip 2004 m. iš Vilniaus atvykę Signatarų klubo nariai ir jo prezidentė Birutė Valionytė pareikalavo įamžinti Birutės Nedzinskienės atminimą.
„Nebuvau apie ją girdėjusi, tačiau ėmiausi darbo ir pirmiausia išsiaiškinau, kad Birutės tėtis Pranas kilęs iš to paties kaimo kaip ir mano mama“, – pasakoja V. Kraujalienė, sužinojusi, kad P. Šiaulys buvo jos tėvo pusbrolis.
Istorijos mokytoja ėmė kaupti informaciją apie B. Nedzinskienę – truputį papasakojo Rimantas Kisielius, buvęs Šiaulių kaimynas, atsiminimais pasidalijo signatarės padėjėja Irena Janavičienė, rėmėsi Teresės Birutės Burauskaitės renkama medžiaga knygai, kuri, deja, iki šiol neišleista. V. Kraujalienė važiavo ir į Seimą, ten rado daug fotografijų, o informacijos – Lietuvos archyve.
2005 m. pažymint 50-ąsias B. Nedzinskienės gimimo metines buvo surengta nemažai renginių. Jurbarko savivaldybės taryba pritarė siūlymui signatarės vardu pavadinti Kalninės g. tęsinį naujajame gyvenamųjų namų kvartale. Tada tai buvo tik piktžolėmis apaugęs plotas, tad dėl tokio sprendimo kilo nemenkas šurmulys. Praėjus dešimčiai metų ši gatvė tapo graži ir šiuolaikiška – verta signatarės vardo.

Laisvė ginama nuolat

Gruodžio 4-ąją – signatarės gimimo dieną Jurbarko Naujamiesčio pagrindinės mokyklos bendruomenė pakvietė vėl prisiminti Birutę Nedzinskienę. Paskaitą apie signatarę skaitė ir parodą mokyklos muziejuje pristatė V. Kraujalienė, o konferenciją „Jurbarko krašto signatarų indėlis Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo kelyje“ vedė istorijos mokytoja Danguolė Juščienė.
Moksleiviai iš Naujamiesčio ir Vytauto Didžiojo pagrindinių mokyklų, Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus, Eržvilko ir Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijų skaitė pranešimus ne tik apie signatarę B. Nedzinskienę, bet ir apie iš Jurbarko kilusį Antaną Račą bei kraštietę Zitą Šličytę, pristatė darbus, kuriuose atsispindi nepriklausomos Lietuvos kelias, patriotizmo ir tautiškumo ugdymas.
Apie Tėvynės svarbą ir laisvę kalbėjo svečiai – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai B. Valionytė, Leonas Milčius ir Saulius Pečeliūnas.
Signatarų klubo prezidentė B. Valionytė į Jurbarką vėl atvyko turėdama minčių ir prašymų. Signatarės manymu, tai, kas padaryta, yra gražu, bet ji vis tik siūlė mokyklos bendruomenei apsispręsti dėl B. Nedzinskienės vardo mokyklai suteikimo, nors prieš dešimtmetį šis siūlymas buvo atmestas.
„Atėjo metas padaryti tai, kas priklauso. Birutės kelyje buvo tik Inta, Jurbarkas ir Kauno daugiabutis. Tad vienintelė galima vieta įamžinti šią asmenybę yra jūsų miestas“, – sakė B. Valionytė. Ji tikisi, kad bus įamžintas ir namas Dariaus ir Girėno g. 122, kuriame gyveno signatarė, o medžiaga apie Jurbarko krašto signatarus atsiras ne tik mokyklos, bet ir krašto muziejuje.
L. Milčius, ir prieš dešimtmetį dalyvavęs B. Nedzinskienės pagerbimo renginiuose, pasidžiaugė neblėstančia atminimo apie signatarę šviesa.
Griežtesnis buvo S. Pečeliūnas. Jo nuomone, liūdna, kad savivaldybė ir mokykla laukia, kol bus pasiūlyta kažką nuveikti signatarės vardui įamžinti.
Pasak B. Valionytės, Kovo 11-oji jaunajai kartai suteikė stebuklingas teises – jiems tereikia svajoti, o keliai – atviri.
„Jums geriausia pasaulyje vieta yra čia, Jurbarke, nes ši vieta yra jūsų“, – sakė B. Valionytė ir priminė, kad laisvė – nėra duotybė, ji turi būti ginama, kaip tai darė visa signatarės Birutės Nedzinskienės giminė.

Jūratė Stanaitienė



« Back

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook