Balsavimas

Ar tenkina požeminių šiukšlių aikštelių įrengimo kokybė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Trys kampai

Trys kampai

Dievo palaiminti sulaukė deimantinių vestuvių (0)

Birželio 2 d. Dargaitėlių kaimo gyventojai Ona ir Petras Reičiūnai šventė deimantines vestuves. Smalininkų šv. Juozapo bažnyčioje jie vėl prisiekė Dievui ir vienas kitam būti ištikimi ir džiaugsme, ir skausme. Viskas buvo, atrodo, taip pat, kaip ir prieš šešiasdešimt metų, tik prie altoriaus deimantinę porą atlydėjo jau užaugę sūnūs ir dukterys, anūkai ir proanūkiai.

(Plačiau...)

Kuo svetelius vaišinsim? (0)

Lietuviškas svetingumas reikalauja svečią ne tik gražiai sutikti, bet ir gardžiai pavaišinti. Į pilies šventę „Panemunių žiedai“ Raudonėje gausiai iš visur suvažiavę svečiai turėjo galimybę paragauti mūsų krašto patiekalų, kurių siūlė savo kiemeliuose seniūnijos, bendruomenės ir verslininkai.

(Plačiau...)

Kaimo felčerė mokosi džiaugtis kiekviena diena (0)

Nors daugiausia laiko per gyvenimą praleidžiame dirbdami, o profesija tampa savotišku žmogaus atpažinimo ženklu – to negana. Puiku, jei darbas, iš kurio valgai duoną, patinka, jei jauti jo prasmę ir patiri malonumą – bet ir tiek neužtenka gyvenimo pilnatvei. „Galėtum sau dirbti, išsivirti valgyti – ir viskas. Bet ar nuo šito šoks širdis? – klausia Romualda Endriukaitienė ir tikrai žino atsakymą.

(Plačiau...)

Gera sekretorė daug žino, tačiau mažai kalba (0)

Kalendorius skelbia, kad trečiąjį balandžio trečiadienį minima sekretorių diena. Kiti žinovai tvirtina, kad sekretorės savo profesinę šventę mini balandžio 21-ąją. Šiaip ar taip, bet balandis – sekretorių mėnuo. Nors ilgus dešimtmečius buvo galvojama, kad sekretorės pareiga virti kavą ir priiminėti svečius, šiandieninėms biurų vadovėms patikimos pačios svarbiausios užduotys, o nuo jų sugebėjimų didžiąja dalimi priklauso įstaigos veiklos sėkmė.

(Plačiau...)

Menas gyventi šviesiai ir nenuobodžiai (0)

Pažintis su viešviliete Irena Foktiene patvirtina taisyklę, kad žmogus pats yra savo laimės kalvis. Nors aplinkybės ne visada susiklosto kaip norėtum, norai ne visada sutampa su galimybėmis, likimas kiekvienam siunčia ne tik džiaugsmų, bet ir sunkių išbandymų, tai netrukdo būti nuoširdžiam, matyti šviesiąsias puses ir gyventi nenuobodžiai. Nes žmogaus laimė priklauso nuo požiūrio.

(Plačiau...)

Kas gražu ir su meile – visada skanu (0)

Mūsų gyvenime – daug grožio, žavimės kitų sukurtais darbais ir pačios kuriame. Prie ko beprisiliestų smalininkietės pedagogės Alinos Petravičienės rankos, visa tampa gražu, verta pasigėrėjimo. Ji piešia, komponuoja puokštes, mezga, siuva... Grožį kuria ir virtuvėje, nes nuo vaikystės laikosi įsitikinimo, kad skanu yra tai, kas gražu.

(Plačiau...)

Psichologė patarė skausmą nuplukdyti Nemunu (1)

Praėjusį ketvirtadienį Šilalės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, kuris pagal sutartį su rajojo savivaldybės administracija rūpinasi mūsų rajono gyventojų sveikatinimu, ir Jurbarko viešoji biblioteka kvietė į susitikimą su psichologe Vanda Benaitiene. Telšių krizių centro direktorė, Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos dėstytoja skaitė paskaitą apie psichinę sveikatą ir kokią įtaką ji turi mūsų gyvenimo kokybei.

(Plačiau...)

Valdininkei svarbu prie namų žydinčios gėlės (3)

Į Jurbarką Irena Ričkuvienė atvažiuoja ne tik darbo reikalais – LR Vyriausybės atstovė Tauragės apskrityje ir dažną savaitgalį suka į savo gimtąjį miestą, kur jos tėvelių namai, kur giminės ir mokyklos draugai, gimtosios parapijos bažnyčia, o senamiesčio kiemuose ir Imsrės upelio pakrantėse pabirę vaikystės ir jaunystės prisiminimai.

(Plačiau...)

Šeimos laimė – skambi kaip vargonų muzika (0)

Kai Laura Matuzaitė-Kairienė į dvivietį vežimėlį susodinusi savo mažylius eina miesto gatve, sutikti žmonės ją nulydi giedrais žvilgsniais, o kai kurie ir pašnekina. Bet ne iš smalsumo – kunigo žmoną Jurbarke mažai kas pažįsta – o džiaugdamiesi ir gėrėdamiesi laiminga moterimi. Laura tokia ir yra – laiminga mama ir žmona.

(Plačiau...)

Po įmantrios puotos – norisi kopūstų (0)

Žodį skonis vartojame kalbėdami ne tik apie maistą, tačiau valgiui gaminti skonis ypač reikalingas. Tuo nė kiek neabejoja ir viešvilietė Rūta Skužinskienė. Specialių mokslų moteris nėra išėjusi, bet jos valgius visi giria; ir vaikai, ir suaugusieji sako – Rūta gamina labai skaniai.

(Plačiau...)

Be rudens nebus pavasarinio žydėjimo (0)

Kai įdienojus už lango taip ir neišaušta diena, apima nepaaiškinamas liūdesys ir noras pasislėpus po šilta antklode tūnoti su savo mintimis, kurios dažniausiai irgi nebūna linksmos. Bet tai ne liga, o tik – ruduo. Nors tamsa ne vienam kelia neviltį, be rudens, anot Sveikatos mokslų universiteto dėstytojo Virgilijaus Skirkevičiaus, nebus pavasarinio žydėjimo – nei gamtos, nei žmogaus.

(Plačiau...)

Ūkininkės namai kvepia sava duona (0)

Duona lietuvių namuose nuo senų senovės buvo kur kas daugiau nei paprastas valgis. Tačiau šiandien girdim ir skaitom, kad gal nesveika, gal visai jos nevalgyti... Žinoma, duona dabar kitokia, nei ta, kurią kepė močiutės ir promočiutės. Tokios duonos raugu ir dabar tebekvepia Raudonėnų kaimo ūkininkės Aleksandros Brožienės namai, ant jos stalo – tikra naminė duonelė.

(Plačiau...)

Disciplina netrukdo gyventi gražiai ir įdomiai (2)

Daili jauna šviesiaplaukė, kurstanti gražių namų židinį, kuriame šeimai čirškinamu kepsniu pasirūpina vyras – toks galėtų būti šio puslapio herojės apibūdinimas. Bet – labai paviršutiniškas. Nežinodamas turbūt neįtartum, kad šios moters gyvenime vyrauja stipri valia ir disciplina, ir ji pati tai pasirinko. Vilmai Račienei visai nesunku atsisakyti kai kurių gyvenimo gardėsių dėl pasirinkto pomėgio ir sporto – fitneso.

(Plačiau...)

Vietoje tablečių – sportbačiai (0)

Apie judėjimo naudą žino visi, tačiau daugelis žmonių šiais laikais gyvena hipodinamijos, t. y. nepakankamo fizinio aktyvumo sąlygomis. Prieš šimtą metų apie 95 proc. žmogaus veiklos sudarė fizinis darbas, o dabar – vos 1 proc., nes mokslo atradimai ir naujos technologijos visus susodino ant kėdžių. Atsėdėję darbe ar mokykloje parėję namo vėl sėdime – prie stalo, kompiuterio, televizoriaus...

(Plačiau...)

Išlipti iš bedugnės įsikibus į Dievo ranką (0)

Jei šis pasakojimas apie Pauliuose  įsikūrusį asociacijos „Petrašiūnų gailestingumo namai“ filialą bei jo gyventojus pasirodys nemoteriškas, pamąstykite: kas labiausiai išgyvena dėl puolusių savo vaikų? Pokalbis su  vienuolių kapucinų įsteigtų Gailestingumo namų Paulių filialo vadovu Gintaru Kraliku – pasakojimas apie galimybę išlipti iš bedugnės įsikibus į Dievo ranką.

(Plačiau...)

Komisarei inspektorei lengvų bylų niekada nebūna (4)

Mėgstamas darbas negali būti sunkus – tokia taisykle vadovaujasi Jurbarko rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja Raimunda Šuikienė, jau bene 18 metų tirianti rajone įvykdytus nusikaltimus. Nemalonias akimirkas, kurių pareigūnų darbe tiesiog neįmanoma išvengti, moteris stengiasi kuo greičiau pamiršti.

(Plačiau...)

Moliūgauti – į rudenėjantį daržą (0)

Lietuviškame darže šalia įprastinių morkų, burokų ir agurkų dera ir moliūgai. Ir uždera tokie didžiuliai, kad nepaneši, o tik parridenti gali. Tuomet pasidžiaugi, pasigėri nepaprasta gamtos dovana ir – į puodą. Iš augalo, kurio vieno vaisiaus užtektų pusei kaimo pamaitinti, sumanios šeimininkės moka pagaminti įvairiausių patiekalų.

(Plačiau...)

Šimtametės turtas – darbšti ūkininkų šeima (0)

Zubrickų kaime gyvenanti Stasė Mačiulaitienė praėjusią savaitę atšventė šimtąjį gimtadienį. Nors sunkiai, bet dar vaikščiojanti senolė šventės dieną džiaugėsi gausia šeima ir Dievo dovanota palaima.

(Plačiau...)

Kiek kainuoja rugsėjo pirmoji? (0)

Artėjanti mokslo metų pradžia gerokai patuština mokyklon vaikus leisiančių tėvų pinigines. Prekybos centrai vilioja mugėmis ir akcijomis, tačiau jos, kaip pastebi pirkėjai, nebūtinai siūlo išleisti mažiau. Dabar, skirtingai nei tais laikais, kuriuos dar prisimena mokinių tėvai, rūpestį kelia ne kaip gauti, o kaip kokybišką prekę nusipirkti pigiau.

(Plačiau...)

Medis – kaip žmogus: auga meilėje ir viską jaučia (0)

Girdžiai – žalias miestelis, apsuptas sodų, viliojantis tvenkinio vėsa ir vešlių parko medžių pavėsiais. Tačiau Jūratė Šedauskienė Girdžius pamatė kitokius – plikus ir pilkus, kai baigusi  Žemės ūkio akademiją 1963-aisiais atvyko ir buvo paskirta dirbti agronome-sodininke. Jai vadovaujant buvo kuriamas žaliasis miestelio rūbas, jos akyse Girdžių parko medeliai tarsi vaikai užaugo aukštais ir drūtais medžiais.

(Plačiau...)

Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook