Balsavimas

Ar tenkina požeminių šiukšlių aikštelių įrengimo kokybė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Trys kampai

Trys kampai

Savanorystė – tai mainai: duodamas kitiems, gauni sau (1)

Laura Molčankinaitė prieš porą mėnesių grįžo iš Slovakijos - baigusi psichologijos bakalauro studijas ji toje šalyje metus dirbo savanore. Atradusi savanoriško darbo džiaugsmą ir prasmę, Laura ryžosi tai propaguoti - rajono mokyklų jaunimui ji pasakojo apie mūsų šalyje dar ne itin populiarią savanorystę.

(Plačiau...)

Šeima yra didžiausia žmogaus užgyvenama vertybė (1)

Neapgalvoti poelgiai nebūtinai sujaukia gyvenimą. Juodaitiškės Svietlanos Mickuvienės istorija byloja ką kita - ji, paauglė, gana liūdnomis aplinkybėmis spontaniškai liko Lietuvoje, o traukiniu namo į Ukrainą išdardėjo ne tik jos svajonė, bet ir mama. Ne, Svietlana ir nebuvo, ir nesijautė palikta, tad ir neliūdėjo - Juodaičiuose pritapo, sukūrė šeimą ir savo namus, kuriuose yra laiminga. Tik artėjant vasarai ima sapnuoti savo vaikystės miestą ir ruoštis kelionei - kasmet, jau beveik tris dešimtmečius.

(Plačiau...)

„Ąžuoliukui” – dviejų ministrų padėka (0)

Praėjusią savaitę Jurbarko „Ąžuoliuko" darželio-mokyklos bendruomenę pasiekė džiugi žinia - Aplinkos bei Švietimo ir mokslo ministerijų surengtame geriausiai tvarkomų vaikų švietimo įstaigų teritorijų apžiūroje-konkurse „Ąžuoliukas" pripažintas geriausiu Tauragės regione.

(Plačiau...)

Kugelis – stalo karalius (4)

Nors kalbininkai žodį „kugelis" iš lietuvių kalbos žodyno bandė išmesti, bet iš žmonių kalbos jo niekaip neišmesi, nes to, ką mūsų krašto šeimininkės duonkepėse dideliuose puoduose kepa iš bulvių tarkių, plokštainiu tikrai nedera vadinti.
Įvairiose šventėse ir mugėse, kur galima paskanauti kulinarinio paveldo valgių, turbūt nepraėjote pro Žindaičių „Karčiamą", o gal ir eilėje teko pastovėti, nes prie šio kaimo moterų iškepto kugelio visuomet nusidriekia eilė. Šiandien „Trijų kampų" viešnios - žindaitiškės Irena Pužeckienė, Silvija Pužeckaitė ir Aušra Žebrauskienė. Kalbėjomės apie daug ką ir, žinoma, apie kugelį.

(Plačiau...)

Išnykęs gimtasis kaimas gyvas prisiminimuose (1)

Elenai Kadziauskienei - 77-eri. Per netrumpą gyvenimą teko patirti visko, tačiau moteris sako niekada neprapuolusi, nes jai padeda Dievas. O ir žmonės aplinkui visi geri: „Matyt, turiu tokią laimę - visi man padeda, visuomet randu bendrą kalbą."
Nors nuo mažens buvo gabi, teturėjo galimybę baigti 4 klases, nes reikėjo dirbti. Tačiau Elena mėgo skaityti: „Daugiausia man davė knygos, jų esu perskaičiusi daugybę."
„Čia - mano pasididžiavimas", - sako E. Kadziauskienė rodydama Laisvės kovų dalyvio pažymėjimą. Prisiminimai apie Laisvės kovas nukelia Eleną į vaikystę. Nors moteris jau daug dešimtmečių gyvena Smalininkuose savo name, vyro Viktoro, dabar jau amžinatilsį, pastatytame, mintys ją neretai neša į vaikystės namus - Plientrakį, kaimelį Vertimų parapijoje, netoli Žirniškių.
Plientrakio jau seniai nebėra. Tai, ką apie savo brangią tėviškėlę žino ir prisimena, E. Kadziauskienė aprašė ir pavadino „O buvo Plientrakis..."

(Plačiau...)

Suradusi prasmę padėti kitiems (2)

Turbūt ne kartą esate girdėję: „gyvenu dėl vaikų" (taip dažniausiai sako mamos), „pagyvensiu dėl savęs" - raminasi besiruošiantieji į užtarnautą poilsį. O ar girdėjote sakant „gyvenu, kad padėčiau kitiems - svetimiems - skurstantiems ir vargstantiems"? Nesako taip ir Audronė Minikevičienė, nors jau keletą metų nemažą dalį savo laiko skiria labdaringai veiklai. Audronė yra Jurbarko lietuvių-švedų draugijos pirmininkė, o šios visuomeninės pelno nesiekiančios organizacijos vienas tikslų - padėti sunkiai materialiai gyvenantiems žmonėms.

(Plačiau...)

Paulių bendruomenę išjudino veiklios moterys (7)

Paulių kaimo bendruomenė susibūrė tik praėjusių metų pabaigoje, bet per gerą pusmetį jau nemažai nuveikė. Dauguma veiklos kol kas susijusi su šventėmis ir laisvalaikiu, o to kaimui labai reikia. Užvis svarbiausia, kad į bendruomenės steigimo iniciatorius Pauliuose jau nebežiūrima nepatikliai - žmonės ne tik į renginius ateina, bet ir vis daugiau randasi tokių, kurie bendruomenės veikloje dalyvauja ir prisideda savo darbu.

(Plačiau...)

Veiklios moterys vasaros malonumų neatsisako (0)

Kai saulė kaitina iki devinto prakaito, negali negalvoti apie vėsų paplūdimį ir kitus atostogų malonumus. Deja, darbo grafikas sudaromas neatsižvelgiant į oro sąlygas - lyg tyčia darbas darbą veja būtent tada, kai labiausiai norėtųsi pailsėti. Vis dėlto veiklios moterys randa laiko bent savaitę pakabinti į spintą dalykinį kostiumėlį ir atsiduoti vasaros pagundoms.

(Plačiau...)

Ar ieškosime muilo pievoje? (0)

Moteris dažniausiai tebėra pagrindinė namų tvarkytoja ir maisto ruošėja. Šiandien kalbėsimės apie tai, kas moters laukia pavalgydinus šeimą - ogi krūva neplautų lėkščių ir puodų.
Bet šiuolaikinės technologijos pateikia daugybę patogumų - šliūkštelėjai stebuklingo indų ploviklio ir problemos kaip nebūta. Tik kažin ar taip?

(Plačiau...)

Raudonės Onos – ne iš kelmo spirtos (0)

Raudonėje Oninės - didelė šventė, tad ir Onų tame krašte dairėmės. Seniūnas Česlovas Meškauskas supažindino su dviem: viena - liūdinti, gedinti savo per anksti išėjusių artimųjų, kita - linksma ir gyvybinga, gera nuotaika užkrečianti ir aplinkinius.

(Plačiau...)

Su Eugenija – apie malonumą darbe, keliones ir paslaptis (1)

Teigiama, kad žmogus pats yra savo laimės kalvis, o tai, ką nusikalame, lemia daugybė dalykų - noras, ryžtas ir valia, pasitikėjimas ir įgūdžiai, nusiteikimas... Laimė priklauso ir nuo daugybės nuo mūsų visai nepriklausomų aplinkybių, o gal mums taip tik atrodo, kai ieškome pateisinimo savo gyvenimui. Iš tikrųjų kiekvienas galime rinktis, kaip, kur ir kokią savo laimę kalti.
Jurbarkietė Eugenija Vigelienė neapsimetinėdama sako, kad gyvena taip, kaip nori, ir yra laiminga. Tiesa, ji prideda žodelį „dabar", nes jos kelyje į laimę irgi būta įvairių, ir ne vien palankių, aplinkybių.

(Plačiau...)

Trečioji Pranutės jaunystė (0)

Gražiausia Pranutė kai audžia. Tada ji tokia besišypsanti, laiminga. Vienplaukė ar plonyte balta skarele apsirišusi, rankose šaudyklė ir taukšt taukšt sutaukši, paskui vėl šaudyklė ir vėl taukšt. Kojos, apautos pačios megztomis naginaitėmis, vis mina ir mina pakojas. Driekiasi audinys, dailus raštas. Vis čiupinėja, glosto savo kūrinį, pasistiebusi pro staklių kraštą pasuka veleną, pataiso skietą ir vėl toliau taukši. Lyg kokia burtininkė dailina savo stebuklą. Tyli ir galvoji, kaip jai taip pavyksta, kaip ji tuos siūlus sudėsto. Mūsų senelės ir prosenelės verpė, audė taip kaip ir ji, o mes nesugebėjome išmokti. Tai ir žiūrime į jos rankas, stebukladares darbininkes, ir pajuntame, kad Pranutė visa galva mus praaugusi. Niekas taip neišaukština žmogaus kaip darbas.

(Plačiau...)

Iš Švedijos namo – valgyti braškių (0)

Pirmosios soduose ir daržuose prinoksta braškės ir iškart atsiranda ant mūsų stalo. Šviežios, ką tik iš lysvės jos ne tik gražios, skanios, bet ir sveikos. Kad atsivalgytum raudonšonių gražuolių, prisirpusių mamos darže, verta keliauti į tėviškę net šimtus kilometrų. Šiandien „Trijų kampų" virtuvėje ragausime smalininkietės Reginos Anelauskienės darže prisirpusių braškių ir kepsime tortą pagal jos išbandytą receptą.

(Plačiau...)

Vasara kvepiantys laisvalaikio paveikslai (0)

Didžiausias deficitas, sakoma, šiais laikais yra laikas - visiems jo trūksta. Tačiau būna ir kitaip - kai nebereikia eiti į darbą, užaugę vaikai gyvena savo gyvenimus, o dar jei lieki vienas, tiesiog nebežinai, kur dėti savo laiką. Laimingi, kurie susiranda širdžiai mielą užsiėmimą, kaip smalininkietė buvusi pedagogė Stefa Šafranauskienė.

(Plačiau...)

Amerikoniškoje skrynioje – lietuviški Virginijos kraičiai (0)

Yra žmonių, apie kurių gyvenimus būtų galima sukurti filmą ar romaną parašyti, o kai kurių gyvenimai ir į knygą vargu ar sutilptų. Toks yra Virginijos Norvilienės, nuo praėjusio amžiaus vidurio gyvenančios Girdžiuose, gyvenimas: vokiškos kilmės protėviai, užnemunėje gyvenęs senelis - knygnešys, amerikoniškas jos vardas, įvykiai ir žmonės, sutikti ir tebesutinkami... Atmintyje viskas gyva, tarsi tos ryškiaspalvės gėlės, seniai jaunystėje išsiuvinėtos lino drobėje ir tebegulinčios didžiulėje skrynioje, priglobusioje ne tik senovinius rankdarbius, bet ir įdomias gyvenimo istorijas.

(Plačiau...)

Ir pavasaris – tikras grybų metas (0)

Gal išduosime kieno nors paslaptį atskleisdami grybingiausią Jurbarko vietą - tokia yra „Ąžuoliuke". Pirmieji grybai pievelėse po beržais šiemet išdygo neįtikėtinai anksti - gegužės 19-osios rytą rasota pieva buvo tarsi priberta mažutėlių ir didesnių geltonųjų kazlėkų, dar vadinamų makavykais.

(Plačiau...)

Rūbų kolekcija stebina netikėtomis idėjomis (0)

Kad būtum stilinga, rodos, užtenka tiek nedaug - tik geros idėjos. Žinoma, dar reikia ją įgyvendinti. Tai nėra taip paprasta, bet šito galima mokytis - tai ir daro merginos, Smalininkų technologijų ir verslo mokykloje lankančios įvairius būrelius ir kartu su savo mokytojomis kuriančios drabužių kolekcijas. Pavasarinė kolekcija buvo pristatyta ne tik mokykloje, bet ir Jurbarko miesto ir verslo dienose.

(Plačiau...)

Edita – keičianti ir pasikeitusi moteris (0)

Pokyčiai niekada nelieka nepastebėti - žiūrime ir stebimės, kalbame ir apkalbame, džiaugiamės, rūpinamės, pavydime... Neliko be dėmesio ir Edita Navickienė, prieš porą metų neatpažįstamai pasikeitusi, nors pakitusi išvaizda nėra vienintelis viešvilietės gyvenimo pokytis.

(Plačiau...)

Pavasaris pirmiausia ateina ... ant palangės (0)

Vos suirus murzinai žiemos paklodei, akys ieško žalio lopinėlio. Ir randa! Nors žemė dar sukaustyta įšalo, galveles kiša pirmųjų pavasario gėlių daigeliai. Tačiau į daugelio moterų namus pavasaris pirmiausia ateina ant palangės.

(Plačiau...)

Gražiausi nagai – „Vilijos salone“ (6)

Į tarptautinę grožio industrijos parodą „Pelenė 2010" „Litexpo" parodų rūmuose Vilniuje jurbarkietė Vilija Dovidaitienė važiavo ne tik pažiūrėti, bet ir dalyvauti atvirame Baltijos šalių nagų dizaino čempionate ir laimėjo jame trečią vietą.

(Plačiau...)

Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook