Balsavimas

Ar pritartumėte Vidos Rekešienės ir Dariaus Juodaičio grįžimui į rajono politiką?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Augintiniai puošiami madingomis šukuosenomis

Augintiniai puošiami madingomis šukuosenomis (0)

2016-01-30

Atsakingi šeimininkai rūpinasi, kad augintiniai būtų sveiki, tvarkingi, gražūs. Gyvūnų kirpyklos seniai nebe naujiena net ir mažesniuose miestuose, kaip ir meninis šunų kirpimas – tokią paslaugą savo augintiniui galima gauti ir Jurbarke.

Gyvūnų kirpykos „Amigus“ savininkė Egidija Mockuvienė neseniai Vilniuje dalyvavo Tatjanos Stahlberg meninio šunų kirpimo seminare ir parsivežė sertifikatą. Kirpimo meistrė seminaro dalyviams, kurių susirinko apie 20, aiškino ir praktiškai mokė bei apkirpo ir nudažė pudeliukės Perlos kailį.
Tiesą sakant, Egidija, Lietuvos profesionalių šunų kirpėjų asociacijos narė, ir buvo to seminaro iniciatorė, nes meninis šunų kirpimas, kurį specialistai vadina kreatyvu, jurbarkietę domina jau senokai. „Tatjaną jau pažinojau, ji meninio šunų kirpimo mokėsi Tailande, kur toks kirpimas ir atsirado. Tatjana yra lietuvė, jau trisdešimt metų ji kerpa šuniukus, bet gyvena Airijoje, ir ne taip lengva ją prisikviesti“, – pasakojo Egidija.
Tačiau Egidija neabejojo, kad prisikvies, ir iš anksto ėmė dairytis modelio – meniniam kirpimui tinka tik pudeliai ir garbanotieji bišonai. „Gražų pudeliuką turi Inga Andriulaitienė iš Girdžių ir sutiko man paskolinti. Ingos kalytė Perla yra mano klientė, o Inga – nepriekabi šeimininkė, pasitiki manimi ir leidžia kirpti šuniuką kaip noriu. Pusę metų Perlai auginome plauką, ir jos šeimininkei rūpesčių buvo daug – reikėjo plauti, šukuoti, todėl Ingai – labai ačiū“, – sakė E. Mockuvienė.
Prieš seminarą T. Stahlberg atvyko į Jurbarką ir abi su Egidija ruošė pudeliukę meniniam kirpimui ir dažymui. „Labai jaudinomės, ypač Tatjana – ji nori atvežti į Lietuvą naujovių, o mes, lietuviai, esame kritiški. Tačiau visos seminaro dalyvės supratome, kad meninis kirpimas – labai sudėtingas darbas ir kirpėjui, ir šuniukui. Šuns plaukas yra kitoks nei žmogaus, kitaip ir kerpamas, o dažai naudojami specialūs. Nuotraukoje nesimato, bet ant Perlos kaklo suformuotas šalikas – tai taip nukirptas ir nudažytas plaukas, kad net matyti šaliko mazgo šešėliai“, – pasakojo Egidija.
Ar populiarus Lietuvoje meninis šunų kirpimas? Egidija buvo nustebusi, kad jos kolegės, kai kurios ir iš didmiesčių, sakė tokių pageidavimų nesulaukiančios. O į kirpyklą „Amigus“ savo augintinius atvedantys jurbarkiečiai neretai prašo juos apkirpti kaip nors ypatingai gražiai. Kartais Egidija pati pasiūlo: „Pavyzdžiui, jorkšyrai – jie turi būti ilgaplaukiai, bet prižiūrėti lengviau trumpo plauko augintinį. Kai atveda kirpti, pasiūlau išskutinėti kailyje paveikslėlį – pėdutę, eglutę, drugelį, padažyti ar supinti kasytę. Kai kurie šeimininkai tam neprieštarauja.O kiti patys prašo, bet nenori pėdutės ar drugelio, nes tokį jau turi kaimynų šuniukas. Jurbarkas šitoje srityje jau tikrai pažengęs.“
Pakalbinta apie kainas kirpyklos „Amigus“ savininkė sakė, kad Jurbarke jos tikrai ne tokios kaip užsienyje. „Aš džiaugiuosi, kad klientai, atvedantys savo šuniukus, leidžia man eksperimentuoti, mokytis, tobulėti. Pavyzdžiui, Airijoje gyvūnų kirpėjų vidutinis dienos užmokestis – 200 eurų. Bet Tatjana irgi neretai kerpa už simbolinį mokestį, nes ruošiasi konkursams ir jai svarbu praktikuotis, eksperimentuoti“, – pasakoja Egidija.
Šuniukų su madingomis šukuosenomis lakstančių gatvėse be priežiūros turbūt nepamatysime, nes taip savo augintinius puošia atsakingi šeimininkai. O jei kam atrodo keistas toks dėmesys šunims, Egidija mano, kad tai yra tik augintinių šeimininkų meilė ir dėmesys gyvūnams, o juk juos auginti ir turėtų tik mylintys žmonės.

Danutė Karopčikienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook