Balsavimas

Ar tenkina požeminių šiukšlių aikštelių įrengimo kokybė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Julijos knygelėse – sueiliuotas gyvenimas

Julijos knygelėse – sueiliuotas gyvenimas (0)

2016-09-03

Skirsnemuniškė Julija Galbuogienė išleido savo kūrybos knygelę – ir padarė šventę artimiesiems, bičiuliams, pažįstamiems. Knygelės pristatyme Jurbarko viešojoje bibliotekoje buvo kalbama ir apie kūrėją, skaitomos jos eilės, skambėjo dainos. O pati Julija prisipažino, kad kūryba jai atvėrė šviesos duris.

„Rugpjūčio žvaigždė“ – jau ketvirtoji Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narės J. Galbuogienės knygelė.
Julija gimė Sūduvoje, Antanavo kaime, bet jau dvigubai ilgiau nei gimtinėje gyvena Skirsnemunėje – atitekėjo čia, užaugino sūnų ir dukrą. Eiliuoti pradėjo būdama brandaus amžiaus, išėjusi į užtarnautą poilsį po darbų, kurie anaiptol nebuvo poetiški. Į kūrybą atėjo per Jurbarko neįgaliųjų draugiją, kur yra literatų būrelis, paskui tapo literatų klubo „Švieselė“ nare. 2013 m. išleido pirmąją knygelę „Žodžiai iš širdies“, tais pačiais metais ir dar vieną – „Saulėlydis“, 2014-aisiais – trečią, pavadintą „Žydėjimu“.
Julija rašo sau, šeimai, giminei, tėviškei... „Kodėl aš noriu rašyti? – ketvirtosios knygelės pristatyme klausė autorė, matyt, suprasdama, kad ir susirinkusieji nori išgirsti atsakymą. – Ne todėl, kad užsimaniau būti poetė. Aš noriu eilėraščiais įamžinti gerus, garsius žmones.“
Knygelės autorę pristačiusi ir jos kūrybą analizavusi bibliotekininkė Jūratė Korsakaitė pastebėjo, kad pagal eilėraščius galima būtų surašyti ir J. Galbuogienės biografiją, bei pavadino skirsnemuniškę gyvenimo eiliuotoja. Kiekviena diena duoda peno Julijos eilėraščiams ir, pasak bibliotekininkės Jūratės, būtent dėl kasdienybės ženklų tie eilėraščiai įgauna išliekamosios vertės. Ritmas ir rimas autorei nėra taip svarbu, kaip papasakoti tai, kas vyksta, kuo ji gyvena ir ką išgyvena.
„Tie eilėraščiai – tai kaip kraštotyra, užrašyta eilėmis. Jeigu Julija neskaidytų teksto į eilutes, būtų labai daininga proza“, – pastebėjo J. Korsakaitė.
Proza irgi dera J. Galbuogienės kūrybos lauke. „Rugpjūčio žvaigždė“ – ne pirmoji knygelė, kur spausdinamos novelės – galima sakyti, banalios istorijos, kokių visi galėtume papasakoti. Bet nepapasakojame ir juolab neužrašome. O Julijos novelėse – istorijos tikros, taigi vėl, kaip sakė J. Korsakaitė, kraštotyra.
Ketvirtojoje knygoje ryškėja ir liūdesio gaidos dėl mylimo žmogaus netekties, įdėti ir devyni akrostichai – eilėraščiai, kurių eilučių pirmosios raidės sudaro autorei svarbių vietų ir brangių žmonių vardus.
„Švieselės“ klubo prezidentė Onutė Čirvinskienė pastebėjo, kad kai žmogus brandaus amžiaus pradeda rašyti, tai pasako apie jo širdies dosnumą. „Bet argi ji turėjo kūrybai laiko anksčiau? Dirbo, augino vaikus. Paskui susirgo vyras...“ – žemiškuosius dalykus vardijo Onutė. Bet kam duota pakilti aukščiau žemiškųjų reikalų, tas pakyla.
O. Čirvinskienė atkreipė dėmesį į didelį Julijos darbštumą ir kruopštumą. J. Galbuogienė dalyvavo eilėraščių apie Elektrėnus konkurse ir laimėjo pirmą vietą! Tai ir dėl to, kad skirsnemuniškė išnaršė internete ir perskaitė viską, ką rado apie Elektrėnus.
J. Galbuogienės kūryba yra sulaukusi pripažinimo ir kituose konkursuose, o alytiškis muzikos mokytojas Vincas Vinikaitis sukūrė daugiau kaip dešimt dainų pagal jos eilėraščius – kai tik Julijos eilės kur nors pasirodo, jis tuoj atsiunčia naują dainą.
Pripažinimo Julija sulaukia ir savo aplinkoje. Mažosios dainininkės Urtės Ginietytės pasirodymas knygelės pristatymo renginyje – tai Skirsnemunės mėgėjų teatro, kuriame ir Julija dalyvauja, dovana jai ir visiems susirinkusiesiems. Sveikino ir teatralai, gyrė Julijos kūrybingumą.
Poetės dukra Rasa Dilienė iš naujosios knygelės perskaityti išsirinko eilėraštį apie motulę. „Augau su močiute, bet jos tėviškę pamačiau vėlai. Šeimoje vis kalbėdavom apie tai, o tame eilėraštyje – mamos tėviškės vaizdas!“ – džiūgavo Rasa. Žentas Mindaugas Dilys parengė dainų pagal Julijos eilėraščius ir dainavo kartu su Skirsnemunės teatro aktore Sonata Pauliene.
Knygos „Rugpjūčio žvaigždė“ autorė į renginį Jurbarko viešojoje bibliotekoje atėjo atidžiai ir kruopščiai pasiruošusi. Savo pasisakymą Julija pradėjo eilėmis: „Kūryba man šviesos duris atvėrė“ ir nepamiršo padėkoti nė vienam, kas palydėjo jos kūrinius į spaustuvę ir kas atėjo į knygos sutiktuves.
Už materialinę pagalbą J. Galbuogienė dėkojo Jurbarko r. savivaldybei, už knygos paruošimą spaudai – Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos valdybos pirmininkui Vladui Buragui, „Švieselės“ klubo prezidentei O. Čirvinskienei. Dėkojo jurbarkiškiui rašytojui Vytautui Kutkevičiui, be kurio patarimų nebūtų Julijos prozos kūrinių, ir skirsnemuniškei lituanistei Nijolei Norkienei – už tai, kad pirmoji perskaito jos kūrybą.
„Iliustravo knygą anūkė Austėja, o kompiuteriu surinkti padėjo Augustėlė. Be Ugnytės, mažiausios anūkėlės, nebūtų eilėraščio „Vaivorykštė“, – mieliausius žmones vardijo Julija.
Kūrėja kalbėjo emocingai ir nuoširdžiai, neslėpdama savo metų – šiemet jai suėjo 75-eri – teigė, kad žmogus niekada neturi atsisakyti gyvenimo džiaugsmo, džiaugtis visada yra ir priežasčių, ir būdų.
„Šiemet močiutė turėjo net dvi ekskursijas! Anykščiuose įstengiau pasivaikščioti lajų taku! O antrą kelionę man padovanojo vaikai – į tėvelio tėviškę Liepalotus. Buvau ten pirmą kartą“, – pasakojosi J. Galbuogienė.
Vasaros kelionių įspūdžius Julija jau sueiliavo, kaip kad eiliuoja ir kitas, gal ir ne tokias įspūdingas, gyvenimo dienas.

Danutė Karopčikienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook