Mokytojo darbas nesibaigia užvėrus mokyklos duris

Mokytojo darbas nesibaigia užvėrus mokyklos duris (0)

2019-10-26

Spalio pradžioje minima Mokytojų diena kasmet pražysta spalvingomis puokštėmis ir nuoširdžiais padėkos žodžiais. Šiemet Jurbarko kultūros centre vykusiame renginyje už nuoširdų ir pasiaukojantį darbą Jurbarko r. savivaldybės ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus padėkomis apdovanotas gražus švietimo darbuotojų būrys, o Jurbarko r. savivaldybės ženklu „Už nuopelnus Jurbarko kraštui“ įvertintos dvi pedagogės – Birutė Genienė ir Vida Greičiūtė.

Pirmose gretose – moterys

Šventinis renginys, kuriame pagerbiami mokytojai, tapo gražia tradicija. Šiemet išradinga kompozicija į apdovanojimų ceremoniją mokytojus palydėjo vaikų ir jaunimo teatro „Vaivorykštė“ jaunieji aktoriai. Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Jolita Jablonskienė perskaitė Seimo nario Ričardo Juškos sveikinimą, o Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius mokytojams linkėjo, kad jų profesija tikrai taptų prestižine. „Tai – viena garbingiausių, tačiau ir pačių sunkiausių profesijų. Todėl nesirikiuoja eilės prie pedagoginių studijų. Šis darbas reikalauja didžiulės dvasinės ir fizinės ištvermės, emocinio intelekto“, – sakė S. Mockevičius.

Taip jau Lietuvoje klostosi, kad didžiąją švietimo darbuotojų dalį sudaro moterys. Ne išimtis ir Jurbarko r. savivaldybė. Žinoma, rajone dirba puikių pedagogų vyrų, bet dažniausiai nuo pat darželio iki abitūros egzaminų vaikus moko ir ugdo pedagogės, todėl ir dauguma įvertintųjų padėkomis – moterys.

Jurbarko r. savivaldybės padėkomis apdovanotos Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Danguolė Pavlavičienė, Naujamiesčio progimnazijos mokytoja Rūta Tirlikienė ir istorijos mokytoja Danguolė Juščienė, Vytauto Didžiojo progimnazijos mokytoja Akvilė Jociutė, Eržvilko gimnazijos mokytoja Regina Balčaitienė, Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos mokytojos Daiva Jurevičienė ir Danutė Kazlauskaitė, Smalininkų Lidijos Meškaitytės pagrindinės mokyklos mokytoja Laimutė Matukaitienė, Viešvilės pagrindinės mokyklos mokytoja Aušra Rusinavičiutė ir vaikų lopšelio-darželio ,,Nykštukas“ auklėtoja Jolita Treinienė.

Meras S. Mockevičius, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja J. Jablonskienė ir vyr. specialistė Zita Tytmonienė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus padėkas Tarptautinės mokytojo dienos proga įteikė pedagoginiams darbuotojams Imedai Čeberkienei, Rasai Daunienei, Eglei Gečaitei, Gedutei Pocienei, Larisai Budraitienei, Jūratei Smaliukienei, Dalei Vasiliauskienei, Danutei Meškauskienei, Silvai Rozgienei, Gailutei Mencienei, Ingridai Naujokaitienei, Irmantai Valošinienei. Padėkomis pagerbti ir du mokytojai – už aktyvią sportinę ir visuomeninę veiklą gimnazijoje įvertintas Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos mokytojas Linas Klijūnas, gausių aplodismentų sulaukė labai mokinių mylimas Eržvilko gimnazijos geografijos mokytojas Alvydas Adomavičius.

Patriotiškumas – būtinas

Tarptautinės mokytojų dienos proga ženklu „Už nuopelnus Jurbarko kraštui“ apdovanoti B. Genienę ir V. Greičiūtę teikė gimnazijų, kuriose pedagogės dirba, tarybos.

Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos mokytoja B. Genienė įvertinta už iniciatyvumą, mokinių patriotizmo ugdymą, nuoširdų ir nuoseklų darbą puoselėjant Jurbarko krašto kultūros vertybes. Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos direktorė V. Greičiūtė – už gimnazijos įvaizdžio formavimą, tradicijų ir vertybių puoselėjimą bei sklaidą, bendruomenės veiklų inicijavimą, saugios ir sveikos gimnazijos kūrimą. Abi apdovanotosios pedagogės neužveria mokyklos durų sulig paskutiniu skambučiu, jų veikla tęsiasi ir už gimnazijos ribų, joms rūpi kiekvienas gimnazijos bendruomenės narys.

Iš Vertimų kaimo kilusi B. Genienė sukaupė per 40 metų darbo stažą švietimo įstaigose. Pedagoginį darbą ji pradėjo Raudonės mokykloje, vėliau dirbo Švietimo skyriuje, vadovavo „Nemunėlio“ pradinei mokyklai, dirbo Jaunimo mokykloje. „Tikrą mokytojos darbą gimnazijoje dirbu palyginus neseniai – vos 17 metų, todėl man dar viskas įdomu, darbas nenusibodo, labai patinka ruoštis pamokoms, sugalvoti ką nors naujo, bendrauti su vaikais“, – sako B. Genienė, mokytojos studijas Vilniaus pedagoginiame institute pasirinkusi greičiausiai todėl, kad turėjo du mėgiamus mokytojus – kūno kultūros ir istoriką.

Istorijos mokytoja yra aktyvi patriotinių akcijų organizatorė, dalyvė, į jas ji stengiasi įtraukti ir savo mokinius, tačiau pačiai tikros Lietuvos istorijos teko mokytis ne universitete. „Universitete Lietuvos istorijos mokė paviršutiniškai, gal kokį pusmetį. Visa informacija užgriuvo prasidėjus judėjimui dėl nepriklausomybės. Mūsų šeimoje patriotizmas visada buvo svarbus, su vyru Vidmantu stovėjome Baltijos kelyje, su kolegomis važiavome į Sausio 13-osios aukų laidotuves Vilniuje. Kas dar turėtų būti labiau patriotiškas, jei ne istorijos mokytojas“? – įsitikinusi B. Genienė.

Mokytoja mena, kaip iškovojus Lietuvos nepriklausomybę, nebuvo iš ko mokyti vaikų Lietuvos istorijos. „Tada „Komjaunimo tiesa“ jau spausdino teisingus straipsnius. Kirpdavome juos, klijuodavome ir mokydavome. Vėliau atsirado knygų, bet jos buvo didelis deficitas.

Dabar istorikė patriotizmą siekia įskiepyti savo mokiniams, tačiau pripažįsta, kad entuziazmo kalbant apie Lietuvą yra mažiau. „Mokau vaikus, kad jei kas nepatinka ar blogai, tai kalta ne Lietuva, galbūt valdžioje esantys žmonės priima netinkamus sprendimus. To maišyti negalima“, – įsitikinusi B. Genienė.

Būti autoritetu

Mokytoja džiaugiasi, kad jai pavyksta rasti bendrą kalbą su mokiniais – kartu leidžiant laiką žygiuose ryšys tik stiprėja. „Tačiau būti geru mokytoju – lengva, o teisingu – sunku. Vertinti vis tiek privalau žinias“, – šypsosi B. Genienė, išleidusi jau keturias auklėtinių laidas. Šiemet istorikė turi naują auklėjamąją klasę.

B. Genienė įsitikinusi, kad mokytojas privalo būti autoritetu. „Reikia vaikus išklausyti, suprasti, negalima jų žeminti. Viską, ko iš jų norime, turime rodyti pavyzdžiu“, – įsitikinusi mokytoja.

Mokiniams mokykloje dabar nelengva – reikalavimai dideli, programos sunkios. B. Genienė įsitikinusi, kad istorijos programa turėtų būti siauresnė, per daug mokoma bereikalingų dalykų, o svarbiems skiriama per mažai laiko. „Ką kalbėti, jei medžiagai apie partizanų rezistencijos laikotarpį išdėstyti skiriamos dvi pamokos“, – mokytoja mato programos netobulumų. Pasak jos, ir istorijos egzaminas – gerokai per sunkus, nors jos mokiniai jį laiko visai sėkmingai.

B. Genienės istorijos žinių dažnai prireikia ir įvairių konferencijų rengėjams, ji vadovauja ir istorijos mokytojų metodiniam būreliui.

Bendravimas – svarbiausia

„Nuo pat pradinių klasių norėjau būti mokytoja. Metams bėgant noras nesikeitė, apie nieką kitą negalvojau. Kito tik dalykai, kurių norėjau mokyti, bet apsistojau ties matematika“, – pasirinkusi tinkamą profesiją niekada neabejojo V. Greičiūtė, pati baigusi Jurbarko I vidurinę mokyklą. Po studijų jai teko dėstyti matematiką rajono mokyklose, 1998 m. pradėjo dirbti ir vadybinį darbą – tapo Vertimų pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja, vėliau direktore.

Veliuonoje V. Greičiūtė pradėjo dirbti nuo 2005 m. „Neslėpsiu, įdėjau daug darbo. Dirbo visa mokyklos bendruomenė. Turėjome gerinti mokinių pažangumą, lankomumą, dalyvavimą olimpiadose, siekti prizinių vietų. Tada įsibėgėjome ir dabar nesustojame – mūsų mokinių pasiekimai džiugina“, – sako direktorė.

Kad gautų vidurinio ugdymo programos akreditaciją ir taptų gimnazija, reikėjo mokykloje įsteigti psichologo etatą, atnaujinti mokymo priemones. „Savivaldybės vadovai suprato mūsų siekius, skyrė finansavimą, todėl tapome gerai mokymo priemonėmis aprūpinta įstaiga“, – sako V. Greičiūtė. Pastangos buvo vainikuotos sėkme – 2012 m. mokykla tapo gimnazija.

Šiuo metu prie Veliuonos gimnazijos prijungtas Juodaičių skyrius. „Labai norėjau, kad šis skyrius išliktų. Nuo pavasario rengėme susitikimus su tėvais, kalbėjome, daviau savo telefoną, kad būčiau pasiekiama visą vasarą. Juk kiekvienas išėjęs vaikas galėjo sugriauti mokyklą. Mums pavyko – mokykla, kaip švietimo židinys, Juodaičiuose dar veikia“, – džiaugiasi V. Greičiūtė.

Šiuo metu Veliuonos gimnaziją lanko 298 vaikai: 210 mokinių mokosi Veliuonoje, prie gimnazijos veikiantį darželį lanko 31 mažasis veliuoniškis, Juodaičiuose mokosi 44 mokiniai ir 11 darželinukų. Gimnazijoje su Juodaičių skyriumi iš viso dirba 45 pedagoginiai darbuotojai.

Direktorė džiaugiasi, kad gimnazijos kolektyvas puoselėja brolių Juškų tautosakinį palikimą, etnokultūrines tradicijas, įsijungė į „eTwinning“ mokyklų būrį ir mezga tarptautinius ryšius, mokykloje veikia jaunųjų šaulių, skautų, jaunųjų miško bičiulių būreliai, stiprinama sporto bazė – pasirašytas projekto finansavimas, kuris leis įsigyti daug naujos sporto įrangos.

Ateityje gimnazijos direktorė Veliuonos gimnaziją mato kaip šiuolaikišką, modernią įstaigą, kurioje bus puikus mikroklimatas, vyraus pagarba vieni kitiems. „Svarbiausia visiems bendrauti. Tik kalbantis galima išsakyti, kas neramina, rasti sprendimus. Mokykla turėtų būti kaip namai“, – ateitį optimistiškai regi V. Greičiūtė.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook