Balsavimas

Ar STT įtarimų sulaukę ir nuo pareigų nušalinti savivaldybės administracijos vadovai turėtų atsistatydinti?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Samariečiai gręžiasi į šeimą: galime realiai padėti

Samariečiai gręžiasi į šeimą: galime realiai padėti (0)

2016-10-27

Projekto „Ties riba“ dalyvius sukvietė moliūgo sriubos vakarėlis – vaikai patys ruošė vaišes ir kartu su tėveliais susėdo už stalo.

Samariečiai, rajone įsteigę tris Vaikų dienos užimtumo centrus, žvilgsnį gręžia ir į šeimas. Lietuvos samariečių Jurbarko krašto bendrija šiuo metu įgyvendina du projektus, kuriais siekiama stiprinti šeimą, ugdyti pozityvią tėvystę bei teikti paramą smurtą šeimoje patiriantiems asmenims.

Projektai tėveliams ir vaikams
Samariečių įsteigti Vaikų dienos užimtumo centrai jau daug metų veikia Jurbarke, Raudonėje, Vadžgiryje. Centruose ruošia pamokas, valgo pietus ir įvairių užsiėmimų randa keliasdešimt vaikų. 
„Nuolat būdami ir bendraudami su vaikais matome jų elgesio problemas. Vaikas yra šeimos veidrodis, tad žinome, kad problemų yra ir šeimose“, – sako Vaikų dienos užimtumo centro vadovė Kristina Vančienė. Ji yra ir projektų, skirtų šeimoms ir tėvams, rengėja ir vadovė. 
Įvairios projekto „Ties riba“ veiklos apima ir tėvams skirtus mokymus formuojant pozityvią tėvystę, ir renginius, skatinčius tėvų ir vaikų bendravimą ir prasmingą buvimą kartu. Bendravimas visada padeda spręsti problemas. Projekto veiklos vyksta Vaikų dienos užimtumo centre S. Daukanto gatvėje arba Jurbarko švietimo centre. Su šeimomis dirba psichologė Audronė Kriščiukaitienė. Projektas vykdomas nuo rugpjūčio, jame dalyvauja 14 šeimų, 30 vaikų. Į veiklas įtraukiami ne tik Jurbarko, bet ir kaimiškųjų dienos centrų vaikai.
„Kviečiame šeimas, kurios turi problemų – auklėjimo, nesusišnekėjimo, kuriose tėvai turi žalingų įpročių. Tėvelių ateina nedaug, o mamos renkasi aktyviai ir jų atsiliepimai teigiami – sakė, kad įdomu ir naudinga“, – pasakoja projekto vadovė K. Vančienė. 
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamas projektas „Ties riba“ vykdomas įgyvendinant Šeimos gerovės ir gyventojų senėjimo pasekmių mažinimo 2016 m. veiksmų plano priemonę, skirtą finansuoti nevyriausybinių organizacijų, dirbančių šeimos gerovės srityje ir teikiančių įvairiapuses paslaugas šeimai, tėvų atsakomybei stiprinti ir pozityviai tėvystei plėtoti, veiklos projektus.
Prasminga būti kartu
„Ties riba“ – tęstinis projektas, panašius, tik kitais pavadinimais, Lietuvos samariečių Jurbarko krašto bendrijos Vaikų dienos užimtumo centras vykdė ir ankstesniais metais. Įgyvendinant projektą šeimos turi galimybes vykti į ekskursijas, kas mėnesį organizuojami teminiai renginiai tėvams ir vaikams.
Šiemet projekto dalyviai važiavo į Šiaulius, ekskursija buvo ir pažintinė, ir edukacinė, buvo ir pramogų. Šiaulių universiteto botanikos sodo darbuotojai supažindino su prieskoniniais augalais ir vaistažolėmis, patarė, ką tinka auginti savo namų sode ar darželyje, ir paskatino mamas kartu su vaikais užsiimti šia suvienijančia veikla. Pabuvota dviračių gamykloje, saldainių fabriko „Rūta“ šokolado muziejuje, kur vaikai patys pasigamino sau po šokoladą. Įspūdingas apsilankymas Kryžių kalne, nes vaikai iš anksto buvo pasidomėję ir pasiruošę papasakoti šios sakralios vietos istoriją. 
„Kelionėje atsiskleidžia šeimų santykiai. Norime, kad tėvai pamatytų, kokie šaunūs jų vaikai, o vaikai – kokie geri jų tėveliai. Kasdienybėje to kartais ir nepamatai“, – sako Vaikų dienos užimtumo centro vadovė K. Vančienė.
Šeimas suburia ir teminiai renginiai, tokie kaip derliaus šventė, pyragų ir salotų dienos. Vaikai ruošia pranešimus, gamina valgius, paskui kartu su tėveliais sėda prie stalo, ragauja, šnekasi – bendras stalas visada suartina. Šį rudenį projekte dalyvaujančios šeimos smagiai šventė moliūgų sriubos vakarėlį.
Prieš smurtą šeimose
Samariečiai ėmėsi ir dar vienos, nelengvos, bet labai svarbios, misijos – padėti smurtą šeimoje patiriantiems vaikams. Projektas „Kompleksinių paslaugų teikimas vaikams, nukentėjusiems nuo smurto, ar netiesioginio šeimyninio smurto aukoms (liudininkams) ir jų šeimų nariams“ irgi finansuojamas Socialinės apsaugos ir darbo ministertijos ir vykdomas kartu su Jurbarko švietimo centru. 
„Pajutome, kad smurtaujama prieš vaikus, kad šeimose yra daug psichologinio smurto. Tiesioginis fizinis smurtas dažnesnis kaimuose, o miesto šeimose smurtaujama rafinuočiau, slepiama nuo aplinkinių“, – sako samariečių Vaikų dienos užimtumo centro vadovė, negalėjusi likti abejinga ir šiam visuomenės skauduliui. 
Pasak K. Vančienės, padėti smurto aukoms sudėtinga visų pirma dėl to, kad smurtu šeimoje niekas nesigiria, ir tikrai ne visi smurtautojai ir jų aukos – vaikai yra žinomi institucijoms, kurios galėtų suteikti pagalbą. Projekto vykdytojams svarbus bendradarbiavimas su Vaiko teisių apsaugos tarnyba bei policija. „Šiemet dirbsime su 5 vaikais, nukentėjusiais nuo tiesioginio smurto, ir su 6, kurie patiria netiesioginį smurtą šeimoje dėl tėvų skyrybų, girtavimo ar kitokio negatyvaus gyvenimo būdo“, – sako projekto vadovė.
Į projekto komandą įtrauktas psichologas, juristas, gydytojai prichiatras ir neurologas bei kiti specialistai, o veiklos vykdomos dviem etapais: smurto atvejų analizė ir įvertinimas bei pagalba šeimai ir smurtą patyrusiam asmeniui. 
Siūlo pagalbą
„Tiesioginis tėvų smurtas netgi priveda vaikus iki to, kad jie prašosi paimami iš šeimos. Bet tai reti atvejai. Dažniausiai smurtu šeimoje nesigiriama, nors smurtaujama ir normaliomis vadinamose šeimose. Smurtas – ne tik mušimas, yra įvairių jo formų ir įvairių priežasčių“, – sako K. Vančienė ir ragina mus visus nebūti abejingus. Kaimynai, giminės, pažįstami ar kiti asmenys gali pastebėti net rafinuotai slepiamą suaugusiųjų smurtą prieš vaikus ir neturėtų tylėti, bet bandyti padėti. 
„Bet smurtu nesigiriama ir niekas pagalbos neprašo. Mes irgi dirbame daugiausia su tais, kurie pateko į policijos akiratį, o norėtume, lauktume besikreipiančių pagalbos ir į mus. Projektas bus tęsiamas, ir galime realiai padėti“, – sako projekto vadovė K. Vančienė. Be to, ji mano, kad nereikėtų apsiriboti nevyriausybinių organizacijų vykdomais projektais – pagalbą smurto aukoms ir smurtautojams reikėtų teikti instituciniu lygiu. „Svarbu normalizuoti šeimos aplinką, kad vaikai galėtų augti šeimose, juo labiau kad dabar jau ir nebelinkstama atimti vaikus ir patalpinti globos namuose“, – sakė K. Vančienė.
Danutė Karopčikienė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook