Balsavimas

Ar patiko miesto šventė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Samčio istorijos: nuo Kartupių iki Anglijos

Samčio istorijos: nuo Kartupių iki Anglijos (0)

2017-12-24

Stiprėjant kalėdiniam šurmuliui į redakciją atskriejo žinutė: „Esu maisto tinklaraštininkė. Labai noriu prieš šventes pasidalyti savo receptais su jūsų skaitytojais“. Tokią dovaną jurbarkiečiams teikia iš Kartupių kilusi, dabar Anglijoje gyvenanti Odeta Jackytė-Kudopčenkienė. 

Gimtinės ilgesys

Greit 39-ąjį gimtadienį švęsiančios O. Jackytės-Kudopčenkienės vaikystė prabėgo Kartupiuose pas močiutę Antaniną Jackienę. „Močiutės dėka esu tas, kas esu“, – šiltų jausmų dabar Tadaušavos kaime gyvenančiai močiutei neslepia jau suaugusi moteris.

Mokslus Odeta krimto Eržvilke, tačiau, kaip pati sako, mokykloje nepavyko pritapti: „Vėliau perėjau į Nemakščių Martyno Mažvydo vidurinę, ir iš tos mergaičiukės, kuriai nesisekė mokslai, tapau klasės pirmūne.“ Baigusi vidurinę mergina išvažiavo į Šiaulius, o šie tapo lemtingu miestu, nes ten sutiko būsimą vyrą Viktorą. Pora santykių tvirtumą išbandė atstumu – prieš 13 metų Viktoras išvažiavo į Angliją padirbėti, o po kelių mėnesių atskriejo kvietimas atvykti ir Odetai. „Jau 13 metų mano gyvenimas verda ne Lietuvoje. Esu laimingai ištekėjusi, auginu du vaikus – aštuonerių Grantą ir penkerių Emą“, – gražiai susiklosčiusiu asmeniniu gyvenimu pasidžiaugia buvusi kartupiškė.

Šiuo metu O. Jackytė-Kudopčenkienė studijuoja Lidso universitete anglų kalbą. „Jei viskas bus gerai, kitais metais planuoju pradėti mokslus kulinarijos mokykloje ir galbūt tapsiu virtuvės šefe“, – planus atskleidžia moteris.

Nors Odetos gyvenimas susiklostė puikiai ir galvoje – daugybė planų, liko ilgesys Lietuvai. „Čia gyvena mano brangiausias žmogus – močiutė. Nors ir garbaus amžiaus, bet dar pilna jėgų, ir aš tuo labai džiaugiuosi. Liko mama, tetos... Plati giminė. Visada grįžusi į Lietuvą važiuoju ir į savo kaimuką aplankyti močiutės, parodyti, kaip paaugo jos proanūkiai. Būtinai aplankau geriausią draugę Rasą, su kuria sieja stiprus ryšys nuo vaikystės“, – nostalgiškai kalba moteris.

Netikėtai pačiai sau

Kaimas O. Jackytei-Kudopčenkienei brangus ir todėl, kad čia buvo pakloti pamatai dabartinei aistrai – maisto gaminimui.

Odeta visada mėgo persirašinėti receptus iš knygų į storus sąsiuvinius. „Parsinešdavau iš kaimynių kulinarinių knygų ir rašydavausi receptus į sąsiuvinius. Kas keisčiausia, rašydavausi daugiausia desertų receptus, o dabar su jais man nelabai sekasi“, – vaikystės pomėgį prisimena moteris.

Giliai atmintyje Odetai įstrigo, kai pas močiutę susirinkusios mamos sesės šnekėjo, kad iš jos tai jau nieko nebus, nes nemoka maisto ruošti, o vyrai, kaip žinia, mėgsta pavalgyti. „Tada man tai netrukdė ir mažiausiai dėl to jaudinausi… Nemoku, tai nemoku“, – juokiasi kartupiškė. Tačiau, kai jos gyvenime atsirado Viktoras, po truputį radosi noras gaminti, kuris tapo nepakeičiamu hobiu, malonumu.

Kaip netyčia į O. Jackytės-Kudopčenkienės gyvenimą atėjo pomėgis ruošti maistą, taip pat netikėtai atsirado ir tinklalapis „Samčio užrašai“. Planuodama savo vestuves Odeta užklydo į vieną populiarų mamų forumą. Ten atsirado draugių, bendraminčių, o viena mergina rašė maisto tinklaraštį. „Beplepėdamos su ja sutarėme, kad kas savaitę paruošime po naują patiekalą. „Facebook“ puslapis „Samčioužrašai“ atsirado tam, kad galėčiau kelti savo išbandytus receptus ir jie nepasimestų. Negalvojau apie jokius sekėjus, žinomumą. Tiesiog puslapis sau“, – pradžią prisimena Odeta.

Puslapis išpopuliarėjo tarp draugių, pradėjo jungtis kiti nariai, ir greit „Samčio užrašai“ turėjo 17 tūkst. žmonių bendruomenę. O. Jackytės-Kudopčenkienės darbus pradėjo publikuoti lietuviški portalai lrytas.lt, delfi.lt, 15 min, pakvietė prisijungti elektroninio maisto žurnalo „Debesys“ komanda – daug pasiekusios maisto tinklaraštininkės ten rašė receptus su nuostabiomis nuotraukomis. „Įsiliejau į jų būrelį ir aš. Teko jau ne „Facebooke“ rašyti, o kurti atskirą tinklaraštį ir rašyti, rašyti... Dabar mano darbus galima rasti ne tik „Facebook“ paskyroje, bet ir to paties pavadinimo tinklaraštyje, lietuviškuose portaluose ir žurnale „JI“, – sako maisto tinklaraštininkė.

Pirmenybė lietuviškai virtuvei

O. Jackytė-Kudopčenkienė receptus ne tik kuria pati, bet ir išbando kitų maisto gaminimo profesionalų siūlomus, pakeičia, patobulina. „Su receptais visko būna. Ir pati atsistojusi prie puodų kuriu, bandau. Būna, kad užsienio tinklaraštininkų darbus pažiūriu ir bandau namuose atkartoti, ir knygas kulinarines mėgstu paskaityti... Man patinka tik keli lietuviški tinklaraščiai, labiausiai domina kitų šalių maisto tinklaraštininkai, knygos taip pat beveik visos anglų kalba. Aš juokauju, kad užaugusi norėčiau būti kaip Gordonas Ramsay. Bet kad toks būtum, reikia oi kaip sunkiai dirbti, o ne svajoti“, – juokiasi moteris.

Maisto tinklaraštininkei labiau patinka paprasti, ūkiški patiekalai. „Savo tinklaraštyje publikuoju tik tai, ką valgo mano šeima. Viskas paprasta, greita. Paprastus patiekalus savo namuose vėliau gali išbandyti visi: ir turintys mažas pajamas, ir neturintys daug laiko sukiotis prie puodų. Pastebėjau, kad kuo paprastesnio patiekalo receptu pasidaliju, tuo jis labiau mėgstamas“, – tikina ji.

Tai, kuo dalijasi savo puslapyje, būna pati paragavusi. „Nėra taip buvę, kad kelčiau nuotraukas patiekalų, kurių nesu valgiusi“, – patikina virtuvės virtuozė. Naujus patiekalus ji pirmiausia gamina šeimai, patiekalai turi būti tinkami ir mažam, ir dideliam. „Auginu du maisto kritikus, kuriems ne tas pats, kas ant stalo patiekta. Turi būti skanu, gražu, paprasta. Visada turiu kuo pavaišinti ir drauges. Nėra buvę, kad atvažiavusios į svečius draugės gautų tik kavos“, – juokiasi Odeta.

Moteris tikina, kad tikriausiai visada liks ištikima lietuviškai virtuvei. Ir gyvendama Anglijoje bent kartą per savaitę gamina ką nors lietuviško. Dažniausiai, žinoma, cepelinus. Dar patinka kinų, Viduržemio jūros regiono virtuvė. „Prieš kelerius metus viešėdama Maljorkoje išragavau daug patiekalų su jūros gėrybėmis, žuvimi, tad dabar ir mano namų virtuvėje atsiranda daugiau žuvies patiekalų, nes pagaliau išmokau ją paruošti taip, kad būtų skanu“, – sako Odeta.

Iš visos širdies

Apie daugybę planų ir svajonių O. Jackytė-Kudopčenkienė kalba atsargiai. Tiksliau, tik užsimena apie kada nors pasirodysiančią knygą. „Kaip ten sako? Nesakyk garsiai, nes nevirs realybe? Tyliu“, – į medį beldžia maisto tinklaraštininkė.

Dabar visi Odetos pomėgiai susiję su maistu: „Skaitau kulinarines knygas, stebiu užsienio šalių maisto tinklaraštininkų darbus. Mėgstu fotografuoti, keliauti, skaityti, bendrauti su draugėmis. Bet tai – jau po maisto gaminimo. Žinoma, šeima visada bus pirmoje vietoje.“

Odetos šventės – ramios, su šeima. „Šiemet per šventes niekas neatvyks aplankyti, prie šventinio stalo sėsim keturiese: aš, vyras ir du mūsų vaikai“, – visai nenusimena ji. Ir, žinoma, stalas bus nuklotas Odetos gamintais pačiais skaniausiais patiekalais. „Visada maistą gaminkite su meile ir gera nuotaika, tada ir patiekalas bus skanus, ir nereikės išmesti sugadintų produktų. Iš patirties sakau!“ – šypsosi būsima virtuvės šefė ir visiems gimtojo krašto žmonėms linki ramybės.

„Ramybės ne tik Kūčių vakarą, bet ir visus metus. Kantrybės nebaigtiems darbams užbaigti. Kūrybinio impulso naujiems pradėti. Stiprios sveikatos ir džiugios šventinės nuotaikos!“ – linkėjimų negaili Odeta ir siunčia keletą receptų, kurių būtinas ingredientas – meilė.

Jūratė STANAITIENĖ



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook