Balsavimas

Ar tenkina požeminių šiukšlių aikštelių įrengimo kokybė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Šeimos metai – laikas atsigręžti į prigimtines vertybes

Šeimos metai – laikas atsigręžti į prigimtines vertybes (0)

2014-02-01

Lietuvos krikščionių bažnyčios 2014-uosius paskelbė Šeimos metais. Toks nutarimas priimtas suprantant šeimos vertę ir svarbą žmogaus ir visuomenės gyvenime. Daugelis tam pritartų, tik ar kiekvienas padarome viską, kad šeima būtų vertybė, o žmogus šeimoje jaustųsi laimingas. Apie tai kalbėjomės su Jurbarko dekanato Šeimos centro vadove Irena Danupiene.

Atlaikyti iššūkius

Devynių krikščionių bažnyčių Lietuvoje vadovų pasirašytame memorandume paliudytas įsitikinimas, kad gyvybė, lytiškumas, santuoka ir šeima yra pamatinės žmonių bendruomenės vertybės.
„Dauguma Lietuvos žmonių, ypač jaunimas, supranta, kad šeima, laimė ir gyvenimo prasmė yra artimai tarp savęs susiję. Jauni žmonės visada svajoja sukurti laimingą šeimą“, – teigiama memorandume dėl Šeimos metų paskelbimo.
Memorandume taip pat atkreipiamas visuomenės dėmesys į grėsmes ir iššūkius šeimai bei visi žmonės kviečiami aktyviai saugoti ir ginti prigimtines šeimos vertybes.
Ne tik Šeimos centrui vadovaujanti, bet ir dorinį ugdymą (tikybą) mokykloje dėstanti I. Danupienė sako, kad jaunimas priima ir pritaria teiginiams apie santuoką ir tradicinę šeimą kaip aukščiausią vertybę. „Tai suaugusieji neretai sako, kad tokie dabar laikai ir ką čia bepakeisi, nėra čia ko šnekėti. Jaunimu džiaugiuosi – jie priima mano tiesas ir pritaria, juk kitaip jie ir neitų į tikybą. Kartais ir pasiginčijam – nes ką jie mato aplinkui? Anot Marko Gungor, kuris sakė, kad Holivudo žvaigždės, nesugebančios nė trijų mėnesių išgyventi su vienu partneriu, aiškina mums apie seksualinį gyvenimą“, – sako mokytoja.
Marką Gungor ji paminėjo neatsitiktinai – praėjusį rudenį Šeimos centras kvietė jurbarkiečius į jo parengtus vaizdo seminarus „Per juokus į geresnę santuoką“. Amerikietis  Mark Gungor yra dvasininkas, vienas žymiausių konsultantų šeimos ir vedybinio gyvenimo kausimais, radijo laidų vedėjas ir lektorius. Organizatorių džiaugsmui ir nuostabai, seminarai sulaukė nemažo susidomėjimo. „Tačiau specialiai darėme juos ne parapijos namuose, o kultūros centre, nes į bažnyčią žmonės kažkodėl nenori eiti – gal jiems atrodo, kad kas su bažnyčia – tai neįdomu. Žadame tuos seminarus pakartoti – kas buvo, tikrai patvirtins, kad jie padėjo į savo santuoką pažiūrėti naujai“, – sakė Šeimos centro vadovė.

Ruošia šeima ir mokykla

Tvirta šeima prasideda nuo jaunimo rengimo santuokai ir šeimai – tai vyksta šeimoje. Nors Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa 2007 m. patvirtinta švietimo ir mokslo ministro įsakymu ir turi būti integruota į visus mokomuosius dalykus, mokykla, pasak I. Danupienės, neatima pirmenybės iš šeimos.
„Pirmenybė visada priklauso šeimai, joje vaikas mato šeimos modelį. Puiku, kai šeimoje vyrauja meilė, pagarba vienas kitam ir atsakomybė už vaikus. Bet daug vaikų yra išgyvenę tėvų skyrybas, auga nepilnose, nesusituokusiose šeimose. Tačiau net ir tokiomis sąlygomis gali būti ugdomas vaikų lytiškumas ir formuojamas teigiamas požiūris į šeimą“, – teigia mokytoja.
Tradicinei šeimai svarbu, kaip vaikai suvokia lytiškumą, kiek tėvai su jais apie tai pasikalba. Pasak I. Danupienės, labai neteisingas tėvų požiūris, kad trimečiui nebūtina aiškinti, iš kur atsiranda vaikai: „Tėvai į tokius jiems nepatogius klausimus dažnai atsako – paaugsi ir sužinosi. Taip, vaikai sužino, bet gauna tą informaciją iškreiptą ir jiems tai lieka. Išsiskyrę tėvai irgi neturėtų vaikui girdint vienas kito juodinti, sakyti, kad šeima yra nesąmonė, kad kvaila, kam tekėjau ir t.t. Verčiau pripažinti savo klaidas ir atvirai su vaikais apie tai pasišnekėti, kad jie nesusidarytų neigiamo požiūrio į šeimą, kad jiems neatrodytų, jog skyrybos yra norma. Tėvai turi papasakoti savo gyvenimo istoriją, o ne nuteikti vaikus prieš santuoką. Visi svajoja apie gražią šeimą, bet ne visi suvokia, kad susituokus gali ir nebebūti taip, kaip svajonėse: šeimoje kyla problemų ir reikia jas spręsti, bet ne bėgti nuo jų. Bet pripažinti savo klaidas sunku, gal net ne visi jas ir suvokia, juk labai šiuolaikiška galvoti, kad aš nekaltas, tik visi aplinkui kalti.“
Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa įvesta tada, kai į mokyklą pradėjo brautis lytinis švietimas. „Tai du skirtingi dalykai, – sako I. Danupienė. – Lytinio švietimo tikslas – supažindinti su priemonėmis, kurios padeda išvengti lytinių santykių nepageidaujamų pasekmių – nėštumo, lytiniu keliu plintančių ligų. Jaunimas tokiems dalykams imlus, jei neturi teisingo lytiškumo suvokimo ir atsakingo požiūrio į lytinį gyvenimą. Lytinis ugdymas formuoja atsakingą požiūrį į lytiškumą, skatina susilaikyti nuo ankstyvų ir nesantuokinių santykių. Todėl programoje nurodoma, kad lytiškumo ugdymo negalima patikėti kitų žinybų specialistams ar visuomeninėms organizacijoms, siekiant išvengti komercinių organizacijų, užsiimančių kontraceptinių ir kitų priemonių rinkodara, įtakos vaikams.“
Daug porų gyvena nesusituokę, taip įpranta ir kitaip nebemoka: pagyvenai su viena, pagyvenai su kita. „Ką pakeistų santuoka? Žinotų, kad yra mano žmona, mano vaikai, aš už juos atsakingas, nes daviau priesaiką. Tik blogai, kad ir garbės žodis, ir priesaika dabar neretai nieko nebereiškia“, – sako Šeimos centro vadovė.

Sutuoktinių kursai

Nėra mokyklos, ruošiančios geras žmonas ir vyrus, tėčius ir mamas, nors tai taip pat svarbu, kaip būti geru savo profesijos specialistu. Tik norintieji tuoktis bažnyčioje dalyvauja sužadėtinių rengimo Santuokos sakramentui kursuose. Programą sudaro aštuoni susitikimai įvairiomis svarbiomis krikščioniško šeimos gyvenimo temomis. Į jas gilintis sužadėtiniams padeda Šeimos centro vadovė I. Danupienė ir savanorės Alina Urbutienė, Rita Kliukienė, sutuoktiniai Irma Savickaitė ir Gediminas Buitkus.
„Lankydami kursus, atlikdami užduotis specialiai parengtuose sąsiuviniuose dauguma porų kartu atranda tai, kas būtina rengiantis atsakingai ir prasmingai gyventi šeimoje. Pasitaiko ir tokių, kurie kursams neturi laiko ir kantrybės, jų argumentas neretai būna toks: „Mes jau seniai kartu gyvename ir viską žinome“. Tokiems norisi pasakyti, kad, atvirkščiai, jie nieko nežino“, – sako Šeimos centro vadovė.
Ką reikia žinoti? Pasak I. Danupienės, svarbiausia žinoti, kad pirma santuoka, o tik paskui bendra lova. Taip pat reikia žinoti, kad šeimoje bus problemų, ir nusiteikti jas spręsti, o ne bėgti nuo jų.

Kas ieško, randa

Tarpusavio santykių krizių būna daugelyje šeimų ir su mažiausiais nuostoliais jas įveikia tos poros, kurios stengiasi išsaugoti santuoką. „Įveikus krizę galima patirti dar didesnę šeimyninę laimę ir meilę, bet išsiskyrusios poros to jau nebesužinos, jos pačios iš savęs atėmė tokią galimybę“, – sako I. Danupienė.
Nors Jurbarke nėra šeimos psichologo, o valdiškos institucijos labiausiai rūpinasi socialinėmis šeimų reikmėmis, ištikus santykių krizei sutuoktiniai gali sau padėti, jei tik patys nori.
„Šeimos santykius reikia nuolat analizuoti, kurti ir puoselėti, – sako Irena ir prisipažįsta, kad ir pati tai suprato, tik pradėjusi veiklą Šeimos centre, jau prieš 20 metų. – Žmogus turi daug ką pats atrasti ir suprasti, o šiais laikais yra daug rimtos pagalbos šeimai – geros literatūros, seminarų, mokymų, įvairiausių renginių – kas suvokia pagalbos reikalingumą ir jos ieško, visada suras.“
Su Dievu gyvenančiam žmogui lengviau – jis žino, kokia galinga yra malda už šeimos santarvę. Ne tik tikintieji, bet ir kiekvienas gali ateiti į parapijos Šeimos centrą – pasikalbėti, išgirsti patarimų. Besirūpinantiems išsaugoti šeimą Irena patartų dalyvauti Kauno arkivyskupijos Šeimos centro rengiamuose sutuoktinių savaitgaliuose. „Įdomi jų atsiradimo istorija – vienas šeimos vyras, ieškodamas pagalbos išsaugoti savo santuoką, pakvietė į Lietuvą iš Lenkijos sutuoktinių rekolekcijų rengėjus. Ir šeima neiširo, ir sutuoktinių savaitgaliai liko“, – pasakoja I. Danupienė.

Laikas šeimai

Jurbarko dekanato Šeimos centras šiais metais planuoja nemažai renginių šeimoms. „Šeimų šventė Kauno vyskupijoje numatyta gegužės 15 d., rengsime panašią ir Jurbarke – su santuokos įžadų atnaujinimu. Vasario 22 d. planuojame maldos pusryčius dalyvaujant „Gyvųjų akmenų“ bendruomenei. Vasarą kviesime šeimas į piligriminį žygį į Žemaičių Kalvariją“, – vardija I. Danupienė.
Šeimos centras puoselėja planus atgaivinti šeimų stovyklą, nors iš patirties žino, kad tėvai su vaikais sunkiai ryžtasi išsiplėšti iš kasdienybės ir keletą dienų praleisti kartu, visą laiką skiriant vienas kitam. O juk būtent kartu praleistas laikas yra šeimos stiprybės ir laimės pagrindas.

Danutė Karopčikienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook