Balsavimas

Kaip vertinate rajono politikų lakstymą per partijas ir frakcijas?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Smagūs Raudonės moterų trečiadieniai

Smagūs Raudonės moterų trečiadieniai (0)

2017-04-29

Trečius metus Raudonėje gyvuoja moterų sambūris. Raudoniškės susirenka trečiadieniais ir džiaugiasi smagiais pasibuvimais, kuria naujas tradicijas, o sambūrio iniciatorius Raudonės seniūnas tikina, kad ir miesteliui iš to yra naudos.

Taip išlaikome papročius
Nauja tradicija galima pavadinti moterų sambūrio rengiamas parodas. Pernai Velykų savaitę bendruomenės namuose prie bažnyčios buvo eksponuojami rankdarbiai. Šiemet – margučių paroda, surengta bibliotekoje.
Seniūnijos pastate įsikūrusi biblioteka – traukos centras, čia ateina daugiau žmonių. Pakviestos sambūrio vadovės Elenos Sadauskienės trylika moterų atnešė eksponuoti savo margintus velykaičius. Elena – buvusi mokytoja, ji jau 36 metus gyvena Raudonėje, visus, pasak jos, pažįsta kaip nuluptus, žino, kas ką sugeba, ką kur pakviesti.
„Sunešti skutinėti, marginti vašku, panaudojant dekupažo techniką ir kitaip puošti margučiai. Ateina daug žmonių jį pažiūrėti, palaiko savus. Turime kuo didžiuotis – mūsų moterų kūrybiniu potencialu“, – sakė bibliotekininkė Rima Šalnaitienė. Ji ir parengė tą ekspoziciją – sudėliojo margučius, kad visi matytųsi, vienur patupdė paukštuką, kitur Velykų zuikį pasodino, sutiko žiūrovus, aprodė ir papasako. 
Išskirtiniai Genutės Jasiulienės margučiai skirti tik puošmenai. Jie padaryti iš siūlų, veidrodiniu principu: vienoje kiaušinio pusėje šuo, kitoje – jo būda. Unikalūs margučiai buvo eksponuoti LR Seime, įvairiose parodose, o seniūnija stengėsi, kad jie būtų pripažinti tautiniu paveldu. Bet ne, tai nėra paveldas – juos pati Genutė sugalvojo ir ji vienintelė moka tokius padaryti.
O Danutė Šliuževičienė dar niekam nebuvo rodžiusi savo skutinėtų margučių, tik vaikai, anūkai išsirenka, ir ant Velykų stalo tokius deda, daužia ir valgo. Aldonos Juškienės, Astos Martinaitienės, Janinos Kiminienės, Eleonoros Sabaliauskienės, Elenos Martinaitienės – marginti vašku, įvairiaspalviai ir įvairiausiais raštais. O Vilmos Urbštienės – bažnytiniais raštais. Vilma į parodą atnešė ne tik šiųmečių velykaičių – pačius gražiausius iš ankstesnių metų ji moka išsaugoti. 
Eksponuojami ir Kaune gyvenančios raudoniškės Neringos Mačiulienės margučiai. Stasė Klasauskienė velykaičius puošia netradiciškai – susuktais popieriukais ir priklijuotomis pjaustytomis medžio šakelėmis. Laima Dargužienė irgi margina naujoviškai, naudodama dekupažo techniką. Aistė Steponavičiūtė iš molio nulipdė velykinių kiškių – tai puiki šventės puošmena. 
Jolanta Knezevičienė atnešė margučius-puošmenas. Padaryti iš putplasčio, dekoruoti atlaso juostelėmis – tokiais Jolanta prieš Velykas papuošia medį savo kieme. 
Po šventinio savaitgalio į susibūrimą moterys pasikvietė visų darbų autores bei seniūną Česlovą Meškauską. Apžiūrėjus ir pasigėrėjus kalba sukosi apie tradicijas. Vyresnieji tradicijų laikosi, bet kažin kaip jaunimas? „Yra yra, kad ir jaunimas daro. Nenumirs tradicijos. Maniškė dukra Velykų stalui margino, bet parodai – tai ne“, – sakė Elena Martinaitienė. 
Kalbėjosi ir apie tai, kaip Lietuvos miesteliai puošia velykinius medžius, prikabinama tūkstančiai margučių. „Medžių turime, tik margučių ar tiek turėtume?“ – abejojo moterys, bet pritarė seniūnui, kad kitąmet reikia ir Raudonėje ką nors įspūdingo padaryti. „Bet mes nekopijuosim, darysim savaip!“ – nutarė. 
Idėja – seniūno
„Tegul Velykos jums atveda laimę į namus, tegul gyvenimas margučiais ritas pro atdarus vartus!“ – eiliuotu linkėjimu į moteris kreipėsi sambūrio vadovė E. Sadauskienė.
Seniūnas Č. Meškauskas į margučių parodos uždarymą atėjo ne tuščiomis ir ne tik pagirti moterų už saugomas tradicijas. Visoms parodos dalyvėms jis įteikė padėkas. 
„Kol būni nevedęs – viena graži, o kai apsivedei – kiek gražių atsirado! Taip ir su margučiais – nepasakysi, kuris gražiausias. Kiekvienas savaip gražus“, – linksmai kalbėjo seniūnas. 
Smagu seniūnui ir dėl to, kad jo idėja įsteigti moterų sambūrį – pasiteisino. Prieš daugiau nei dvejus metus jis sukvietė moterų, seniūnijoje joms paskyrė kambarį, o raktus ir vadovavimą patikėjo mokytojai E. Sadauskienei. „Negerai, jei žmonės tik televizorių žiūri. Būrin suėjus idėjų visokių gimsta. Moterys prisideda prie bažnyčios puošybos, daro puokštes Oninių šventei, Jolanta tvarko miestelio gėlynus – aš joms užduodu namų darbų“, – sakė seniūnas ir dėkojo mokytojai Elenai už vadovavimą. 
Susitinka turgaus dieną
Turgaus diena Raudonėje – trečiadienis. O turgelį įsteigti sugalvojo moterų sambūris. Ne sau – visiems raudoniškiams, patogu parduoti ir pirkti. Po turgaus sambūrio moterys susitinka seniūnijoje. 
„Kažką veikiam, judam – mums gera kartu būti“, – sako sambūrio vadovė E. Sadauskienė, ir moterys pritaria, kad labai smagu susitikti trečiadieniais. Visada būna arbata ir vaišių – naminių, dažnai ir teminių. Pavyzdžiui, atsineša kiekviena po mišrainę, arba po pyragą: deda ant stalo, pasigėri, ragauja. Valgoma paroda! 
Tos moterys, kaip ir dauguma kaime, turi ir daržus ravėti, ir kitus buities darbus dirbti. Bet jos nenori tik ravėti. Keliauja visos kartu, kad pažintų ne tik savo gražiąją Raudonę, bet ir kitas Lietuvos vietas. Pernai buvo Sudarge ir kopė į piliakalnius. Botanikos sode aplankė parodą, važiuoja į koncertus, kitus renginius.
Kovo 25 d. Raudonės moterų sambūriui suėjo dveji metai. Ir visi trečiadieniai – jų dienos. O vyrai? „Jie žino, kad trečiadienis – mums išeiginė. Kartais padalyvauja ir vyrai, pavyzdžiui, mokytojas Sabaliauskas nuveža mus kur nors. Ir kiti padeda – yra darbų, kurių vienos neatliktume“, – sakė moterys.
O seniūnas ir vėl uždavė joms „namų darbų“: miestelyje įrengti du pėsčiųjų takai: trijų kilometrų ir trumpesnis. „Pirmiausia rengėme dėl savų, o jei pamėgs savi, mėgs ir atvykstantieji“, – sakė seniūnas. Moterys prašė take pastatyti suoliukų – vadinasi, susidomėjo, išbandys. 
Danutė Karopčikienė



« Back

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook