Balsavimas

Ar palaikote sprendimą savavališkai įjungti apšvietimą Imsrės pėsčiųjų take?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Susirgus stiprinti imunitetą – per vėlu

Susirgus stiprinti imunitetą – per vėlu (0)

2017-10-30

Rudenį sugrįžta peršalimo ligos. Rugsėjo viduryje sergamumo rodiklis buvo priartėjęs prie epideminio. Tuomet siautėjo ūmios virusinės kvėpavimo takų infekcijos, o spalį ligonių sumažėjo, bet vienam kitam jau nustatytas gripas. Kodėl peršalimo ligos kai kuriuos atakuoja net ne po vieną kartą per sezoną, o kiti net nežino, kas yra sloga, klausėme Jurbarko r. pirminės sveikatos priežiūros centre dirbančios šeimos gydytojos Aušros Jocienės.

Peršalimo ligas sukeliantys virusai plinta ligoniui čiaudint, kosint, sloguojant oro lašiniu būdu. Užsikrėsti galima ir per rankas, pavyzdžiui, sveikinantis ar liečiant daiktus, sakykim, durų rankeną. Tačiau suserga ne visi.

Šeimos gydytoja A. Jocienė pakartoja tai, ką dauguma žino – sveikata priklauso nuo imuniteto. „Peršalimo ligomis užsikrečiame kolektyvuose, vieni nuo kitų, bet kieno imunitetas stiprus, dažniausiai ir nesuserga, net kai aplinkui visi serga. Viskas nuo to imuniteto, – sako gydytoja. – Kiekvienas turim savo imunitetą, ir jis priklauso nuo to, kaip mes jį stiprinam. Darbo ir miego režimas, tinkama mityba, fizinis aktyvumas, žalingų įpročių neturėjimas, streso vengimas, nors jo sunku išvengti – viskas ir susideda. Kai kažko trūksta, kažkas neįvyksta, kažkam nelieka laiko arba noro – imunitetas silpsta, ir kartojasi peršalimo ligos“, – sakė gydytoja.

Ypač svarbu laiku eiti miegoti ir laiku keltis. „Laiku – tai ne pusę nakties žaisti kompiuteriu, bet gultis, kada priklauso, – paaiškina gydytoja. – Vaikai miegoti turi 8 valandas, suaugusieji 7-8. Nes ką jaunimas dažniausiai veikia naktimis. Sėdi prie kompiuterių. Imunitetą silpnina ne kompiuteris, bet besaikis sėdėjimas prie jo. Jei neišsimiegi, imunitetas nusilpsta. Pacientai dažnai taip ir sako: daug dirbau, todėl susirgau.“

Gydytoja pabrėžia, kad valgyti būtina tris kartus, ir būtinai – šilto maisto. Nepamiršti vaisių ir daržovių, ypač rudenį, kai visko yra ne tik parduotuvėse, bet ir soduose bei daržuose. Imunitetą teigiamai veikia grynas oras, tad pabūti lauke reikia kasdien.

Barjero nėra

„Ir imunitetą reikia stiprinti visus metus, nuo pat mažens, tėvai vaikams turi rodyti pavyzdį. Bet nereikia pulti grūdintis, pavyzdžiui, šaltu vandeniu, tada, kai jau puola ligos, jei to nedarei anksčiau. Kai susergi, reikia gydyti ligą, o ne stiprinti imunitetą. Toks grūdinimasis gali tik pakenkti“, – akcentuoja gyd. A. Jocienė.

Šeimos gydytoja sako, kad nėra stebuklingo būdo, kuris padėtų išvengti peršalimo ligų, jei žmogaus imunitetas silpnas. Imbieras, citrina, medus – gerai, bet tai nėra barjeras, kuriuo galėtum atsitverti nuo virusų: „Valgyti daržoves ir vaisius reikia visą laiką – tokius, kokių tuo metu pas mus yra. Nepamiršti! O citrinos – tik priedas prie visko. Imbieras ir medus nėra stebuklas. Vitaminų reikia sukaupti per vasarą, iš anksto. Stebuklų nedaro nei citrinos, nei kokie nors maisto papildai.“

Sergant nevaikščioti

Pasak gydytojos, jei jau taip atsitiko, kad susirgai, arba jei sergamumas padidėjęs, o gal jau pasiekęs epidemijos lygį, reikia imtis profilaktinių priemonių. Jos gana paprastos, bet veiksmingos – dažnai plautis rankas ir nesilankyti vietose, kur būna daug žmonių. Tokios profilaktikos turėtų paisyti ir ligoniai, ir sveikieji. Kai paskelbta gripo epidemija, nereikėtų eiti į koncertus, kitokius renginius, vengti ir prekybos centrų ir net poliklinikos. „Nereikia eiti lankyti gulinčiųjų ligoninėje, atidėti profilaktinį sveikatos pasitikrinimą. Sergantiems vaikams neiti į mokyklą, būtų gerai, kad ir suaugusieji taip darytų – neitų į darbą. Nes dažniausiai taip būna – visi labai saugo darbo vietas ir nedarbingumo pažymėjimo nenori imti. Ir sergančius vaikus veda į darželį, ten jie užkrečia kitus, o ir pačiam ligoniui tai ne į naudą – gresia komplikacijos, paprasčiausia virusinė sloga gali pereiti į sinusitą, pneumoniją, bronchitą“, – perspėja gydytoja.

Antibiotikai nepadės

Šeimos gydytoja A. Jocienė kasmet skiepijasi sezoninio gripo vakcina ir kitiems pataria pasiskiepyti: „Bent jau tie, kurie priklauso rizikos grupėms, turėtų pasiskiepyti. Jie skiepijami veltui, o darbingo amžiaus žmonėms, nepriklausantiems rizikos grupėms, reikia mokėti patiems. Bet kiekvienas turi savo nuomonę, per prievartą nepaskiepysi.“

Deja, skiepai pas mus nepopuliarūs. Tą patvirtino ir visuomenės sveikatos centro Jurbarko skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Valiokienė, sakiusi, kad paprastai paskiepijama tik apie 8 proc. gyventojų. Šiemet užsakyta 2120 dozių vakcinos nemokamiems skiepams. O kiek žmonių pasiskiepys patys mokėdami už vakciną, kuri kainuoja apie 7-8 eurus, kol kas neaišku, nes visos gydymo įstaigos pačios ją užsisako pagal poreikį. Pernai mokamai buvo paskiepyti 189 rajono gyventojai  – per mažai, kad sustabdytų gripo epidemijos galimybę.

Gydytoja taip pat primena, kad suslogavus ar net sukarščiavus antibiotikų griebtis negalima – juos gali paskirti tik gydytojas, kai tikrai reikia. „Blogai daro tie, kurie griebiasi antibiotikų gydyti virusų sukeltoms ligoms – antibiotikai čia nieko nepadės“, – sako A. Jocienė.

Tačiau jei išgers paracetamolio, kai stipriai skauda galvą, pakilo temperatūra – nieko tokio, taip žmogus sau suteikia pirmąją pagalbą. Tik gydytoja perspėja, kad negalima vartoti iškart kelių pavadinimų vaistų, nežinant jų sudėties. Peršalimo ligų simptomus mažinančiuose vaistuose dažniausiai būna paracetamolio – per dideliu jo kiekiu galima ir apsinuodyti.

„O jei temperatūra tik 37 su keliom dalelėm, jos išvis nereikėtų mušti. Pirmiausia pabandykite išgerti šiltos arbatos, kad ir liepžiedžių, aviečių. Skysčių sloguojant ir karščiuojant reikia gerti daug“, – primena gydytoja A. Jocienė.

Danutė KAROPČIKIENĖ



« Back

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook