Balsavimas

Ar tenkina požeminių šiukšlių aikštelių įrengimo kokybė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Sveikatos metų šimtametei Pranciškai!

Sveikatos metų šimtametei Pranciškai! (0)

2014-08-02

Liepos 25-ąją Viešvilės gyventojai Pranciškai Naujokienei suėjo 100 metų. Visi jos artimieji bendraamžiai jau ilsisi dangaus karalystėje, tad senolė apsidžiaugė sulaukusi būrio garbių svečių – pasveikinti šimtametės sugužėjo rajono vadovai, „Sodros“, seniūnijos, bendruomenės atstovai.

Šimtmečio jubiliejus žmogaus gyvenime – ypatinga proga, jo sulaukusiems – ypatinga pagarba. Pirmadienį su gražiausių vasaros žiedų puokštėmis ir dovanomis jubiliatę aplankė Jurbarko rajono meras Ričardas Juška ir savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Angelė Zabalujeva, linkėjo šimtametei stiprios sveikatos ir artimųjų meilės, džiaugėsi, kad sulaukusi gražaus jubiliejaus ji yra graži ir guvi.
Meras teigė, kad į Viešvilę tokia nepaprasta proga atvažiuoti teko pirmą kartą, o „Sodros“ Jurbarko skyriaus vedėjas Alvydas Šimaitis pasakojo, kad šiais metais sveikina jau ketvirtą šimtmečio sulaukusią rajono gyventoją, o daugiausia šimtamečių gyvena Šimkaičių seniūnijoje.
Viešvilės seniūno linkėjimus jubiliatei perdavė jo pavaduotoja Reda Šašienė ir džiaugėsi, kad šimtametė garsina Viešvilę ilgaamžiškumu. Algimantas Liaudaitis sveikino bendruomenės „Skalvija“ vardu ir draugiškai šnekino garbaus amžiaus sulaukusią artimiausią savo kaimynę.
Susėdę prie jubiliatės dukros Birutės Ramanauskienės paruošto vaišių stalo svečiai kėlė šampano taures ir šimtametei dainavo „Ilgiausių metų!“
Šampano paragavo ir Pranciška, bet vėliau svečių klausinėjama, kaip reikia gyventi, ką daryti, o ko ne, kad sulauktum tokio gražaus amžiaus, ji sakė: „Negerti šnapso. O valgyti reikia gerai, riebiai.“
Senolei gal net keisti pasirodė tokie klausimai: ji visą amžių sunkiai dirbo, nebuvo nei laiko, nei mados ką nors daryti, kad ilgai gyventum, kad bandytum pakeisti Aukščiausiojo surėdytą tvarką.
Į Viešvilę P. Naujokienė su vyru ir dviem dukromis atsikraustė 1957-aisiais iš Stakių. „Gyveno kaime, kaip ir visi, dirbo kaimiškus darbus – gyvuliai, daržai ir darbadieniai kolūkyje. Viską suspėjo, viską mokėjo, dar ir kojinių primegzdavo – mums ir anūkams. Ir sveikata nesiskundė, pirmą kartą ligoninėje gulėjo 95-erių, tada jai operavo apendicitą“, – pasakojo šimtametės dukra Birutė.
Šimtametės viešvilietės tėvai irgi buvo ilgaamžiai – mama sulaukė net 101-erių, tėvas – 98-erių metų. Bet broliai ir seserys jau seniai paliko Prancišką, kuri šeimoje buvo vyriausia. Palaidojo Pranciška ir vieną savo dukterų – Aldoną, kurią, labai jauną, nutrenkė žaibas.
Į dukters Birutės namus iš savų, kitapus kelio, Pranciška parėjo gyventi palaidojusi vyrą. Šimtametės akyse užaugo anūkai Dainius, Asta, Laimutė ir Gražvyda, savus gyvenimus jau gyvena ir proanūkiai Mindaugas, Rita, Mantas, Titas, Ugnė, jau gerokai styptelėjęs – šešerių – ir proproanūkis Matas.
Tykiai teka senolės dienelės, kupinos artimųjų dėmesio, rūpesčio, pagarbos ir meilės.
„Kitokia buvo močiutė jaunystėje – linksma, kas sekmadienį ėjo į bažnyčią, turėjo draugių, bet visos jau išmirusios, – pasakojo P. Naujokienės anūkas Dainius Ramanauskas, iš Pavidaujo atvažiavęs aplankyti močiutės. – Aš, galima sakyti, pas ją ir užaugau: tėvai darbe, o močiutė gyveno kitapus kelio, tad aš vis pas ją. Blynų prikepdavo su uogiene... Nors ir mama išvirdavo uogienių, bet močiutės buvo skanesnė.“
Dainius prisimena, kad dar prieš keletą metų močiutė pasakodavo apie savo gyvenimą – kaip sunkiai dirbo tarnaudama, o valgis vasaros darbymečiu būdavęs tik lašiniai per penkis pirštus, atsigerti įpildavo pieno; kaip senelį banditai vedė sušaudyti, bet paleido...
„Nemokėjo močiutė tik vieno – važiuoti dviračiu. Mes, anūkai, ją dar mokėme“, – šypsosi Dainius – tokie mieli tie prisiminimai.
Senoji irgi šypsosi – nereikėjo jai to dviračio, juk tiek dešimtmečių ją visur nešiojo jos pačios kojos. O dabar – nebe, ir taip gera, kad yra į ką atsiremti.
„Kiek Dievulis davė, tiek ir turi būti žemėje“, – jau svečiams išsiskirsčius akimis glostydama jų suvežtas dovanas ir gėles sakė šimtametė Pranciška.

Danutė Karopčikienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook