Balsavimas

Ar Jurbarke reikalingas kolumbariumas?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Trys krašto matematikės įvertintos medaliais

Trys krašto matematikės įvertintos medaliais (0)

2017-04-29

Penktadienį Jurbarko krašto muziejaus Židinio salėje vykusiame renginyje gražiausi žodžiai, įdomiausios mintys ir susižavėjimas buvo skirti skaičių mokslui – matematikai. Renginyje „Jurbarko krašto matematikai vakar ir šiandien. Matematinio ugdymo aktualijos“ dalyvavo garbūs universitetų akademikai bei matematikos mokytojai, o trys mokytojos ekspertės buvo apdovanotos medaliais.

Tiksliukų tradicija
Lietuvos matematikų draugija turi gražią tradiciją – kasmet vis kitame regione rengti matematikų susitikimus, prisiminti iš tų kraštų kilusius savo bendruomenės narius bei juos pagerbti. Jurbarko švietimo centro (JŠC) darbuotojai pasiūlė tokį renginį suorganizuoti Jurbarke.
Drauge su pulku Vilniaus, Lietuvos edukologijos ir Kauno technologijos universitetų profesorių, docentų, akademinės visuomenės atstovų į Jurbarko krašto muziejų atkeliavo ir Vilniaus universiteto Henriko Jasiūno vardo Lietuvos matematikų muziejaus paroda „Lietuvos matematikams atminti“.
Parodą galima aplankyti iki šios savaitės pabaigos.
Iš Jurbarko krašto kilęs ar čia dirbęs ne vienas garsus matematikas – net nesidomintys matematika tikrai yra girdėję Aleksandro Baltrūno ir Jono Kubiliaus pavardes. Prieš šešerius metus miręs J. Kubilius buvo Jurbarko garbės pilietis. Prisiminti ir matematikos mokslui gyvenimą pašventę Jonas Pranas Banys, Kleopas Grincevičius, Juozapas Edvardas Misevičius, Juozas Baltūsis. Apie Jurbarko krašto matematikus pasakojo Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos matematikos mokytoja Asta Zikienė ir jos mokinės Samanta Kazėnaitė ir Elžbieta Budzinauskaitė. 
Pernai Antalieptėje, Zarasų r., matematikai atidarė „Matematikų lieptą“, o šiemet Jurbarko dvaro parke buvo pasodintas ąžuoliukas. 
Susirinkusiuosius pasveikino JŠC direktorė A. Baliukynaitė, Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius. Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Antanas Gvildys matematikus kalbino lotyniškai ir atsirado galinčių jam atsakyti.
VU Matematikos ir informatikos fakulteto dekanas, prof. dr. Gediminas Stepanauskas sakė, kad kalbose kaip ir matematikoje yra gražios logikos.
Lietuvos matematikų draugija išreiškė viltį, kad toks renginys Jurbarke galėtų tapti tradiciniu. Jei Jurbarko r. savivaldybė ir Švietimo centras nuspręstų šį renginį priglausti po savo sparnu, Jurbarke rinktųsi matematikos mokslo atstovai iš visos Lietuvos.
Skaičių istorija
Dėmesį prikausčiusį pranešimą „Matematika: istorija ir dabartis“ skaitė VU Matematinės informatikos katedros vedėjas doc. dr. Vilius Stakėnas.
Senovės egiptiečiai jau skaičiavo ir veiksmus užrašydavo papiruse, o šumerai naudojo molines lenteles ir sugalvojo 60 vienetų sistemą, išlikusią iki mūsų dienų. Matematikos mokslas atsirado Graikijoje, o jo pagrindai nepakito iki šiol. Senovėje žodis „matematika“ reikšdavo viską, ką žmogaus protas galėtų tyrinėti, o pasaulio pagrindu laikyti skaičiai. Tokį mokymą propagavo Pitagoro įkurtos mokyklos mokiniai.
Matematika suklestėjo Atėnuose, kur mokyklas įsteigė Platonas ir Aristotelis. Tada suformuotas požiūris, kaip reikia dėstyti matematiką. Aleksandrijoje įkurtas pirmasis mokslo centras, Euklidas išleido pirmąjį vadovėlį „Pradmenys“. Visa tai vyko 300 m. prieš Kristų.
„Matematikos yra visur – įrašant informaciją į laikmenas, dirbant internete, planuojant medicinines operacijas, analizuojant finansus, modeliuojant klimato kaitą. Be jos – nė žingsnio“, – teigė docentas V. Stakėnas.
Graži matematika 
Kad matematika reikalinga visur, tikino ir knygą „Matematikos taikymas Lietuvos kariuomenėje 1918-1940 m.“ išleidęs ir ją dovanų į Jurbarką atvežęs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Humanitarinių mokslų katedros dėstytojas prof. habil. dr. Algirdas Povilas Ažubalis. Jo knygoje minimas ir Jurbarko krašto partizanas Juozas Kasperas Kasperavičius. 
Gražių žodžių matematikai negailėjo Ugdymo ir plėtotės centro Ugdymo turinio skyriaus gamtos, tiksliųjų mokslų ir technologijų poskyrio vedėja Albina Vilimienė. „Matematika yra paprasta, graži, reikalinga. Tai švarus, tvarkingas, vedantis į priekį dalykas. Grynas melas, kad negalima matematikos išmokti. Gal ne taip mokome?“ – klausė ji.
Pradėjusi nuo Meilės Lukšienės 1988 m. sukurtos tautinės mokyklos koncepcijos, A. Vilimienė apžvelgė visas bendrojo ugdymo programas ir reformas.
Ar dar reikia programose kažką keisti, reformuoti, o gal užteka koreguoti, kad matematinis išprusimas pasiektų kiekvieną vaiką? Pasak A. Vilimienės, mokyti reikia kitaip – šiuolaikinis jaunimas nesugeba priimti sudėtingų, ilgų aiškinimų. 
Nacionalinių ir tarptautinių tyrimų rezultatai nedžiugina – aukščiausią mokymosi lygį pasiekia vos 6,9 proc. mokinių, o matematiškai neraštingų yra per 25 proc. „Esu optimistė. Turim galių, norų, esam darbšti ir siekianti tauta, todėl rezultatai turi gerėti“, – sakė A. Vilimienė.
Pagerbė ekspertes
Jurbarko mokyklose dirba puikių specialistų. „Matematika daroma ne įrodinėjant teoremas ar auditorijose prie stalo. Ji gimsta tokiuose miestuose, kaip Jurbarkas, kur mokytojai mums – dekanams, profesoriams – ruošia puikius studentus“, – sakė Lietuvos matematikų draugijos prezidentas, VU Matematikos ir informatikos fakulteto Ekonometrinės analizės katedros prof. habil. dr. Remigijus Leipus. 
Lietuvos švietėjo, matematikų patriarcho Zigmo Žemaičio medalį profesorius įteikė matematikos mokytojoms ekspertėms – Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos mokytojoms Birutei Galbogienei ir Daliai Kondrotaitei bei Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos mokytojai Onai Gudžiūnienei. Šis medalis Matematikų draugijos valdybos nutarimu teikiamas asmenims, nusipelniusiems Lietuvos švietimui, mokslui, dvasinei ir nacionalinei kultūrai.
Visos apdovanotosios matematikės – ekspertės, todėl jų nuopelnai šiai mokslo sričiai akivaizdūs, juk šis vardas suteikiamas tik rengiantiems vadovėlius, spausdinantiems straipsnius ir skaitantiems paskaitas pedagogams.
Dalia Kondrotaitė ekspertės kategoriją turi nuo 2008 m. Tada ji buvo antroji mokytoja rajone gavusi ekspertės vardą.
D. Kondrotaitė baigė Vilniaus universitetą, mokytojauti pradėjo 1978 m. dabartinėje Naujamiesčio pagrindinėje. Dirbo 9-12 klasėse, išleido 19 matematinių klasių laidų. Nuo 2001 m. D. Kondrotaitė dirba Jurbarko gimnazijoje.
1996 m. D. Kondrotaitė drauge su kolege B. Galbogiene rengė programas. Mokytoja-ekspertė aštuonerius metus rengė vadovėlius „Šviesos“ leidyklai. Dar ir dabar gimnazijoje mokoma iš jos rengtų vadovėlių. Daug metų ir D. Kondrotaitė, ir B. Galbogienė pavasarį vykdavo į Vilnių tikrinti brandos egzaminų darbų. 
„Matematikos lygis nusmukęs. Vaikai nebemoka mokytis paprastai, jie remiasi informacinėmis technologijomis – netgi pratimo numerį ne užsirašo, o nusifotografuoja mobiliaisiais telefonais. Mes taip pat pamokose naudojame išmaniąsias lentas, kompiuterius, tačiau jau seniai žinoma, kad vaikai geriausiai išmoksta tai, ką užrašo savo pirščiukais“, – sako D. Kondrotaitė. Mokytoja pastebi, kad atsirado išmaniųjų programėlių, kurios išsprendžia bet kokį nufotografuotą uždavinį, todėl mokiniams leisti naudotis mobiliaisiais telefonais pamokose – ne geriausia išeitis.
Mokytoja įsitikinusi, kad privalomas matematikos egzaminas nepakenktų nė vienam. „Tikrų menininkų ar humanitarų yra vienetai. Paprastai gerai besimokantis matematikos gabus ir kituose dalykuose“, – mano D. Kondrotaitė. 
Geras mokytojas matematikos pagrindų sugeba išmokyti beveik kiekvieną vaiką, o geru mokytoju gali būti tik tas, kuris myli savo darbą. „Man visada patiko mokytojauti. Visada smagu ateiti į klasę ir kažko išmokyti“, – šypsosi D. Kondrotaitė. 
Nėra abejonių, kad taip pat savo darbą myli ir kitos apdovanotosios mokytojos. Ne tik garbiesiems matematikos asams, bet ir joms žaliuos Vilniaus universiteto profesorių Jurbarko parke pasodintas ąžuoliukas. 
Jūratė Stanaitienė



« Back

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook