Balsavimas

Ar reikia gyvūnų kapinių?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Veliuoniškių vakaras grožiui ir moteriškumui

Veliuoniškių vakaras grožiui ir moteriškumui (0)

2016-05-28

Veliuonos kultūros centre surengtame kūrybos vakare skaitėme Birutės Mockevičienės eiles, klausėme naujų „Veliuoniečio“ vokalinės grupės dainų. Džiaugėmės klangiškės buvusios mokytojos Agafijos Letukienės tapybos darbais, kurie viešumoje pristatyti pirmą kartą.

Kartu su pavasariu Veliuonos kultūros centre atsiskleidė kaip pirmieji žiedai vietos kūrėjų darbai. Kuriantis žmogus visada yra gražus. Tik reikia pamatyti juos, visai šalia gyvenančius, paprastus, su kuriais labinamės ir dažnai susitinkame. Reikia vertinti tai, ką turime savo, savito. Didžiuotis kiekviena, nors ir nedidele meno bei grožio apraiška kartais, rodos, pavargusiame mūsų gyvenime.
Visai netikėtai kultūros centro direktorė Irma Svetlauskienė atrado, galima sakyti, kaimynystėje gyvenančią Agafiją Letukienę bei jos tapybos darbus. Ir koks netikėtumas! Apie keturiasdešimt paveikslų, kurie dabar puošia kultūros centrą ir kviečia žmones paganyti akis ir sielą. ,,Gimiau jau senokai, – pasakoja Agafija savo biografijoje, specialiai parašytoje tapybos parodos atidarymui, – Joniškio rajone dar apie praėjusio šimtmečio vidurį (1949 m.) Piešti sistemingiau pradėjau tik 2013 m., vis pasižiūrėdama internete, kaip tai daro kiti.“
A. Letukienė baigė Vilniaus pedagoginį institutą ir 38 m. dirbo mokytoja. Pirmuosius trejus metus Veliuonos vidurinėje mokykloje, vėliau – Kačerginėje. Iš paskutinio atlyginimo nusipirko dėžutę akvarelinių dažų ir sausų pastelių. Manė, kad išėjusi į pensiją turės marias laiko sau ir piešimui, bet tam trukdė kiti prioritetai: sodyba, sodas, gėlynas ir kitos gyvenimo smulkmenos, o ir pamokyti piešti nebuvo kam.
„Savo darbų nesureikšminu, tai tik mano laisvalaikio užsiėmimas ir savotiška relaksacija“, – sakė Agafija ir pridūrė, – jei pajutote norą kažką sukurti, viską meskite ir kurkite, nelaukite pensijos kaip aš, nes neužteks laiko atsiskleisti talentui ir išplėtoti darbams.“
Lietuviškų peizažų, natiurmortų ir spalvų šėlsmui balsą įdėjo jautri, labai nuoširdi, netgi trapi Birutės Mockevičienės poezija – veliuoniškės moters pasaulio matymas. Tai ir berželiai, pro kuriuos praeinam, ir žmonės, su kuriais bendraujam, ir rytas Veliuonoje, ir dienos, savaip išjaustos, įprasmintos. Jeigu nori, gali ir save pamatyti Birutės eilėraštyje.
B. Mockevičienės kūrybos apžvalgą parengė ir pristatė mokytoja Saliamonė Kaminskienė, eiles skaitė pati Birutė, mokytojas Stasys Liutvinavičius, Veliuonos kultūros centro darbuotojos. Autorė papasakojo, kad jos eilėraščių knyga ,,Sustok, akimirka žavinga“ – vaikų dovana gimimo dienos proga.
Su pagarba sakom ačiū Birutei už gražią sielą, už šviesą ir tą nenusakomą moterišką inteligentišką trapumą, švelnumą, kurio taip reikia šiandien. Ir visada už šypseną! Viltį ir optimizmą.
Vakarą vainikavo „Veliuoniečio“ moterų vokalinis ansamblis, kuris keičia savo veidą. Iš stilizuoto liaudies dainų atlikimo trimis balsais pereinama į sudėtingesnį keturių balsų vokalinį atlikimą a cappella arba pritariant fortepijonui. Pirmą kartą Veliuonoje skambėjo ansamblio naujo repertuaro melodijos. Su nauja programa ansamblis dalyvavo konkurse ,,Sidabriniai balsai“ bei vokalinių ansamblių festivalyje Jurbarke ,,Daina gydo sielą“. Moterys prie kitokio dainavimo priderino ir išvaizdą – pasipuošė naujais sceniniais rūbais. ,,Ši mintis jau seniai buvo, o ėmus dainuoti ne liaudies dainas tautiniai rūbai neatitiko stilistikos, – pasakojo vadovė Jadvyga Žemliauskienė. – Pačios buvome dizainerės ir dabar džiaugiamės rezultatu.“
„Vakaras akims ir ausims“, – sakė Agafija. O aš pridurčiau – ir sielai. Kūrybiškumui, grožiui ir, ko gero, moteriškumui.

Jolanta Mašiotienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook