Balsavimas

Ar tenkina požeminių šiukšlių aikštelių įrengimo kokybė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Virtuvinės improvizacijos – nuo zacirkos iki...

Virtuvinės improvizacijos – nuo zacirkos iki... (0)

2014-03-01

Gerai, kad dar nesame tiek sumodernėję, kad valgytume tik kavinėse ar kebabų kioskuose. Dar mūsų namų virtuvės kvepia naminiais valgiais, o prie viryklių dažniausiai triūsia moterys. Vienoms tai yra tik pareiga, kitoms – maloni pareiga, o smalininkietė Snieguolė Sakatauskienė teigia, kad iš visų jos pomėgių didžiausias – virtuvė.

Virti, o ypač kepti Snieguolė labai mėgsta, bet jos požiūris į maisto gaminimą anaiptol ne mėgėjiškas – ji yra diplomuota virėja, nors labiau ją traukia konditerija ir šioje srityje ji siekia profesionalumo.
Kai su Snieguole šnekėjomės susėdusios virtuvėje prie stalo, už mūsų nugarų jos dukros Gustė ir Rimantė plovė kiaušinius ir sijojo miltus – visos trys keps pyragą. Pasirodo, į svečius įsiprašiau Sakatauskų santuokos 22-ųjų metinių dieną. „Žadėjau nieko nedaryti, bet – negaliu nieko nedaryti. Kepsim pyragą, jau esam tokį kepusios, bet improvizuosim kaip visada, kad nebūtų lygiai toks pat“, – paaiškina Snieguolė.
Improvizacijas gali sau leisti tik įgudusi šeimininkė, ir tai ne visada – nepaimprovizuosi, pavyzdžiui, darydama plikytą tešlą. Virtuvėje, pasak Snieguolės, reikia mąstyti, o mąstymas ateina per praktiką ir domėjimąsi, juk pradedančiai šeimininkei net paaiškinimas, kad tešla pyragui turi būti grietinės tirštumo, neretai būna neaiškus.
Betriūsiančių mergaičių klausiu, koks iš mamos daromų patiekalų joms skaniausias. „Viskas skanu, bet gal skaniausia – sparneliai“, – sako Rimantė. „Taip, vištienos sparnelius su saldžiarūgščiu padažu jos labai mėgsta, dažnai juos darau“, – pritaria Snieguolė ir papasakoja, kaip daro. Tai kiniškas patiekalas, bet su Snieguolės improvizacijomis.
Nuplautus sparnelius nusausinti, pavolioti miltuose ir apkepti aliejuje. Apkepus vieną pusę, apversti, pabarstyti druska, pipirais – mėgstantys aštriai jų turi negailėti, smulkintais česnakais. Truputėlį pakepus pilti sojos padažo ir medaus – gerus tris šaukštus, ištirpdytus šlakelyje vandens, dėti tris šaukštus kečupo ir dar patroškinti.
Snieguolė savo mėgstamiausio patiekalo įvardyti negali – daug kas skanu, priklauso nuo laikotarpio. Žvilgterėjusi į puodus prisimena vakar virusi zacirką. „Kurį laiką buvom ją labai pamėgę, ją virdavo mano baba. Zacirka – saldi sriuba, verdama su uogiene, bet aš verdu su mėlynėmis, nes mėlynės man pačios skaniausios uogos. Uogauti nemėgstu, bet sau visada prisirenku – juk miškas šalia“, – pasakoja Snieguolė. Uogienių ji neverda, nebent žiemą iš šaldytų uogų: suberia jas į puoduką, vandens nereikia, tik trupučio cukraus. Įbėrus truputėlį cinamono, skonis tampa ypatingas. Cinamonas, pasak Snieguolės, daug kur tinka: „Ir į silkę beriu cinamono – visi stebisi, kodėl mano silkė kitokia.“ Grįžtame prie uogienės – ją virdama Snieguolė įdeda šaukštą vandenyje išleisto krakmolo, kad būtų ypač ryški, graži spalva.
Paskui pokalbis grįžta prie sriubos, keistu zacirkos pavadinimu. „Užkaičiu vandenį, dedu apie pusę litro šaldytų mėlynių, cukraus – pagal skonį ir, kol užverda, iš vieno kiaušinio, trupučio druskos ir miltų padarau tešlą. Miltų reikia dėti po šaukštą ir maigyti pirštais, kol tešla pasidaro kieta, tada vėl pirštais sutrupinti gumuliukus ir berti į puodą. Taip darydavo ir baba, o aš vakar įspaudžiau pusės apelsino sultis – vėl kitoks skonis. Daug patiekalų iš babos, tik ne viską išmokau, kol ji buvo gyva“, – sako Snieguolė, ir neklausiama paaiškinusi, iš kur tas jos pomėgis virtuvei.
Snieguolės baba Sofija, gyvenusi Kaune, buvo puiki gaspadinė, visų graibstoma ruošti vestuvių, krikštynų ir kitų progų vaišes. Žinant, kad prieš kelis dešimtmečius ir kasdienio, ir švenčių stalo valgiai buvo ruošiami iš to paties nieko, kurio buvo pilnos parduotuvės, anuometinės gaspadinės darydavo tikrus stebuklus. „Ir mums, vaikams, visoms šventėms būdavo tortas. Atsimenu, ji kepdavo pyragą „Skenduolį“ – stovėdavau ir žiūrėdavau, tai buvo ilgas procesas: į mielinę tešlą dėdavo labai daug sviesto ir merkdavo ją į vandenį. Neišmokau „Skenduolio“, kol baba buvo, bet labai noriu ir – išmoksiu – tikina Snieguolė. – Ir kūčiukus baba kepdavo, ir aš visada pati kepu – sau, ir dar kitus apdaliju.“
„Drąsiai galiu sakyti, kad virtuvė yra tai, ką labiausiai mėgstu“, – sako moteris. Ji skaito, mokosi, eksperimentuoja, ragauja ir pati gamina. Prisipažįsta, kad norėtų lankyti kokius nors rimtus konditerių kursus, ir tiki, kad ši svajonė kada nors išsipildys. Kai keletą metų dirbo vienos kavinės virtuvėje, sukūrė daug patiekalų receptų. Vienodai svarbus jai ir maisto skonis, ir išvaizda. „Galėčiau misti ir duona, bet jei galiu rinktis, noriu valgyti skaniai ir gražiai“, – sako šeimininkauti mėgstanti moteris.
Dukros Gustė ir Rimantė – ne tik mamos pagalbininkės, bet ir pačios, be mamos priežiūros ir patarimų, mėgstančios ir mokančios išsikepti savo pyragų. Dar labiau nei su dukromis Snieguolę jos pomėgis sieja su sūnėnu Luku – tas aštuoniolikmetis jaunuolis jau seniai domisi kulinarija, dalyvauja įvairiuose konkursuose, susitikę jiedu turi daug bendros kalbos ir veiklos. Jaunimas Snieguolę įtraukia į visokias intrigas – prieš porą metų su drauge Jurgita ji dalyvavo vienoje televizijos kulinarinėje laidoje.
„Trijų kampų“ skaitytojams iš savo virtuvinių improvizacijų Snieguolė siūlo paragauti burokėlių pyrago. „Netikėta, visi ragauja ir nesupranta ką. Labai skanu karštas burokėlių pyragas su ledais. Skanu net ir tiems, kurie teigia, kad nesąmonių nevalgo“, – sako Snieguolė.
O per Užgavėnes Snieguolės namai pakvips mieliniais blynais – tokiais pat, kokius kepdavo baba. Prikeps pilną dubenį, pabarstys cukrumi ir vaišins „žydukus“. O gal, kaip jau kartą buvo, išeis į kiemą ir sukvies kaimynus, kiekvieną su savais blynais – žiemos vyti, pavasario šaukti.

Danutė KAROPČIKIENĖ



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook