Avilys – didelis medaus fabrikas

Avilys – didelis medaus fabrikas (0)

2016-05-18

Senovinės technikos muziejuje Smalininkuose eksponuojama ne tik technika. Vieną pavasario dieną mokytoja Irena Bialoglovienė atsivedė čia savo antrokus, o muziejininkė Angelina Reičiūnienė supažindino juos su bitėmis ir bitininkyste.

Aplink muziejaus sodelyje sustatytus avilius zuja bitės, ir kiekviena žino, kur jos namučiai. Muziejininkė Angelina pasakojo vaikams, kad bitutės gyvena šeimomis. Šeimos galva – motinėlė, nuo jos priklauso tvarka avilyje, bitelių darbštumas ir netgi nuotaika: jei motinėlė pikta, nedraugiškos ir bitutės. „Jei kuri taikstysis įgelti, nemosikuokit rankomis, bet apsisukę sparčiai nueikit“, – pamokė vaikus muziejininkė ir patarė įgeltą vietą patrinti svogūnu ar nuplauti sūriu vandeniu. Nebent būtum alergiškas – tuomet prireiks vaistų.
Medų neša bitės darbininkės, bet ne medų, o nektarą, kurį avilyje jaunos bitutės perdirba į medų. „O kaip bitutės žino, kur skristi?“ – teiravosi smalsučiai. „Yra bitelės-žvalgai. Užtikusios žydinčių augalų jos praneša, kurioje pusėje, kokios formos ir spalvos, ar daug – apie viską papasakoja šokiu, jos šoka, o kitos žiūri ir eina iš paskos.“
Bitė darbininkė gyvena tik 25 dienas ir suneša apie vieną gramą medaus,  tada miršta. Iš kur atsiranda kitų bitelių? „Jos išsirita avilyje iš kiaušinėlių, kuriuos bitė motinėlė sudeda korio akelėse. Taip atsiranda ir darbininkės, ir tranai, ir pati bitė motinėlė“, – pasakojo ir paveiksliukus knygose rodė muziejininkė Angelina. Tranai – tai bičių patinėliai. Bet medaus gaminti ir net pavalgyti patys nesugeba, todėl rudenį bitės tranus iš avilio išstumia ir palieka numirti. O bitė motinėlė gyvena apie septynerius metus.
Avilį pamatyti – ne naujiena, bet kas jo viduje, taip paprastai nepažiūrėsi. Muziejaus bitynėlyje stovi ir ekspozicinis avilys. Seniau jame gyveno bitutės, o dabar jis tik kvepia vašku, pikiu ir medumi – sukišę nosis vaikai dairėsi bičių namelyje.
Mažas avilys – tarsi didžiulis medaus fabrikas, kuriame viskas tvarkingai surėdyta. „Labai smagu pastovėti ir pažiūrėti, kaip dirba bitės: kaip išskrenda ir parskrenda nektaru aplipusiomis kojelėmis, kaip per laką – avilio duris skuba, grūva viena per kitą. Tikros darbštuolėlės, užtat ir sakoma: darbštus kaip bitė. O dar smagiau, kai ištrauki iš avilio korį, pilną medaus – sunkų, kaip stora lašinių paltis. Vadinasi, ir pats viską gerai padarei, ir bitelės“, – kalbėjo muziejininkė ir kvietė vaikus ragauti medaus. Pernykščio, žinoma, nes šįmetinį bitutės dar tik neša.
Bitininkauti A. Reičiūnienė mokosi iš knygų ir iš muziejaus įkūrėjo Justino Stonio – jis seniau turėjo labai didelį bityną. Dabar muziejuje gyvena tik septynios bitučių šeimos: dvi – didžiojoje, bičių bendrabučiu vadinamoje, bitidėje, kitos aviliuose. Du aviliai yra Angelinos. Kiek medaus ji prisuka iš tų savo dviejų? „Aš neverslauju – palieku ir bitelėms medaus pavalgyti, nes apsiniaukusią, lietingą dieną nektaro jos neranda. Kiek prisuku, mūsų šeimai užtenka, o šeima medų mėgsta, ir dar svečiams pavaišinti“, – sakė bitininkė.
Saldus skanus Senovinės technikos muziejaus bitelių medus. Vaikai ragavo ir su koriukais, kabino šaukštu ir tepė ant savo mokytojos iškeptos duonos.



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook