Burbulyno šalyje – pačios smagiausios dienelės

Burbulyno šalyje – pačios smagiausios dienelės (0)

2016-04-23

Penktadienį Smalininkuose maži ir dideli skubėjo pamatyti naujo teatro premjerą. Režisierė Nijolė Aleksienė vaidinti pakvietė mamas ir močiutes kartu su vaikais ir anūkais ir surado pjesę, kurioje visiems užteko vaidmenų.

Spalvingoje Burbulyno šalyje smagiai gyvena ir su kaimynais sugyvena didžiulė Burbulų šeimyna. Linksmą jų istoriją papasakojo rašytoja Virginija Taylor, o smalininkiečiams vieniems buvo smagu vaidinti, kitiems – pažiūrėti.
Tėtį Burbulą vaidinusi Rima Balseraitytė scenoje buvo kartu su dukrele Urte. Mamą Burbulienę vaidino Inesa Kazikaitienė, o jos Emilija, Kamilė ir mažasis, dar nė ketverių neturintis Grantas kartu su kitais vaikais tapo „burbuliukais“ ir kuo toliau, tuo drąsiau įsijautė į savo vaidmenis.
Vaidmenų visiems užteko ir visi buvo svarbūs – pagrindiniai. Vaidino sesutės Lėja ir Patricija su močiute Daiva Babiliene, o sesutės Mia ir Emilija – su mamyte Kristina Bialogloviene. Ir dar trys mamytės, į teatrą atėjusios kartu su sūnumis: Lina Šakaitytė – su Rapolu, Rima Dumčiatienė – su Aleksandru, Joana Ausiukevičienė – su Majumi.
„Taip ir buvo – pirmiausia atėjo mamos. Su „Ąžuolynės“ teatru ruošėmės Dainų šventei, vaidinome Donelaitį. Atsivesdavo ir vaikučius į repeticijas, kai kuriuos dar visai mažiukus – jie pabūdavo, pažaisdavo, pabarškindavo bidonėlius, kurie buvo spektaklio rekvizitas“, – pasakojo režisierė N. Aleksienė.
O kodėl gi neleidus mažiesiems vaidinti? – pagalvojo režisierė ir pakvietė. Juolab kad ir mėgėjų teatrų patriarchas profesorius Petras Bielskis yra raginęs tėvus vaidinti kartu su vaikais. Tėčiai, tiesa, po šiuo pasiūlymu nepasirašė, kai kurie tik atlydėdavo savo šeimynas, o mamos ir vaikai vaidino su dideliu malonumu.
Režisierė prisiminė, kaip įdomu buvo repeticijose. Kai kuriems, patiems mažiausiems, buvo nedrąsu – jie žiūrėjo, kol įsidrąsino, prisijaukino sceną ir net išdrįso uždainuoti.
Režisierė mažiesiems artistams buvo nė motais, jų akelės įsmeigtos į mamytę ar močiutę. Kai pagal scenarijų vaikiukai burbuliukai turi apsikabinti mamą Burbulienę, kiekvienas bėgdavo apkabinti savo mamą.
Vaikai spektaklyje dažniausiai kalba choru – taip kiekvienas gali pasijusti svarbiu aktoriumi. Žodžius jie išmoko greitai, ir ne tik savo, bet ir mamų.
Nelengva vaikams buvo susitaikyti su tuo, kad spektaklio rekvizitai – butaforiniai, pavyzdžiui, kad didžiuliai gražūs saldainiai – netikri, nevalgomi...
Bet taip buvo tik pradžioje.
„Pjesė „Burbulynas“ labai nuotaikinga ir kurti spektaklį buvo labai smagu. Vaikiškų knygų ir mums, suaugusiesiems, reikėtų paskaityti, jose tiek daug gėrio. Skaitydami jas daromės geresni, švelnėjam“, – sakė režisierė ir tikino, kad tikrai nereikėtų išaugti iš vaikiškų knygelių, juo labiau tada, kai skaityti jas dar galime kartu su vaikais.
Afiša skelbė, kad „Burbulynas“ – spektaklis vaikams ir suaugusiesiems ir kvietė atsinešti – kas saldainį, kas sausainį ir būtinai – plačią šypseną.
Ko jau ko, o šypsenų premjeroje netrūko. Kaip ir smagios nuotaikos, džiaugsmo, susižavėjimo. Po spektaklio – sveikinimų ir gražių palinkėjimų. O režisierė žadėjo ir toliau auginti mažuosius artistus, kurių smagios dienelės scenoje prasidėjo su „Burbulynu“: „Tų vaikų jau nepaleisiu! Ne! Tegul jie auga scenoje!“



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook