Balsavimas

Ar STT įtarimų sulaukę ir nuo pareigų nušalinti savivaldybės administracijos vadovai turėtų atsistatydinti?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Pianistės Kamilės vasara

Pianistės Kamilės vasara (0)

2010-08-24

Pirmą kartą Kamilę sutikau Jurbarko kultūros centre. Kartu su savo mokytoja Jovita Misiūniene ji grojo fortepijonu. Gražu buvo ir girdėti, ir matyti - Kamilė juodai baltus instrumento klavišus lietė labai susikaupusi ir įsijautusi, tarsi būtų jau patyrusi muzikantė, o koncertas - pats svarbiausias jos karjeroje. O iš tiesų Kamilė Ambrutaitytė yra tik trečiokė, jai ką tik suėjo 9 metai. Bet tai juk nėra priežastis groti blogai? Tuo labiau kad groti Kamilei labai patinka. Apie tai su Kamile ir kalbėjosi Smalsutis.

Kai Kamilė buvo dar visai mažytė, tėtis mokė ją groti mažu žaisliniu pianinu. Nuo tada maža mergytė turėjo didelę svajonę - turėti tikrą pianiną - ir pati ją įgyvendino: taupė pinigėlius ir nusipirko. Taupyti padėjo močiutės, ko trūko - pridėjo tėtis. Bet vien turėti - negana, Kamilė norėjo groti. Todėl sulaukusi septynerių pradėjo mokytis iškart dviejose mokyklose - Vytauto Didžiojo vidurinėje ir Antano Sodeikos meno mokyklos muzikos skyriuje. Kamilė nemėgsta lietuvių kalbos, bet jai patinka matematika, o meno mokykloje patinka visi dalykai.
Groti ir groti - Kamilei niekada nenusibosta. Mokykloje, namuose, per pamokas ir per koncertus. Kamilė jau yra grojusi M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje, Kauno II muzikos mokykloje, respublikiniame jaunųjų pianistų koncerte Šiauliuose. „Nuostabi mūsų mokytoja, - sako Kamilė, - ji dažnai vaikus veža į koncertus ir konkursus." Kai įgis daugiau drąsos, Kamilė irgi dalyvaus pianistų konkurse ir laimės, nes ji labai stengiasi, o jei suklysta, tai ir ašarėlė mažajai muzikantei nurieda.
Kamilė norėtų būti muzikos mokytoja. „Man patinka mokyti. Kartais muzikos mokytoja man leidžia mokyti kitus vaikus. Kai suklysta, liepiu groti nuo pradžių arba nuo tos vietos, kur suklydo, nes ir man mamytė taip liepia", - pasakoja trečiokė Kamilė.
Ach, bet vasara yra vasara, per atostogas ir Kamilės pianinas rečiau skamba. „Mokytoja liepė groti ir vasarą, bet taip norisi būti lauke. Kai šilta, visi vaikai lauke", - sako Kamilė. Lauke smagu ir visokių darbelių bei pramogų apstu.
Apie dvidešimt triušių: devyni dideli ir pulkelis mažiukų - toks Kamilės ūkis močiutės namuose. „Triušiai valgo žolę, pasodiname jiems runkelių, duodame morkų, pomidorų ir agurkų, dribsnių. Triušius reikia paganyti lauke - paleidžiu juos į pievelę. Kartą vienas pabėgo, pasislėpė dilgėlėse ir lyjant lietui visai permirko. Bet aš jį suradau", - apie savo vasaros rūpestėlius pasakojo Kamilė.
Smagu žaisti su broliuku. Kartais jie abu groja pianinu - keturiomis rankomis. Jiems puikiai išeina! O šalia pianino - ir gitara, kurią Kamilė irgi pati nusipirko, tik groti dar neišmoko, bet išmoks, nes pati šito nori.
Devynmetė Kamilė ir jos dar tik pusantrų metukų broliukas Vytenis mėgsta maudytis ir abudu moka gerai plaukti ir nardyti. Bet Jurbarke baseino nėra, tad vasarą reikia prisimaudyti ir prisiplaukioti už visus metus.
Tik tos vasaros dienos taip greitai bėga! „Nelabai skaičiuoju dienas per atostogas, - sakė Kamilė, - tik seku savo gimtadienį." Kamilės gimtadieniui, kuris buvo rugpjūčio viduryje, jos tėvelis ir senelis statė kieme pavėsinę. Ir Kamilė padėjo - ne tik sukiojosi aplinkui, galbūt spėliodama - ar suspės, bet ir dažė lentas, kad daili būtų jos gimtadienio pavėsinė, o joje - puiki puota. „Ne, - sakė Kamilė, - puotos nebus, aš pasirinkau dovaną." O dovana - papuošalai, nes Kamilė, kaip tikra artistė, mėgsta puoštis ir mokosi to iš savo mamytės. Kamilė visada žino, kokios suknelės nori, ir siūdinasi jas „Dinaros stiliuje".
„Bet šventė juk vis tiek bus? - negalėjau patikėti, kad gimtadienis - be šventės. - Tuomet kam ir ta gražioji pavėsinė?" „Bus, - nuramino mane Kamilė. - Torto gal ir nebus, tik pyragas kaip kirmėlė." O ant to įspūdingojo pyrago - gimtadienio žvakutės. Kamilė jau seniai buvo sugalvojusi norą, kuris išsipildo, kai užpučiamos gimtadienio žvakutės - kad akytės pasveiktų.
Taip ir bėga Kamilės vasaros šiltos dienelės. „Bet ką tu, Kamilėle, mokytojai pasakysi, jei neišmoksi groti?" - klausia jos mamytė. „Neturėsiu ką pasakyti, - pripažįsta Kamilė ir ryžtingai priduria, - turiu išmokti."
Ir sėda Kamilėlė prie pianino. Kaip smagu groti! Ir Vytenis jai padeda. O mamytė ir tėtis klausosi ir džiaugiasi, kad pilni namai vaikų balsų ir muzikos garsų.
Smalsutis



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook