Trečiokai mėgsta skaityti ir patys rašo knygas

Trečiokai mėgsta skaityti ir patys rašo knygas (0)

2016-12-23

Vytauto Didžiojo pagrindinės mokyklos 3b klasės mokiniai metus baigia žymiai ūgtelėję – ir ne tik išstypę į aukštį, bet ir daug pamatę, sužinoję, daug kur dalyvavę. Ir kiekvienas parašęs po savo gyvenimo knygą! Trečiokams mokykloje įdomu, o mokytoja Vilija Levgardienė džiaugiasi smalsiais, darbščiais ir kūrybingais mokiniais.

Prieš kiekvieną lietuvių kalbos pamoką trečiokai iš kuprinių traukia iš namų atsineštas knygas ir jau per pertrauką įninka skaityti. „Kai ateinu į pamoką, būna labai tylu: vaikai skaito. Dar penkias minutes paskaitome, paskui du papasakoja, ką perskaitė“, – sako mokytoja.
Pasakoti tenka visiems, bet trečiokai sako, kad įdomiausia klausytis Kamilės, nes ji pasakoja labai vaizdingai. O vaizdingai todėl, kad daug knygų skaito.
„Mes čia turim toookių skaitytojų!“ – savo mokiniais didžiuojasi mokytoja Vilija. Nepralenkiama Kamilė Kazinevičiūtė. Per vasarą ji perskaitė 5 tūkst. puslapių! Ir skaito jau nebe vaikiškas knygas, labiausiai jai patinka fantastika.
Bet 3-oji b skaitydama nelenktyniauja, nes nėra klasėje nė vieno vaiko, kuris nemėgtų arba nelabai mėgtų skaityti. Ir pasakoti visi moka ir nori, ir rašyti – gražiai ir vaizdingai – jiems išeina.
Metams besibaigiant trečiokai rašė autobiografijas, o tikriau sakant – savo gyvenimo knygas. Susegtos į aplankus, vienų storesnės, kitų plonesnės, visų iliustruotos – jos atrodo kaip tikros knygelės. 26-ios ir visos skirtingos! Įdomios, linksmos, spalvingos, kaip ir vaikystė.
Savo knygas trečiokai rašė mėnesį, jiems talkino tėveliai – patarė, padėjo, papasakojo, kai kurie ir parašė kokį puslapį.
Skaityti įdomu ne tik savo, bet ir draugų knygas. O pavarčius ir paskaičius mokytoja prašo papasakoti. Draugų knygose – daug įdomiausių dalykų: aprašytas laisvalaikis, atostogos ir kelionės, pirmieji žodžiai, kuriais vadino įvairius daiktus ir žmones – skaityk ir juokis. Visi įdėjo nuotraukų – spalvotų ir net juodai baltų, kai kurie ir nupiešė save, tėvelius ar savo šunelį. 
Matas įklijavo nuotrauką, kurioje matyti, kaip jis sveikinasi su Lietuvos Prezidente. Berniukas vilki kimono su oranžiniu diržu – tada dar lankė karatė treniruotes. 
Rugilė savo knygą pavadino „Aštuoni mano gyvenimo metai“. „Kai pradėsiu rašyti toliau, pakeisiu viršelį, – sako ji. – Pirmas mano žodis buvo mama, pirmuosius žingsnius žengiau būdama vienuolikos mėnesių.  O taip atrodėm, kai buvom mažytės su Kamile.“ Rugilės ir Kamilės knygos šiek tiek panašios, nes jų vaikystė bendra – jos dvynės. 
Beveik visi savo knygas baigė vienodai – paskutiniame lape parašė „Pabaiga“, ir tik vienas Laurynas parašė „Laukit tęsinio“. Paskui ir kiti taip parašė.
Rašyti savo knygą buvo labai įdomu. Jei tos knygos nebūtų, daug ką vaikai pamirštų, kai ko gal ir visai nebūtų sužinoję.
Jei dabar rašytų, jų knygos būtų jau kitokios. Nes kasdien vis kas nors naujo nutinka.



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook