Balsavimas

Ar maudotės Nemune?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Bankai ir nuo verslo lupa jau devintą kailį

Bankai ir nuo verslo lupa jau devintą kailį (1)

2017-07-15

Lietuvoje įsigalėjusi bankų sektoriaus plėšikavimo tradicija plika akimi matoma jau ne tik gyventojams, bet ir verslininkams. Šie piktinasi, kad bankai pastaraisiais metais nepagrįstai kelia paslaugų kainas, tad ne vienas verslo subjektas stengiasi savo veikloje turėti kuo mažiau su jais reikalų. Vieni su tiekėjais atsiskaito tik grynaisiais, kiti taiko nuolaidas klientams, kurie atsiskaito ne banko kortelėmis.

Smaugia mokesčiai
Verslininkai piktinasi, kad bankų sektorių prižiūrintis Lietuvos bankas visai neatlieka savo funkcijų ir nė nesistengia apginti nei privačių, nei juridinių bankų klientų. Neapsikentę netvarkos, verslininkai kreipėsi į Lietuvos valdžios institucijas, prašydami įvertinti situaciją ir nubausti neveiksnias institucijas.
Kuo Lietuvos bankai taip užrūstino vidutinio ir smulkiojo verslo atstovus, kad šie kreipėsi į aukščiausias šalies institucijas? – „Vakaro žinios“ paklausė trijų maisto prekių parduotuvių savininko, Jurbarko rajono verslininkų organizacijos tarybos pirmininko Gintario STOŠKAUS.
Nuo šių metų visi Lietuvos vidutiniai ir smulkieji verslininkai pajuto padidėjusius šalies bankų įkainius. Darkart. Komerciniai bankai visuomet didina įkainius, bet nuo 2017 m. pradžios tiek gyventojams, tiek mažoms įmonėms įkainiai vėl kilo. Tam pagrindu tapo nauja Mokėjimų įstatymo redakcija, kuri leido bankams įvesti mėnesinius mokėjimo paslaugų krepšelius. Buvo nustatyta tam tikra suma, už kurią klientas gauna mokėjimo paslaugų paketą. Bet nei eilinis gyventojas, nei smulkusis verslas dėl to nesutaupė. Pavyzdžiui, „Swedbank“ mažoms įmonėms pritaikė 3,5 Eur mėnesinį mokėjimo paslaugų mokestį. Jį sudaro sąskaitos atidarymo ir uždarymo mokestis ir keli įeinantys pervedimai. Tačiau man nereikia kiekvieną mėnesį atidarinėti ir uždarinėti banko sąskaitos. O, pavyzdžiui, mano įmonės atveju įskaitymų į sąskaitą per pastaruosius 3 metus tebuvo vienas. Tuo metu išeinančių pavedimų, kuriais aš sumoku mokesčius ar atsiskaitau su tiekėjais, yra daugiau. Nors ir jų jau stengiamės išvengti – banko įkainiai ir čia nuolat kyla. Anksčiau už sąskaitos tvarkymą mokėjome 1,74 Eur už ketvirtį, o dabar – 3,5 Eur už mėnesį. Tai ta pati paslauga pabrango 6 kartus.
Mes kreipėmės į Lietuvos banką. Vadovaujantis Civiliniu kodeksu, reikalaujama, kad bankui būtų apmokama tik už suteiktas paslaugas ir atliktas operacijas. Jokie krepšelių mokesčiai ten nepaminėti, o Mokėjimų įstatyme – taip pat. Dabar verslo įmonė nė neturi galimybės pasirinkti už savo paslaugas mokėti ne pagal tą paslaugų krepšelį. Dabar bankas pateikia standartines sutarčių sąlygas. Įrašo nuostatą, kad jie turi teisę savarankiškai keisti savo įkainius, o jei tau tokios sąlygos netinka, su tavimi sutarties bankas tiesiog nepasirašo. Taip tiek gyventojai, tiek mažos įmonės išprievartaujamos naudotis banko paslaugomis tik jų pačių numatytomis sąlygomis.
Be viso to, bankai nuolat optimizuoja savo veiklą, uždaro padalinius, juos sujungia ir visuomet tvirtina, jog tai tam, kad klientams būtų patogiau. Ar verslui patogu?
Jurbarke ir aplinkiniuose rajonuose, kaip ir visoje Lietuvoje, dabar tokia situacija, kad į banko padalinį negalima kreiptis dėl operacijos grynaisiais pinigais, – reikia naudotis bankomatais. Apie tai esame paklausę „Swedbank“ ir gavome atsakymą, kad banko padaliniai yra tik finansinių konsultacijų vietos. Bet jei jie tapo finansinių konsultacijų vieta, tai tokios bendrovės turi veikti pagal visai kitus aktus. Gal tuomet reikia galvoti apie licencijos atėmimą tokiam subjektui.
Be to, valstybėje yra prievolė mokėti mokesčius. Ar gali verslininkas į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą sumokėti mokesčius grynaisiais pinigais, įnešdamas juos nemokamai? Negali, nes turi pirmiausia įnešti pinigus į savo sąskaitą banke, bankas už tai paims procentą, tik tada padarys pavedimą. Už jį taip pat reikės sumokėti. Valstybė sugalvojo, kad mes iš klientų turime imti 21 proc. PVM. Bet kad jį sumokėtume valstybei, dar papildomai turime mokėti. Tai kas ta valstybė iš tiesų yra – bankai ir valdžia ar mes visi kartu?
Mažos parduotuvės, automobilių servisai, kirpyklos ir kitas smulkusis verslas nuo 30 iki 50 proc. apyvartos surenka monetomis. Šiandien mūsų mieste nėra jokios galimybės šios dalies apyvartos įnešti į „Swedbank“ sąskaitą. Artimiausias padalinys, kuriame būtų priimamos monetos, yra Tauragėje, o iki jos nuo Jurbarko yra 50 kilometrų.
Tai ką daryti įmonei? Net jei galiausiai surasi progą ir nuvažiuosi tų monetų įnešti į Tauragę, iš tavęs darbuotoja paprašys 4 proc. sumos už perskaičiavimą. Kituose bankuose taip pat. Tai ar dabar toks verslininkas, apskaičiavęs visas išlaidas bankui, turėtų iš savo kliento taip pat reikalauti papildomo mokesčio, jei šis atsiskaito monetomis? Iki kur nusiritome...
Ką jums, išsakius savo pastebėjimus, pataria Lietuvos bankas?
Gavome atsakymą Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko vardu. Tačiau tai tėra atsirašinėjimas, jų rašte konkrečių dalykų beveik nėra. Jie tiesiog siūlo kreiptis į kitas finansinių paslaugų teikimo įstaigas. Bet pasiūlymas labai nerimtas. Nors šiandien nuolat kalbama apie mistinį šešėlį šalyje, regis, jie patys ir yra šešėlyje.
Dauguma gyventojų atlyginimus gauna į banko sąskaitas, tad dažnai atsiskaito mokėjimo kortele parduotuvėje ar kitose vietose. Tai mažoje įmonėje siekia apie 5 proc. apyvartos. Bet dėl jų kiekvienas verslininkas turi kortelių mokėjimo skaitytuvus. O jų nestato nei kredito unijos, nei kiti paslaugų teikėjai Lietuvoje, tik bankai. Tai kaip smulkusis verslas gali rinktis kitą paslaugų teikėją, kaip tai siūlo Lietuvos bankas?
Buvome informuoti, kad mūsų posėdyje, kuris vyko birželio 8 d., dalyvaus ir bankų atstovai. Jie turėjo papasakoti, kokius gali pasiūlyti sprendimų būdus. Tačiau niekas nedalyvavo, tik atsiuntė prezentaciją, kuri labiau primena pasaką „Alisa stebuklų šalyje“. Apie tai, kaip visi atsiskaitymai turi pereiti prie atsiskaitymo elektroniniais pinigais. Bet kaip bus pažabota bankų savivalė ir kokie bus jų įkainiai? Kažkodėl jie teigia, kad už mokėjimo kortelių tvarkymą bankai taiko nuo 1 iki 0,67 proc. pirkinio ar paslaugos mokestį. Tačiau parodykite Lietuvoje bent vieną mažą įmonę, kuri turėtų tokius procentus. Mažiausias realus procentas mažose įmonėse yra 1,5 proc. Esu išsikovojęs tokį procentą ir žinau, kad kitiems taikoma nuo 1,7 iki 2 proc. paslaugos ar pirkinio vertės, jei tik klientas pageidauja atsiskaityti kortele.
Šiuo metu kai kuriose mažose parduotuvėse prie kasos galima pamatyti užrašą, kad perkant mažiau nei už 3 ar 5 eurus kortele atsiskaityti negalima. Tokio mažo pirkinio pajamų neapsimoka administruoti per banką?
Tikrai taip, ir mano parduotuvėse taip yra. Esu apskaičiavęs, kad jei aš parduosiu prekę, kuri yra pigesnė nei 3 eurai, patirsiu nuostolį. Labai apgailestaujame, bet kortele negalime aptarnauti pirkėjo, kurio prekė pigesnė nei 3 eurai. Dabartinė situacija nepatogi nei verslininkui, nei klientui.
Ar posėdyje, kurį inicijavote šiai situacijai aptarti, dalyvavo valdžios atstovų, politikų?
Buvo kviesti atstovai iš Finansų ministerijos, bet neatvyko. Mes norėjome išsakyti poziciją ir tai padarėme po posėdžio raštu. Jį išsiuntėme įvairioms valdžios institucijoms – apie Lietuvos banko veiklos efektyvumą. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 7 str. nustatytas Lietuvos banko tikslas – palaikyti kainų stabilumą, bet matome, kad jis nėra vykdomas net Lietuvos banko reguliuojamoje finansinių paslaugų rinkoje. Dėl to prašome inicijuoti klausimo dėl mokestinės naštos didinimo svarstymą. Dėl įstatymo pakeitimų būtinumo, Lietuvos banko priežiūros veiksmų ir pagrindinio įstatymu numatyto Lietuvos banko tikslo – palaikyti kainų stabilumą – nevykdymo. Kiek suprantu, ir pats finansų ministras Vilius Šapoka 1999-2001 m. dirbo Taupomajame banke, kuris šiuo metu yra „Swedbank“, o 2012-2016 m., dirbdamas Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktoriumi, buvo atsakingas už komercinių bankų kainodarą, tad viską darė ir dabar tebedaro, kad komerciniai bankai turtėtų. Gal šitas žmogus neturėtų eiti tokių pareigų.
Moki grynaisiais – nuolaida
„Vakaro žinios“ domėjosi, kokie dar verslo atstovai skatina savo klientus atsiskaityti grynaisiais. Vienas pavyzdžių – degalinės, kur vairuotojai dažnai sutinka užrašą, įspėjantį, kad mokant už kurą grynaisiais taikoma nuolaida.
Jau pusantrų metų nuolaidą už kurą mokant grynaisiais teikia ir 32 degalines Lietuvoje valdantis tinklas „Saurida“. Įmonės generalinis direktorius Saulius Rancas neslėpė, jog tokia kainodara pasirinkta būtent dėl to, kad pavyktų išvengti per didelių banko mokesčių. „Šiuo metu jau esame išsiderėję su banku, jog už tai, kad klientai galėtų sumokėti kortele, bankas taiko 0,5 proc. sumos mokestį. Tiesa, anksčiau šis mokestis siekė 1 proc. sumokamos sumos banko kortele, šiuo metu situacija kiek geresnė. Atsiskaitydami grynaisiais mūsų degalinėse klientai dabar gali gauti mažesnę kainą. Ji svyruoja priklausomai nuo degalinės vietovės, apyvartos, kainos rinkoje ir konkurencingumo, bet tai yra maždaug 3-6 centų litrui nuolaida. Nusprendėme, kad nenorime tų pinigų mokėti bankui, geriau juos nuolaidos forma atiduosime savo klientams“, – teigia S. Rancas.
Tokia kainodara tenkina įvairių poreikių klientus, mano direktorius, nes kiekvienas gali pasirinkti patogiausią mokėjimo būdą.
Beje, S. Rancas atskleidžia, kad šiuo metu ne atsiskaitymai kortelėmis jau yra nuostolingiausi verslui. „Dabar didesnis nuostolis yra tie klientai, kurie už kurą ir kitas prekes moka monetomis. Norint šią apyvartą įnešti į banką, už perskaičiavimą taikomas 0,8 proc. sumos monetomis mokestis. Taigi tai dar brangiau nei 0,5 proc. sumos mokestis už atsiskaitymą kortele. Dėl to artimiausiu metu taip pat planuojame peržiūrėti savo kainodarą ir ieškoti sprendimų, kaip pagerinti situaciją ir pasiūlyti klientams patogesnį ir pigesnį atsiskaitymą“, – svarsto S. Rancas.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“



« Back

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook