Balsavimas

Ar tinkamai prižiūrimos gatvės Jurbarke?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Galimybę sukurti svajonių verslą atnešė motinystė

Galimybę sukurti svajonių verslą atnešė motinystė (3)

2019-01-15

Sandra Klapatauskaitė verslo idėją atrado tapusi Ąžuolo mama – jurbarkiečiams ji siūlo paslaugas, kurių pačiai trūko auginant sūnelį.

„Buvau įsitikinusi, kad man pasiseks, bet kad bus taip gerai jau pirmą mėnesį, nemaniau“, – šypsosi jauna jurbarkietė Sandra Klapatauskaitė, gruodžio pabaigoje Kauno gatvėje atidariusi studiją vaikams „O, vaikyti!“. Vaikų žaidimams, šventėms ir lavinimui skirta studija iš karto sulaukė pasisekimo.

Savirealizavimo paieškos

S. Klapatauskaitė tikina, kad dar besimokydama mokykloje galvojo, jog iki savo trisdešimtmečio privalo susikurti verslą ir dirbti sau, tačiau koks tai turėtų būti verslas ji sugalvojusi nebuvo. Baigusi mokyklą jurbarkietė išvažiavo mokytis į Kauną, tapo turizmo vadybininke.

Baigiant studijas S. Klapatauskaitė sulaukė pasiūlymo laikinai padirbėti Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centre, todėl metams grįžo į gimtinę. Tačiau didmiestis dar traukė, todėl kito darbo ji ieškojo Kaune. Įsidarbino vadybininke Nacionalinėje futbolo akademijoje, kur rūpinosi jaunaisiais sportininkais. Ketverius metus Sandra „ganė“ į akademiją sportuoti iš visos Lietuvos suvažiavusius, apie futbolininko karjerą svajojančius vaikus ir jaunuolius. Reikėjo rūpintis ne tik jų treniruotėmis, bet ir gyvenimo sąlygomis.

O tada pasibeldė motinystė – į Sandros gyvenimą atėjo Ąžuolas, padaręs didelę įtaką jaunos mamos apsisprendimams ir planams.

„Augindama sūnelį nenustojau galvoti, kuo norėčiau užsiimti, kai jis paaugs. Žinojau, kad dirbu gerai ir nuoširdžiai, todėl galvojau, kad neverta dirbti kitiems, reikia dirbti sau“, – galvoje besisukusias mintis prisimena S. Klapatauskaitė, sūnelio auginti grįžusi į Jurbarką.

Praktiški mokslai

„Augindama Ąžuolą norėjau rasti prasmingos, įdomios veiklos, kuria galėtume užsiimti abu, tačiau Jurbarke nieko neradau. Sužinojau apie Kaune veikiančią Septynių intelektų lavinimo programą patiems mažiausiems ir nusprendžiau joje sudalyvauti“, – pasakoja S. Klapatauskaitė.

Programa tęsėsi 4 mėnesius, užsiėmimai vykdavo kartą per savaitę. Programos dalyviai – mažyliai ir jų tėveliai. Vaikučiai per užsiėmimus mokėsi judesių, dainelių, muzikavimo, šoko, žaidė, lavinosi, netgi dalyvavo koncertuose.

„Ąžuolui tada buvo metai ir du mėnesiai. Nežinau, koks jis būtų buvęs be šios programos, bet ją lankydamas sūnus labai greit tobulėjo. Sklandžiai prakalbo vos 1,5 metų. Ir nepripažino jokių vaikiškų žodelių. Aš pati supratau, kad su vaiku reikia kalbėti gražia kalba, be jokių iškraipymų“, – Sandra įsitikinusi, kad programa daug žinių davė ir jai pačiai.

Visą straipsnį skaitykite laikraštyje arba prenumeruokite elektroninę leidinio versiją.

„ŠVIESOS“ inform.



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook