Balsavimas

Ar pritariate valdininkų išvykai į mokymus Ispanijoje?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Gastronominis tinklas – galimybės verslui ir turizmui

Gastronominis tinklas – galimybės verslui ir turizmui (0)

2018-03-17

Kovo 9 d. Panemunės pilyje Jurbarko rajono bendruomenės pristatė savo krašto tradicinius  patiekalus – pasakojo ir kvietė ragauti. Tai įgyvendinamo projekto, kuris sukūrė gastronominio bendradarbiavimo tinklą, renginys. VVG „Nemunas“ finansuojamu projektu bendruomenes aktyvina ir galimybių dalyvauti turizmo versle suteikia viešoji įstaiga Lietuvos „Panemunių žiedai“.

Gastronomija yra namai

Projektu „Jurbarko krašto gastronominio tinklo sukūrimas ir veiklos organizavimas jaunimo užimtumui kaime gerinti“ siekta parengti Jurbarko krašto tradicinių patiekalų sąrašą ir bendruomenių narius apjungti į gastronominį tinklą. Surengti susitikimai Juodaičiuose, Seredžiuje, Veliuonoje, Raudonėje nustebino ir nudžiugino ne tik projekto autorę VšĮ Lietuvos „Panemunių žiedai“ direktorę Ivetą Balserienę, bet ir bendruomenių narius – kokia įdomi krašto istorija ir kokie įvairūs tradiciniai patiekalai!

Senovės graikams, iš kurių kalbos kilęs šis terminas, gastronomija buvo „pilvo įstatymas“. Projekto autorė I. Balserienė teigia, kad „gastronomija yra ne kas kita kaip namai. Išskyrus, žinoma, tuos namus, kuriuos nūdienos architektai projektuoja be virtuvių, nes virtuvės funkciją atlieka „pica į namus“. Tokie namai nėra gastronomija. Be abejo, prisiminimai apie mamos ar senelės virtuvę yra tikrų tikriausia šeimos gastronomija. Gastronomija be atminties ir prisiminimų neįmanoma.“

Projekte dalyvavusios bendruomenės į savo vietovės tradicinių patiekalų sąrašus įtraukė valgius, kurie buvo verdami, kepami, šutinami ar kitaip namų virtuvėse gaminami, valgomi namiškių ir patiekiami svečiui.

Galvojant apie svečią – į Jurbarką atvykstančius turistus bei galimybę juos sudominti mūsų krašto gastronomija ir buvo kurtas šis projektas. „Į renginį „Panemunių žiedai“ atvykdavę svečiai paveldo kiemeliuose išragaudavo bendruomenių atstovų pagamintų įvairiausių valgių ir produktų. Ir tai darė stiprų įspūdį, prisiminimai apie patiekalus viliojo grįžti atgal. Mūsų visų pamėgtas aktorius ir režisierius, stebinęs savo istoriniais spektakliais Raudonės pilies lankytojus, dar vis paklausia, kada važiuosime į Raudonę skanauti blynų su silke... Krašto tradicinių patiekalų turistams siūlysime jau šį turistinį sezoną Šilinėje įrengtuose senoviškuose kiemuose: košės, sriubų, blynų, duonos ir pyragų, kugelio, mėsos ir žuvies, sūrių, prieskoninių žolių, arbatžolių... Aktorių ir režisierių, kurie galėtų kurti ir rodyti spektaklius turistams, neturime, tačiau bendruomenių žmonės, puoselėjantys senąsias tradicijas, gaminantys tradicinius valgius ir produktus, gali pristatyti mūsų kraštą ir formuoti jo identitetą. Tokių žmonių tikrai yra, ir tai – didžiausias mūsų krašto turtas!“ – sakė VšĮ Lietuvos „Panemunių žiedai“ direktorė I. Balserienė.

Pasakojo ir vaišino

Juodaičių krašto tradicinių patiekalų sąraše – 25 valgiai. Barščius virdavo su rūkyto kumpio kaulu, o kaip rauginti burokėlius mediniame kubilėlyje, sąrašą pristačiusi bendruomenės pirmininkė Violeta Andrikaitienė pažadėjo, kas norės, pamokyti. Bulviniai blynai, kepti ant kopūsto lapo, pasak jos, šimtą kartų skanesni už kugelį, o gausius svečius bendruomenė ir šiandien vaišina senoviniu šiupiniu.

Su vaišėmis juodaitiškiai atvyko ir į pilį – siūlė ragauti Lionės Naujokaitienės pagaminto slėgtainio ir kotletų iš kviečių, Alvinos Bunikienės suslėgto sūrio, Janinos Masaitienės obuolių sūrio, trupininio pyrago ir virtinių. „Su grybais virtiniai, nes pasninkas“, – sakė Violeta, ir pati patiekusi pasninko valgį – duoną su sėmenų aliejumi, svogūnu ir druska. Sėmenų aliejus nuo seno buvo spaudžiamas Juodaičiuose, o pirkti jo atvažiuodavo iš visur.

Serediškis Petras Baršauskas, kurio vadovaujama Stasio Šimkaus pagrindinė mokykla-daugiafunkcis centras rengia edukacijas, pavyzdžiui, duonos kepimo, sakė, kad vaikystėje ne visi tie patiekalai buvo skanūs, o dabar – labai skanu.

Silkė Seredžiaus krašte buvo kepama ant žarijų, suvyniota būtinai į laikraštį (!). Skiltimis buvo vadinami virti kopūstų ketvirčiai, valgomi su burokėlių rasalu. Abriedukai – per tarką perbraukti miltinės tešlos gabalėliai. Išgauti gražią jų formą, pasak P. Baršausko, – aukštasis pilotažas.

Vakarienei suaugusiesiems papjaustydavo lašinių su svogūnu, o vaikams virdavo kleckų sriubą. Arba saldžią sriubą su kleckais. „Kaip smagu būdavo spjaudyti vyšnių kauliukus!“ – prisiminė serediškis. O bulviniai blynai būdavo imami pirštais, ne kitaip. „Taip daug skaniau!“ – tikino P. Baršauskas.

Seredžiaus krašto tradicinių patiekalų sąraše – 33 valgiai, o Veliuonos dar daugiau – net 45.

Bendruomenės pirmininkė Daiva Jurevičienė sakė nemaniusi, kad Veliuonos kuo nors išskirtinė – valgiai visur panašūs, bet ėmusi sudarinėti sąrašą nustebo jų įvairove. „Mums patiko tie pavadinimai“, – tikino moteris ir pasiskonėdama vardijo cementinius kiulkius, juką, plaučines dešras, duoną su smolčium, šmulkštę… Medaus pyragą vadino medauninku, kiaulės skrandžio sriubą – plėkaine, mielinį pyragą kepdavo iš valcuotų miltų, kopūstus raugindavo su giriniais obuoliukais.

Kiaušinienė su svogūnų laiškais buvo vadinama cibulaine. „Svogūnų pripjaustydavo visą keptuvę, o kiaušinį įmušdavo tik vieną!“, – juokėsi D. Jurevičienė. Blynai su lašinukais ir svogūnais – jos vyro prosenelės valgis – puikiausiai pakeistų kebabą.

„Tik rožyčių – aliejuje kepto saldumymo – recepto nebespėjome paklausti, jį žinojęs veliuoniškis iškeliavo anapilin…“ – apgailestavo bendruomenės pirmininkė.

Darbą, kurio ėmėsi I. Balserienė – užrašyti ir išgryninti tuos valgius, kurių nebevalgom, nes nemadinga, neskanu – veliuoniškė prilygino tautosakininkų brolių Juškų, užrašiusių veliuoniečių dainas ir vestuvių apeigas, darbui.

Raudonės gastonomiją pristatė seniūnas Česlovas Meškauskas. „Nuo kada aš pasidariau virėju?“ – klausė jis ir pats atsakė, kad nuo „Panemunių žiedų“, nuo čirvinių blynų. Viešoji įstaiga Lietuvos „Panemunių žiedai“, prie Raudonės pilies rengusi Lietuvoje garsias šventes, telkė stipriausius nacionalinius ir regioninius išteklius, bendradarbiavo su kaimų bendruomenėmis.

Pasak Č. Meškausko, dabar raudoniškiai įvairiose šventėse ir turistams siūlo ne tik čirvinių blynų. Iš ilgo sąrašo seniūnas minėjo linderinius sūrius – jų pavadinimas saugo Linderio sūrinės atminimą, nors sūrių receptai neišliko. Džiovinti obuoliukai, kuriuos turguje pardavinėja Saulius Bakšys, geriau už bulvių traškučius. Bydelka buvo vadinamas pyragas, kurį kepdama gaspadinė visus iš virtuvės prašydavo, kad nenužiūrėtų recepto.

Ant Panemunės pilies menėje raudoniškių padengto stalo buvo mielinių, čirvinių ir ant rinkių keptų blynų. Prie šių, pasak seniūno, biednystės blynų, Rima Šalnaitienė pagamino pieno šampano – iš išrūgų.

Kaimynų ir kitos patirtys

Dabarties gomuriui neįprasto skonio ir negirdėtų pavadinimų senoviniai valgiai gali būti patrauklūs turistams. Gastronominis turizmas tapo populiarus ir Lietuvoje. Šioje srityje toli pažengę mūsų kaimynai šakiečiai.

Renginio organizatorės pakviesta Šakių turizmo informacijos centro direktorė Ieva Bernotaitė pristatė centro veiklą, bendradarbiavimą su verslu, tautodailininkais ir amatininkais, didžiulę informacinę kampaniją. Šakių TIC pasirūpino sukurti prekės ženklą „Poniškos privilegijos“, kuris, pasak I. Bernotaitės, reiškia, kad kiekvienas atvykusysis į Šakius nusipelno poniško priėmimo ir tokių pat paslaugų. 2016-2017 m. lankomumo pokyčio vidurkis Šakių r. turizmo objektuose siekė plius 53 proc. Daug turistų pritraukė restauruotoje Zyplių dvaro virtuvėje įsikūręs restoranas „Kuchmistrai“, kuriame galima paragauti dvariškų patiekalų, vykdoma edukacinė programa „Zanavykų ragaučius“.

Lietuvos turizmo departamentas pernai I. Bernotaitę pripažino geriausia turizmo informatore. Šakietės veikla tikrai pasirodė įspūdinga, o kalba – ne tuščiažodė. Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, matyt, palyginęs jurbarkiškio centro veiklą, klausė, kiek Šakių TIC-e darbuotojų. Ir turbūt ne tik merą nustebino atsakymas: viena, o sezono metu dvi.

Renginyje buvo ir kitos turizmo verslui įdomios informacijos ir patirčių. Mindaugas Janušonis pristatė Panemunių regioninio parko ženklą, kuriuo savo teikiamas paslaugas ar gaminius gali žymėti verslininkai, amatininkai ir tautodailininkai.

Savo verslus pristatė ir produkcija vaišino ūkininkas Nerijus Blažys, auginantis serbentus ir gaminantis natūralias sultis ir vyną, bei sūrininkė Svajonė Vaicekauskienė. O mažosios bendrijos savininkas Antanas Grumuldis pasakojo apie statomą laivą „Bisena“, kuris, neišdegus savivaldybių planuotam lynų kelio projektui, plaukios tarp Panemunės pilies ir Gelgaudiškio dvaro. Ekologiškas elektra varomas pontoninis keltas statomas Lietuvoje ir prie pilies, pasak A. Grumuldžio, atplauks jau gegužės pabaigoje ar birželį.

Danutė Karopčikienė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook