Balsavimas

Ar miesto gatvės žiemą prižiūrimos tinkamai?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Geriausiam šalies artojui varžybos – praktiškas sportas

Geriausiam šalies artojui varžybos – praktiškas sportas (0)

2017-08-10

Juodaitiškis ūkininkas Stanislovas Marcinkus vėl pripažintas geriausiu šalies artoju. Į liepos 12 d. Liepų kaime, Kėdainių rajone, vykusias varžybas ūkininkas važiavo kartu su vyriausiuoju sūnumi Tadu. Arimo tradiciniais plūgais kategorijoje tėtis buvo pirmas, sūnus – trečias. 

Juodaitiškis ūkininkas Stanislovas Marcinkus vėl pripažintas geriausiu šalies artoju. Į liepos 12 d. Liepų kaime, Kėdainių rajone, vykusias varžybas ūkininkas važiavo kartu su vyriausiuoju sūnumi Tadu. Arimo tradiciniais plūgais kategorijoje tėtis buvo pirmas, sūnus – trečias.

Vis aukštyn

Respublikinėse artojų varžybose S. Marcinkus dalyvauja nuo 1998-ųjų. Tais pačiais metais, tik anksčiau, Jurbarko žemės ūkio konsultavimo tarnyba surengė pirmas apskrities artojų varžybas. Jos vyko Žindaičiuose, ir juodaitiškis buvo pakviestas dalyvauti.

„Bijojau, kad paskutinės vietos nepaimčiau“, – prisimena Stanislovas. Iš tiesų jis kartą jau buvo dalyvavęs artojų varžybose – 1977-aisiais, dar mokydamasis Raseinių žemės ūkio mokykloje gynė savo grupės garbę ir sekėsi jam puikiai. Baimė nepriveikė ir vagojant Žindaičių žemes: S. Marcinkus paėmė pirmą vietą, o deleguotas į respublikines varžybas – penktą. Paskui kilo vis aukštyn: buvo ir antra, ir trečia vietos, o 2016-aisiais – pirma.

Ir šiemet jau niekas geriau už juodaitiškį S. Marcinkų nearė – geriausiu artoju jis pripažintas tradicinių plūgų kategorijoje.

Šiemet varžybose artojai arė 2, 3 ir 4 korpusų keturių kategorijų plūgais: tradiciniais, tradiciniais tobulintais, apverčiamaisiais ir apverčiamaisiais tobulintais, kitaip sportiniais. Beje, šios kategorijos plūgu laukus vagojo tik daugkartinis čempionas, ne kartą Lietuvos garbę Pasaulio arimo varžybose gynęs Kazys Genčius.

Plūgą susikonstravo pats

Labai svarbu, pasak Stanislovo, geras plūgas. „Kol plūgo nepasidariau, pirmų vietų neėmiau. Jei būčiau turėjęs tokį, kokį dabar turiu, seniai jau būčiau ėmęs“, – sako juodaitiškis.

Be specialaus plūgo varžybose daug nepasieksi. Bet jau minėtam daugelio pasaulinių varžybų dalyviui plūgą pagamino „Laumetris“ – specializuota žemės ūkio padargų gamybos įmonė, o Stanislovas savo plūgą pasidarė pats.

„Pradėjau nuo paprasčiausio, gal net senesnio už save patį plūgo. Dabar jau su kitu ariu, pats jį perdariau ir patobulinau. Supjausčiau, dirbau visą žiemą, tobulinau, kad užgriebis būtų siauresnis, kad verstų geriau. Kai viską pasidariau, pradėjau pasiekti rezultatą. Bet dar reikia tobulinti...“, – sako artojas.

Konstruoti ir tobulinti žemės ūkio techniką Stanislovui ne naujiena. Kai 1991 m. pradėjo ūkininkauti, pačiam reikėjo pasirūpinti, kuo žemę dirbs. „Kartu su kaimynu susilipdėm traktorių, iš laužo surinkom kombainą – tokia buvo technika. Tėvuko 3 hektarai, mano – jau šeši susidarė, turėjau su kuo dirbt. Per keletą metų ūkį išplėtėm iki 100 ha ir sustojom. Dabar dar sūnus pridėjo savo 30 ha, ir dirbam abudu kartu. Nesiplečiam, kad nereikėkų nieko samdyti, kad viską savo jėgomis“, – pasakoja S. Marcinkus.

Artojų daugiau nei traktorių

Vyriausiasis S. Marcinkaus sūnus Tadas sukūręs šeimą parėjo į tėviškę, nusipirko sodybą, pats su tėčio ir brolių pagalba susiremontavo. Kaip sako Stanislovas, kai nuo mažens su vaikais kartu viską dirbi, jie viską ir moka. Tadas augina gražią šeimą, kartu su tėčiu ūkininkauja ir dalyvauja artojų varžybose.

Juodaitiškių Marcinkų šeimoje sūnų keturi – visi moka arti, ir dukra Rita irgi. „Visi aria, bet tiek plūgų neturime! Žmona Janina irgi sugeba traktorių vairuoti, bet arimu neužsiima. Ji juk ir taip daugiausia dirba už mus visus – šiltnamiai, gyvuliai, uogos, valgyti mums daro ir dar pyragų prikepa!“ – pasakoja Stanislovas.

Arimas – vienas svarbiausių ūkininko darbų, ir arimo yra visais metų laikais, bet pagrindinis – rudeninis, skirtas kitų metų derliui. Tačiau ne tik laukus suvagoti Marcinkams pagelbėja jų vaikai.

„Savaitgaliais suvažiuoja visi – Tadas, Povilas, Vytautas, Simonas ir Rita – pasidarbuoti ir pailsėti. Sekmadieniais mes nedirbame – vaikai juk ir per savaitę dirba, negali ir pas tėvus visą laiką tik dirbti. Juk gyveni žmogus ne tik dėl darbo – reikia ir poilsio, susitikti, pabendrauti“, – sako geriausias Lietuvos artojas.

Daugybė artojų varžybose pelnytų diplomų džiugina. Pernai S. Marcinkus apdovanotas Jurbarko r. savivaldybės garbės ženklu „Už nuopelnus Jurbarko kraštui“, o šiemet gavo dar vieną – ypatingą visai jo šeimai apdovanojimą. Kai siekia jį parodyti, net mažasis anūkėlis Benas skuba priminti, kur padėtas senelio medalis.

Kauno arkivyskupijos garbės ženklą – Šiluvos Dievo Motinos medalį S. Marcinkui įteikė Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas. Juodaitiškis pagerbtas už nuoširdžią ilgametę zakristijono tarnystę Juodaičių Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioje, už aktyvų įsijungimą į parapijos pastoracinę veiklą, nuoširdžią pagalbą parapijai bei krikščioniškos šeimos gyvenimo liudijimą.

Varžybos – kaip sportas

„Arimo taisyklių yra daug, neišpasakosi“, – sakė artojas. Ir tikrai, net jei ir išpasakotų, ką jos neariančiam, kaip ir krepšinio taisyklės jo nežaidžiančiam, pasakytų? Pirmoji, dar vadinama paruošiamąja, vaga turi būti tiesi. „Už tiesumą gauni daug balų. Paskui sumestinę reikia gražiai padaryti. Teisėjai dar matuoja vagų gylį, skaičiuoja laiką“, – pasakojo S. Marcinkus.

Varžybose jis arė su gerokai patobulintu dvivagiu, sūnus Tadas – su irgi šiek tiek patobulintu trivagiu plūgu.

Platesnis plūgas užgriebia didesnį plotą, savo žemę ūkininkas dažniausiai aria platesniu, kad sutaupytų laiko. Bet ne visada – Stanislovas dar dalyvauja rudeninio arimo konkurse, komisija vertinti atvažiuoja į jo laukus. Išrenkami geriausi rajono artojai, paskui apskrities dešimtukas. Respublikinė komisija vertina kasmet vis kitą regioną, ir Stanislovas sako, kad konkurencija yra nelygi, nes žemės labai skirtingos, pavyzdžiui, Žemaitijoje ir Dzūkijoje. Geriausi artojai sukviečiami į šventę Dotnuvoje ir išdalijami prizai. Stanislovas jį gavo pats pirmasis.

Beje, dėl tų prizų. Į plūgus artojai sudeda ne vieną tūkstantį. Už dalyvavimą varžybose mokėti nereikia, bet ir nugalėtojui – tik diplomas ir taurė, šiemet dovanų gavo „Husqvarna“ žoliapjovę.

Tad kam tos varžybos? „Arimo varžybos – tai praktiškas sportas. Pavyzdžiui, krepšinis ar futbolas – tik pramoga, o ūkininkui dalyvauti arimo varžybose labai naudinga. Čia ne tik pramoga. Juk žemės ūkyje arimas lemia derlių, gerai yra mokėti savo laukus susiarti gerai, – atsako Stanislovas. – Įdomiausia, kad šiame „sporte“ kartu dalyvauja ir vyrai, ir moterys, ko nebūna, pavyzdžiui, krepšinyje, net pasaulinėse varžybose moterys aria kartu su vyrais ir vertinamos bendrai. Kanadoje pasaulinėse varžybose tradicinių plūgų grupėje austrė Barbara Klaus paėmė pirmą vietą. 2007 m. pasaulinės arimo varžybos vyko Lietuvoje, Noreikiškėse, dalyvavo 29 valstybių atstovai.“

Teisę dalyvauti pasaulinėse varžybose, kurios šių metų gruodį vyks Afrikos žemyne, Kenijoje, S. Marcinkus iškovojo jau pernai, o šiemet gavo kelialapį į tokias pat varžybas Vokietijoje.

„Į Keniją dar klaustukas ar nuvažiuosim – toli, savo traktoriaus ir plūgo nenusiveši, nors kitų šalių atstovai vežasi ir savo mechanikus, ir trenerius“, – abejoja S. Marcinkus. Į Vokietiją nesudėtinga būtų ir su savo „John Deere“, bet – kitas rūpestis. „Ten varžybos rudenį. Nežinau, kaip reikės išvažuoti savaitei per patį arimo ir sėjos metą“, – sakė artojas.

Danutė karopčikienė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook