Balsavimas

Ar pritartumėte Vidos Rekešienės ir Dariaus Juodaičio grįžimui į rajono politiką?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Ieškantieji darbo suka į Užimtumo tarnybą

Ieškantieji darbo suka į Užimtumo tarnybą (2)

2019-07-16

Rita Kliukienė tvirtina, kad į Užimtumo tarnybą turi kreiptis tik tie asmenys, kurie tikrai nori dirbti ir yra pasiryžę mokytis, kelti kvalifikaciją, patys aktyviai ieškoti laisvų darbo vietų, o ne ieškantieji socialinių garantijų. J. Stanaitienės nuotr

Liepos pradžioje Jurbarko r. savivaldybėje viešėjo Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Dangirutė Jurkuvienė, patarėja Andžela Jakienė ir Jurbarko skyriaus vedėja Rita Kliukienė, kurios pristatė darbo rinkos situaciją, aptarė bendradarbiavimo tarp tarnybos ir savivaldybės galimybes, siekiant bendro tikslo – padėti suteikti ilgalaikį užimtumą kuo daugiau rajono gyventojų.

Įvyko pertvarka

„Susitikome su savivaldybės atstovais, seniūnais aptarti situaciją dėl pasikeitusių užimtumo įstatymų, bendradarbiavimo, pasitarti, kaip galėtume dirbdami drauge padėti rasti darbą rajono gyventojams, Užimtumo tarnybos klientams“, – sako R. Kliukienė.

Pernai įvykus pertvarkai ir nuo spalio 1 d. Lietuvos darbo biržai tapus Užimtumo tarnyba keitėsi ir įstaigos struktūra, iškelti nauji tikslai, susitelkta į darbą su klientu. Pertvarka siekiama optimizuoti administravimo funkcijas, didinti tiesiogiai su klientais dirbančių darbuotojų skaičių, sumažinti vienam darbuotojui tenkantį krūvį. Nuo spalio vietoje 11 juridinių asmenų liko vienas – Užimtumo tarnyba, su penkiais departamentais, kurie atsakingi už 52 skyrių darbą, 10 proc. sumažėjo darbuotojų, sutaupyta 1,6 mln. Eur, pagerėjo darbas su klientais.

Jurbarko skyriuje dabar dirba 13 darbuotojų. Be vedėjos skyriuje dirba karjeros, įdarbinimo konsultantai, užimtumo rėmimo specialistai. „Mūsų skyrius aptarnauja asmenis nuo 30 metų. Jaunesniems asmenims aptarnauti sukurtas Jaunimo užimtumo skyrius, apimantis Tauragės, Šilalės ir Jurbarko rajonus. Du šio skyriaus darbuotojai paslaugas teikia mūsų patalpose, tad visas įdarbinimo paslaugas galima gauti vienoje vietoje“, – sako R. Kliukienė.

Nuo metų pradžios keitėsi Užimtumo įstatymas, pavasarį patvirtintas ir naujas Paslaugų teikimo darbo ieškantiems asmenims tvarkos aprašas. „Svarbiausias pakeitimas – asmens, kuris kreipiasi į  Užimtumo tarnybą, tikslas turi būti vienas – užimtumas. Jis turi norėti įsidarbinti, būti apsisprendęs, ko nori, dalyvauti sudarant veiksmų planą, kaip pasiekti ilgalaikio užimtumo, jei reikia, mokytis, ir pats aktyviai ieškoti darbo“, – aiškina Jurbarko skyriaus vedėja R. Kliukienė.

Reikalavimai griežtėja

Ne paslaptis, kad anksčiau žmonės į buvusią Darbo biržą registruodavosi, kad gautų socialines garantijas, būtų apdrausti sveikatos draudimu. Dabar į tai žiūrima griežtai: jei asmuo vengia bendradarbiauti su įdarbinimo konsultantu, neatvyksta į mokymus, atsisako darbo pasiūlymų, pats neieško darbo ir apie savo pastangas neteikia ataskaitos, pusei metų gali būti nutraukiamas jo bedarbio statusas. „Net ir tuo atveju jis gali gauti paslaugas Užimtumo tarnyboje, tačiau jis netenka sveikatos draudimo ir socialinių garantijų. Sveikatos draudimas išlieka tik tiems asmenims, kurie turi teisę į socialinę pašalpą“, – pasikeitimus aiškina R. Kliukienė.

Nuo liepos 1-osios pakeista ir klientų aptarnavimo tvarka – nuo šiol su asmeniu dirba vienas konsultantas, kuris suteikia visas paslaugas. Bus sureguliuoti klientų srautai, kad konsultantas galėtų skirti pakankamai dėmesio kiekvienam asmeniui. „Kiekvienas klientas turės, galima sakyti, asmeninį konsultantą. Anksčiau mokymo sutartis ir kitokius dokumentus tvarkydavo kiti darbuotojai, o dabar viską atliks vienas kliento konsultantas. Tada ir jam tenka didesnė atsakomybė už užimtumo veiksmų plano sudarymą, jo laikymąsi ir rezultatus“, – sako R. Kliukienė.

Pasak skyriaus vedėjos, visos Užimtumo tarnybos darbuotojų pastangos bus skirtos tvariam įdarbinimui, kad žmogus gautų ilgalaikį darbą. Tam taip pat siekiama glaudesnio bendradarbiavimo su savivaldybe. „Su savivaldybe vykdome Užimtumo didinimo programą. Šiemet jai skiriama 164 tūkst. Eur ir siekiama įdarbinti iki 80 asmenų iki 3 mėnesių laikotarpiui“, – sako R. Kliukienė. Iki liepos pagal šią programą jau įdarbinti 52 asmenys.

Užimtumo tarnybos specialistai pasirengę spręsti užimtumo problemas drauge su savivaldybės darbuotojais: pasitelkti į pagalbą seniūnus, socialinius darbuotus, imtis atvejo vadybos, kai paslaugos būtų suteikiamos konkrečiu atveju, apie jį gavus žinių iš seniūnijų darbuotojų, planuojama dirbti su bibliotekininkais, kurie padėtų žmonėms bendrauti su įdarbinimo konsultantais elektroninėmis priemonėmis.

Nedarbas traukiasi lėtai

Ant R. Kliukienės stalo šūsnis dokumentų, nes rengiamas bendras su savivaldybe veiksmų planas, turintis padėti sumažinti Jurbarko r. nedarbo lygį, kuris išlieka vienu aukščiausių šalyje ir siekia 12 proc. Tai – bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus žmonių. Šalies vidurkis – 7,9 proc., Tauragės apskrityje – 8,7 proc. „Nedarbo lygis Jurbarko r. didelis, bet galima pasidžiaugti, kad jis šiek tiek mažėja“, – sako R. Kliukienė. Nuo metų pradžios jis sumažėjo 2,2 proc. punkto. Palyginus su bedarbių skaičiumi pernai liepos 1 d., jų sumažėjo 226.

Nedarbo lygis Jurbarko r. gali dar šiek tiek padidėti, nes nuolat mažėja darbingo amžiaus gyventojų – nuo pernai jų sumažėjo 359. „Paskutiniais duomenimis rajone liko 25,5 tūkst. gyventojų, iš jų darbingo amžiaus – 15095.

Liepos 1 d. Užimtumo tarnyboje bedarbio statusą turėjo 1808 asmenys, dar 239 gyventojai užregistruoti Jaunimo užimtumo skyriuje. Dar bent 400-500 asmenims bedarbio statusas dėl įvairių priežasčių – mokymosi, laikino įsidarbinimo, turimo darbo, nevykdytų reikalavimų – yra sustabdytas, tačiau jie yra tarnybos klientai. Daugiausia bedarbių – didžiausiose seniūnijose. Birželio 1 d. Jurbarko mieste jų buvo 802, Jurbarkų seniūnijoje – 180, Skirsnemunės – 139. Mažiausiai ten, kur mažiausiai gyventojų ir veikia aktyvūs darbdaviai– Juodaičių seniūnijoje 14, Girdžių, Viešvilės – po 57.

Darbdaviai – iš toliau

„Apie 40 proc. laisvų vietų mūsų tarnyboje registruoja darbdaviai iš kitų rajonų. Mes ir patys ieškome darbo vietų toliau, nes veikia paramos programa judumui ir gyventojai nevengia įsidarbinti toliau nuo namų, kooperuojasi bendroms kelionėms“, – tikina R. Kliukienė.

Per mėnesį darbdaviai užregistruoja apie 200 laisvų darbo vietų, nuo metų pradžios – 1096, per birželį – 209. Net 88 proc. pasiūlymų buvo neterminuotiems darbams. 68 proc. darbdavių ieškojo kvalifikuotų darbininkų. „Darbdaviai pageidauja tam tikros darbuotojų kompetencijos, įgūdžių. Mes netgi rengėme valytojų kursus – dabar reikia išmanyti naujas valymo priemones, įrangą. Kursus baigusios moterys visos įsidarbino“, – sako R. Kliukienė.

Pirmą pusmetį darbdaviai daugiausia laisvų darbo vietų siūlė pagalbiniams darbuotojams sezoniniam darbui, slaugytojų padėjėjams, vairuotojams, krovėjams, traktorininkams, plastikinių gaminių surinkėjams, įvairių profilių statybininkams, pardavėjams.

Tarp didžiausių darbdavių – vietiniai ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, bendrovės „Norvelita“, „Ecowood“, „Vilkyškių pieninė“, „Jurlota“, „Žilinskis ir Co“, „Manvesta“, „Jurmedija“, „Lukšių pieninė“, „Headex“, „Norfa“, „Vilniaus prekyba“, „Tauraplastas“, „Klasmann-Deilmann Laukėsa“, „Gulbelė“ ir kitos.

Nuo metų pradžios iki liepos Užimtumo tarnyba į darbo rinką padėjo sugrįžti 1352 gyventojams. Iš jų su verslo liudijimais veiklą pradėjo 367 asmenys, remiamas užimtumas taikant aktyvios darbo rinkos priemones – įdarbinimą subsidijuojant, darbo įgūdžių įgijimo rėmimą, profesinį mokymą, įdarbinimą pagal pameistrystės sutartis, stažuotes, neformalų švietimą, darbo vietų steigimo subsidijavimą, savarankiško užimtumo rėmimą, vietinių užimtumo iniciatyvų projektus – suteiktas 222 gyventojams.

Bedarbio portretas

Pasak R. Kliukienės, bedarbio portretas Jurbarko r. savivaldybėje šiek tiek keičiasi – tarp ilgalaikių bedarbių anksčiau būdavo daugiau moterų, dabar – vyrų, nors dabar registruojasi visiškai po lygiai tiek vyrų, tiek moterų. Ilgalaikių bedarbių mažėja. Dabar tarp užregistruotų Užimtumo tarnyboje moterų jų yra 15, tarp vyrų – 17 proc.

Ilgalaikiais bedarbiais laikomi asmenys iki 25 metų, bedarbio statusą turintys 6 mėn. ir vyresni – bedarbiais registruoti 12 mėn. „Mūsų siekis, kad per 6 mėnesius užimtumas būtų suteikiams 60 proc. mūsų klientų, o per metus – 80 proc. klientų. Ilgalaikių bedarbių galėtų būti tik 20 proc.“, – tikslą įvardija R. Kliukienė. Ilgalaikiams bedarbiams skirti du ES lėšomis remiami projektai, todėl jų sparčiai mažėja.

Užimtumo tarnyboje registruojasi panašus procentas miesto ir kaimo gyventojų. „Žmonių iš kaimo turime šiek tiek daugiau, nes ten yra ir daugiau gyventojų nei miesto teritorijoje“, – sako R. Kliukienė.

47 proc. moterų, turinčių bedarbio statusą, – vyresnės nei 50 metų, 41 proc. – vidutinio amžiaus, iki 29 metų – 12 proc. Vyrų bedarbių taip pat daugiausia perkopusių 50-metį – 45 proc., vidutinio amžiaus – 37 proc. Tarp registruotų bedarbių aukštajį išsilavinimą turi 10 proc. moterų ir 5 proc. vyrų, profesinį pasirengimą – 55 proc. moterų ir 62 proc. vyrų, nekvalifikuoti – 35 proc. moterų ir 33 proc. vyrų. „Turimas aukštasis išsilavinimas – dažniausiai koleginis. Į įvairias pareigas reikalingi darbuotojai su universitetiniu išsilavinimu“, – sako R. Kliukienė.

Pasak jos, liūdna, kad į rajoną grįžta vis mažiau absolventų. „Gyventojų skaičius rajone mažėja jaunų žmonių sąskaita, o daugėja vyresnio amžiaus moterų. Tokia realybė. Tačiau mūsų tarnyba siekia, kad darbą rastų įvairaus amžiaus, išsilavinimo, poreikių gyventojai“, – patikina R. Kliukienė.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook