Balsavimas

Ar tenkina požeminių šiukšlių aikštelių įrengimo kokybė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Kelią verslui grindžia atsakomybe ir darbštumu

Kelią verslui grindžia atsakomybe ir darbštumu (0)

2017-03-18

2010 m. Gintautas ir Edita Navickai, padedami Vokietijos partnerių buvusios Smalininkų ligoninės pastate įsteigė privačius senelių namus. Nuo pat pradžių didžiąją organizacinių darbų dalį prisiėmė Navickų dukra Milda Lukoševičiūtė-Vasiliauskienė su vyru Dariumi. Jauna šeima septintus metus sėkmingai tvarkosi nelengvame versle.

Grįžo padėti tėvams
Viešvilietė Milda ir jurbarkietis Darius drauge jau 14 metų. Likimas porą vedžiojo savo keliais – planavę studijuoti sostinėje abu mokėsi Kaune. Prisijaukinę Kauną, susiradę gerus darbus tėvų buvo paprašyti grįžti į Jurbarką ir padėti kurti verslą. „Jautėmės atsakingi už tėvų pradėtą verslą, todėl grįžome. Dabar dirbame Smalininkuose ir planuojame čia persikelti gyventi“, – sako jauni žmonės, nesigailintys palikę didmiestį. 
Mildos tėvai paklojo verslo pamatus, tačiau verslo organizavimu ir valdymu nuo pradžių rūpinosi M. ir D. Vasiliauskai. Milda projektavo ir pagal savo skonį įrengė patalpas, Darius rūpinosi klientūra, personalu ir kitais darbais. Suprasdami, kad verslas yra patikimose rankose, G. ir E. Navickai jį perrašė dukrai. Nuo tada pasikeisdami VšĮ „Smalininkų senjorų namai“ direktoriauja Milda ir Darius. Moteriai keletą metų teko dirbti mažesniu krūviu, nes namuose auga dvi dukros, o Darius visa galva pasinėrė į senelių namų reikalus. „Nėra svarbesnės pareigybės nei žmonos. Ji visada dirba daugiau ir sunkiau, o sprendimus priimame drauge. Direktoriaus pareigos – tik parašui padėti“, – juokauja, o kartu nuoširdžiai žmoną giria D. Vasiliauskas.
„Būna, pavargsti, pasiginčiji, rūpesčius nešiesi namo, bet abu darbui atsiduodame 100 procentų“, – tvirtina Darius. „Mes esame darbštūs, savo darbo fanatikai“, – vyrui pritaria senelių namų savininkė Milda. Drauge su ja dirba ir sesuo Aušra.
Namai – pilni
Pasak M. ir D. Vasiliauskų, verslo pradžia buvo sunki: į pastatus investuota bene 1,5 mln. litų, pasinaudojus darbo biržos parama įsteigtas 8 darbo vietas teko išlaikyti kelerius metus, o klientų pradžioje buvo vos keli. „Nežinau, kada atsipirks investicijos ir veiklos pradžioje patirti nuostoliai“, – trauko pečiais Milda. 
Verslininkai buvo vieni pirmųjų pasiryžę steigti privačius senelių namus, todėl aplinkiniams atrodė, kad jie skirti tik labai turtingiems asmenims ir už gyvenimą juose teks mokėti milžiniškas sumas. „Mes niekuo nesiskiriame nuo valstybinių senelių namų, tik ten savininkas – valstybė arba savivaldybė, o čia – privatūs asmenys“, – sako D. Vasiliauskas. Nepasiturinčius asmenis iš dalies finansuoja savivaldybė, jie turi mokėti tik 80 proc. savo pensijos ir 100 proc. tikslinės dotacijos. Iš dabar Smalininkų senelių namuose gyvenančių 25 asmenų tik už du asmenis moka jų artimieji.
Priklausomai nuo medicininės priežiūros būtinybės kaina svyruoja nuo 618 iki 714 eurų per mėnesį. Seneliai gauna visą išlaikymą, maitinimą, gydytojo konsultacijas ir medicininę priežiūrą, rūpinamasi jų užimtumu, laisvalaikiu. „Artimiesiems, nusprendusiems samdyti prižiūrintį asmenį savo seniems tėvams namuose, išlaidų būtų tikrai ne mažiau, o gal net daugiau“, – įsitikinęs direktorius.
Senelių namuose dabar visos vietos užimtos, į atsilaisvinusią jau rikiuojasi pretendentų eilė. „Veiklos pradžioje važiuodavome patys ieškoti senukų, o dabar sulaukiame daug skambučių dėl laisvų vietų“, – tikina verslininkai. Smalininkuose gali apsigyventi ne tik Jurbarko r. senjorai, čia buvo apsistoję seneliai ir iš Kelmės, Tauragės, Kėdainių. 
Dėl senelių apgyvendinimo beveik visada kreipiasi artimieji, socialinės paramos skyriai vietos senjorams ieško retai. Gavę pageidavimą dėl gyvenimo senelių namų darbuotojai padeda žmonėms gauti valstybės paramą. Jei yra laisvų vietų, Smalininkuose teikiama ir „atokvėpio“ paslauga, kai artimieji senelius gali palikti trumpesniam laikui ir pailsėti nuo priežiūros rūpesčių.
„Pagrindinė taisyklė – gyvenk pas mus ir netrukdyk kitiems gyventi“, – sako D. Vasiliauskas, paklaustas, kokių klientų nepriimtų į savo įstaigą. Būsimų gyventojų prašoma pateikti gydytojų pažymas, neretai iš anksto važiuojama į jų namus susipažinti, o per bandomąją savaitę ir klientas supranta, ar jam patinka naujuose namuose, ir įstaigos darbuotojai įsitikina, ar asmuo galės gyventi drauge su kitais.
Keletas senjorų Smalininkuose gyvena beveik nuo namų įsteigimo, savo noru iš čia išėjo vos pora asmenų. „Mūsų darbas specifinis, psichologiškai ir fiziškai sunkus. Štai ir dabar yra net penki iš patalo nekylantys seneliai. Todėl labai sunku rasti tinkamą personalą“, – tikina M. ir D. Vasiliauskai.
Kolektyvas – kaip šeima 
„Didelės darbuotojų kaitos senelių namuose nėra – viena kita išeina į dekretą, išvažiuoja į užsienį ar supranta, kad darbas su seneliais – ne jai“, – sako Darius – vienintelis vyras kolektyve. Keletas darbuotojų dirba beveik nuo įstaigos įkūrimo, vyresnės dalijasi patirtimi su jaunimu. Kolektyvas jaunas – daugumai iki 35 metų. 
„Šioje įstaigoje mes patys užaugome kaip vadovai, mokomės kantrybės, semiamės žinių, kurių prireiks rūpinantis savo artimaisiais. Taip pat auginame ir savo darbuotojus, – sako Milda. – Štai Raminta Mišeikienė, labai nedrąsiai pradėjusi dirbti prieš penkerius metus, tapo nepakeičiama darbuotoja.“
Įstaigos vadovai tikina, kad darbuotojams suteikia daug laisvės priimant sprendimus, todėl kruopščiai renkasi personalą.
Senelių namuose dirba moterys iš Jurbarko, Smalininkų, Viešvilės, net Šakių rajono. Specialistą rasti sunku, o dar sunkiau rasti jautrią, atsidavusią asmenybę. „Kalbamės su žmonėmis, stebime per bandomąjį laikotarpį“, – sako Darius. Dirbantys šiuose senelių namuose turi suprasti, kad viską reikia daryti geriausiai, kokybiškai, taip, pasak direktoriaus, kaip priklauso. Vienodai galvojantys žmonės greit tampa viena šeima. Jos nariais laikomi ir seneliai – švenčiami visi gimtadieniai, tradicinės šventės, rengiamos ekskursijos, priimami svečiai. 
Senelių namų savininkai puikiai supranta, kad šis darbas labai sunkus, todėl darbuotojams stengiasi sukurti geras darbo sąlygas, rūpinasi jais kaip artimaisiais, padeda ne tik darbe, bet ir asmeniniame gyvenime. „Norime, kad darbuotojai gautų moralinį pasitenkinimą, nes dar negalime mokėti atlyginimų, kokių jie būtų verti“, – sako D. Vasiliauskas.
Ne „biznis“
Senelių namuose dirba 16 darbuotojų – medicinos slaugytoja, socialinės darbuotojos, padėjėjos, virėjos, administracija. „Personalui išlaikyti išleidžiame 60 proc. pajamų. Viena darbo vieta kainuoja apie 700 eurų, tad galima nesunkiai apskaičiuoti, kiek lieka namų išlaikymui, šildymui, kitoms paslaugoms apmokėti“, – sako M. Vasiliauskienė. Jai pritaria vyras: „Užsidirbame algas, investuojame į aplinką, nes Milda kuria jaukumą iki „negaliu“, tačiau aukso kasyklų šiame versle tikrai nėra.“
Į senelių namų vadovus informacijos kartais kreipiasi asmenys, manantys, kad čia galima uždirbti milijonus, tačiau dirbant legaliai ir sąžiningai to tikrai nebus. „Žmonėms sunku tai paaiškinti. Seną mašiną pakeitus tokio pat senumo kita, tik didesne, aplinkiniai ėmė kalbėti, kad lobstame iš senelių ašarų“, – liūdnai šypteli senelių namų direktorius. 
25 vietos senelių namuose – kritinė riba, leidžianti išvengti nuostolių. Verslininkai tikina, kad atsiradus progai pasinaudoti ES lėšomis, tikrai plėstųsi, juolab kad yra sąlygos įrengti dar 9-10 vietų, tačiau savų lėšų tam dabar neturi. 
Įdarbina Vokietijoje
Kol plėstis lėšų trūksta, jaunieji verslininkai susitelkė į kitą sritį – darbuotojų įdarbinimą Vokietijoje. Prieš keletą metų šią veiklą pradėjo Mildos mama Edita. Moteris ieškodavo Vokietijoje šeimų, kurioms reikalingos slaugės, vyrams darbo vietų dairėsi fabrikuose. Vėliau šią sritį kuravo M. Vasiliauskienės sesuo Aušra. Nusprendusi skirti šiam darbui ypatingą dėmesį Milda rūpesčius perėmė į savo rankas.
„Du mėnesius gyvename Vokietijos ritmu. Ieškome naujų partnerių, norime sutvarkyti tai, kas buvo negerai. Tai sritis, kuri gali leisti verslui judėti pirmyn“, – sako Darius. Senelių namai turi savo ritmą, dirba patikimi žmonės, todėl dabar Vasiliauskai daug jėgų skiria veiklai užsienyje plėsti.
Šiuo metu komandiruotėse Vokietijos šeimose dirba 25 moterys. Jos įdarbintos Lietuvoje, gauna visas socialines garantijas. Slauges įdarbinti užsienyje gali tik įmonės, kurios teikia tokias pat paslaugas Lietuvoje. „Mes turime daug patirties globos ir slaugos srityje, todėl galime įvertinti, kokių paslaugų reikia šeimai ir ar jas sugebės teikti darbo užsienyje pageidaujantis žmogus“, – sako D. Vasiliauskas.
Šeimos verslą puoselėjantys jauni žmonės turi daug sumanymų, energijos ir noro dirbti. Turizmo ir verslo vadybą studijavusi Milda ir verslo informatikas Darius jaučiasi savo vietoje – socialinis darbas jiems prie širdies. „Kartais pagiriame save, kad sugebame dirbti tokį sunkų darbą su senais žmonėmis, kai kiti jo baidosi. Mums tai – jauki kasdienybė“, – tikina jie.
Jūratė Stanaitienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook