Kuriamas gastronominis tinklas ruošiasi startui

Kuriamas gastronominis tinklas ruošiasi startui (0)

2019-10-16

Vaidotas Šuopys Gastronomijos namelyje pastatė krosnį, kurioje bus ruošiami įvairiausi patiekalai, o projekto pristatymo renginyje visus vaišino autentiška itališka pica.

Atrasti panemunių miestelių tradicinius patiekalus, degustuoti ar išmokti juos gaminti jau netrukus pakvies Šilinėje, šalia buvusios pradinės mokyklos, įsikūrusio Gastronominio namelio bei čia šurmuliuosiančios prekyvietės sumanytoja Iveta Balserienė. Neseniai pasisvečiuoti istoriniuose kiemeliuose ir paskanauti autentiškų patiekalų galėjo visi norintieji, o spalio 25 d. šią pramogą išbandys turizmo agentūrų atstovai.

Įdėta daug darbo

Idėją Jurbarko kraštą turistams pristatyti rengiant gastronomines keliones ir edukacijas VšĮ „Panemunių žiedai“ ir VšĮ „Gastronomijos mokykla“ vadovė, nuo 1997 m. dirbanti turizmo ir renginių organizavimo srityje, I. Balserienė puoselėja bene dvidešimtmetį. Jos rengta teatralizuota šventė „Panemunių žiedai“ Raudonėje rėmėsi tiksliu pilies, jos šeimininkų gyvenimo ir aplinkos istoriniu rekonstravimu.

„Istorinių kiemelių užuomazgos buvo jau „Panemunių žieduose“. Nuo tada tyrinėdami krašto kulinarinį paveldą atlikome didelį darbą“, – sako I. Balserienė. 2013 m. VšĮ „Panemunių žiedai“, bendradarbiaudama su prof. dr. Raimonda Ragauskiene, parengė panemunių vietovių istorinį aprašą. 

Jame surinkta informacija apie Seredžiaus, Veliuonos, Raudonės ir Skirsnemunės miestelių turistų traukos objektus, istorines šeimas, verslus, krašto savitumą ir tradicijas nuo XIII amžiaus. „Jei norima sukurti kokybišką turistinį produktą, aprašai – būtini. Būtina autentika. Turistai dabar – išsilavinę, daug žinantys. Jiems bet ko nepasiūlysi, neapgausi“, – įsitikinusi I. Balserienė.

Surinktoje medžiagoje apie panemunių miestelius – informacija apie smagias muges, turgus, kuriose savo produktus siūlė vietiniai amatininkai, ūkininkai, buvo galima paskanauti įvairių patiekalų. Pasitelkusi mokslininkus, istorikus I. Balserienė medžiagos ieškojo archyvuose, istoriniuose šaltiniuose, literatūroje. „Labai daug vizualios informacijos radome veliuoniškio fotografo Antano Mickaus fotografijose. Šios fotografijos atgis istoriniuose kiemeliuose“, – sako Vilnių į Šilinę išmainiusi verslininkė. Ji džiaugiasi vaisingu bendradarbiavimu su architektūrologe Lina Preišegalavičiene, konsultuojančia patalpų, įrangos stilistikos klausimais, planuoja į pagalbą išgryninant patiekalus kviesti istoriką, gastronomijos specialistą Rimvydą Laužiką.

Besiruošiant atvykstantiesiems į Jurbarko kraštą pasiūlyti gastronominio turizmo objektą, buvo sudaryti panemunių krašto miestelių tradicinių patiekalų sąrašai, kuriais remiantis ir bus vystoma veikla, rengiamos edukacijos, siūlomos degustacijos.

Vykdo projektus

 VšĮ Lietuvos „Panemunių žiedai“ ir VšĮ „Gastronomijos mokykla“ savo veiklą vykdo projektų dėka. I. Balserienė bendradarbiauja su Vietos veiklos grupe „Nemunas“. Į savo projektus verslininkė įtraukė ir miestelių bei kaimų bendruomenes, pasiūlė joms prisidėti prie istorinio paveldo puoselėjimo ir tradicijų atgaivinimo.

Penkerius metus Panemunės pilies kieme veikė senovinė mugė, kurioje prekiauta autentiškais produktais. „Šioje mugėje išbandėme, ko reikia turistams, daug su jais bendravome, žinome, ko jie ieško mūsų krašte. Tą ir ruošiamės pasiūlyti“, – sako I. Balserienė.

Projekto, kuris skirtas Jurbarko krašto gastronominiam tinklui sukurti ir veiklai organizuoti, lėšomis įsigyta 10 pavilijonų, 50 lauko stalų, 100 kėdžių, 20 lauko skėčių. „Tiek baldų būtina turėti norint priimti didesnes, 50-60 turistų grupes, juos pasodinti, patiekti maistą“, – sako I. Balserienė. Jau ateinantį sezoną Šilinėje turistų lauks senoviški „Mėsininko“, „Sūrininko“, „Ruginės duonos kepėjos“, „Žuvininkų“, „Vaistažolių rinkėjų“, „Blynų kepėjų“ „Senoviškos košės ir šiupinio virėjų“, „Raugintų daržovių ir vaisių pardavėjų“ kiemai, bus verdamos sriubos, kepami pyragai, vyks kitokios pramogos ir edukacijos.

„Ragausime ir mokysimės gaminti tradicinius vietos patiekalus. Visas paslaugas, edukacijas, maisto produktus turistai iš anksto galės užsisakyti jau netrukus pradėsiančioje veikti elektroninėje parduotuvėje, o atvykusiems beliks skaniai pavalgyti ir papramogauti“, – planais dalijasi verslininkė.

Kitas projektas, skirtas įrengti Gastronomijos namelį, jau taip pat įsibėgėjo. Namelyje vyksta intensyvūs remonto darbai, jau stovi duonkepė krosnis, dar viena bus pastatyta rūsyje. Čia veiks užeiga, krautuvėlė, virtuvė, kurioje bus ruošiami senoviniai patiekalai ir vyks maisto ruošimo pamokos, veiks edukacijų salė, daug veiklos bus galima vykdyti ir didžiulėje lauko terasoje. „Šios vietos koncepciją padeda kurti istorikas, parengęs knygą „Nemunas Lietuvos gyvenime 1918- 1990“, Gediminas Kasparavičius. Ruošiame edukacijas, susijusias su keltininkais, pradine mokykla. Ateityje planuojame įrengti ir patį pradinės mokyklos pastatą“, – planuoja I. Balserienė.

Ir pilvui, ir akims

Istorinių kiemelių pristatymo renginio pradžią plovė lietus, tad žuvienės, šiupinio ir kitų gardumynų virėjai bei kepėjai neskubėdami kūrė laužus, krosnis. Visų patiekalų buvo galima paragauti nemokamai, o ne tuščiomis į namus grįžti siūlė medaus, naminės duonos, žuvų, mėsos, sūrių pardavėjai. Susirinkusiuosius linksmino senovinių šokių šokėjos, senovinį skalbimą ir lyginimą demonstravo meistrės iš Veliuonos.

Vytautas ir Kristina Lekečinskai žuvies rūkyklą priekaboje atsivežė net iš Seredžiaus. „Pats ją seniai sumeistravau. Dabar vis tobulinu. Mano brolis buvo žvejys, o mama dar pokariu „Veliuonos artelėje“ žuvis rūkino. Ir aš iš jos tą pomėgį perėmiau“, – pasakoja V. Lekečinskas.

Serediškiai rūkyta žuvimi vaišina draugus ir gimines, o pakviesti dalyvauja visose Seredžiaus ir Jurbarko krašto mugėse.

Lekečinskai pirkėjams siūlo rūkytų karšių ir vytintų žiobrių. Žiobrių pavasarį Nemune pats Vytautas prigaudo, o karšius perka iš Ventės rago, Kintų žvejų. „Perku dideles, riebias. Tokios žuvys rūkinant išlieka sultingos. O ir rūkinu jas kitaip – ne išklotines, o visą žuvį. Todėl ir būna labai skanios“, – savo produkcijos serediškis nepeikia.

Lekečinskai džiaugiasi pažintimi su I. Balseriene. „Pastebėjo mus mugėje, Seredžiuje. Pakvietė į savo renginį. Mielai visada atvažiuosim, jei kvies“, – sako Kristina, kol Vytautas iš rūkyklos traukia garuojančius, kvepiančius, rudašonius karšius.

Nori dalytis

Kol kieme šurmuliavo senovinių kiemelių prekiautojai, Gastronominiame namelyje šeimininkavo Kaniūkų kaime su žmona suome Rauni Helena įsikūręs buvęs jurbarkiškis Vaidotas Šuopys. Vyras sparčiai sukosi aplink krosnį kepdamas picą, o Rauni vaišino visus šventės dalyvius.

Krosnį pats Vaidotas ir sumūrijo. „Mano gyvenimo istorija – įdomi. Sovietmečiu pabėgau į Ispaniją, ten gyvenau 4 metus, po to 3 metus – Pietų Afrikoje, aštuonis – Suomijoje. Turiu kapitono diplomą, tad dirbdamas kapitono padėjėju išmaišiau visą pasaulį. 2010 m. grįžau į Lietuvą, kaime įsigijome sodybą, pasistatėme namą. Dabar bandau krosnis gaminti. Pas save jau ketverius metus tokioje valgį ruošiam“, – linksmai pasakoja V. Šuopys.

Vyras krosnį Šilinėje įrenginėjo pora savaičių. „Su Iveta susipažinom mugėje Panemunės pilies kieme. Parašiau jai, kad noriu, jog žmonės sužinotų apie pigų būdą ruošti maistą. Taip ir atsidūriau čia. Ne taip paprasta pastatyti tokią krosnį – viršus sueina į kupolą, reikia plytas paramstyti, po to izoliuoti viską. 350 laipsnių karštis, o išorė visai nekaista“, – savo darbu džiaugiasi Vaidotas. Tokias krosnis statyti jis išmoko Ispanijoje.

Picą kepti V. Šuopys mokėsi Italijoje pas garsų virtuvės meistrą Enzo Cacialli, savo pica vaišinusį net Popiežių ir Bilą Klintoną. „Noriu, kad žmonės atskirtų tikrus dalykus. Gerai picai reikia tik rankomis minkytos tešlos, mocarelos, mėlyno ir kietojo sūrio, bazilikų ir namie ruošto pomidorų padažo, dar šlakelio alyvuogių aliejaus. Ir į krosnį. Žinoma, galima pagardinti mėsa, krevetėmis, bet tikrai nereikia įvairių padažų. O šiame pečiuje galima gaminti bet kokius patiekalus – kepti kugelį, mėsą, duoną. Ir prižiūrėti daug nereikia, galima bendrauti su svečiais“, – sako Vaidotas.

Sukvies turizmo profesionalus

Visa tai, kuo galima patraukti keliaujančiuosius per Jurbarko kraštą, I. Balserienė rengiasi pristatyti spalio 25 d. turizmo kontaktų mugėje. „Aplink susibūrė 15-20 žmonių iš įvairių bendruomenių kolektyvas, pasirengęs pristatyti mūsų krašto gastronominius turtus. Buriasi aplinkinių rajonų turizmo paslaugų teikėjai. Turime būti stipriu regionu, dalytis informacija apie vieni kitus, vykdyti bendrus projektus“, – mano I. Balserienė.

Turizmo kontaktų mugės dalyvių lauks istoriniai kiemeliai, patiekalų degustacija ir gaminimo edukacija, o Panemunės pilyje bus aptartas praėjęs turizmo sezonas, megsis kontaktai ateinančiam sezonui, bus apdovanotos aktyviausios turizmo agentūros.

„Mes turime didžiulį potencialą, galime sukurti tokius turizmo produktus, kurie bus įdomūs ir patrauklūs turistams. Svarbiausia, kad šitas darbas būtų daromas su džiaugsmu, smagiai bendraujant, kuriant gerą atmosferą“, – įsitikinusi I. Balserienė, planuojanti, kad jau kitą vasarą Šilinė atgis.

Jūratė STANAITIENĖ



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook