Balsavimas

Ar tenkina požeminių šiukšlių aikštelių įrengimo kokybė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Kuriozas: pinigų lieka, nes jų... per mažai

Kuriozas: pinigų lieka, nes jų... per mažai (0)

2017-04-13

Ir Kaimo rėmimo fondo tarybos pirmininkas Kasparas Jurevičius, ir Smulkiojo verslo rėmimo fondo tarybai vadovaujantis Saulius Meškauskas sutartinai tvirtina, kad ypač raginti gyventojus kreiptis į fondus dėl paramos neverta, nes juose esanti suma – labai menka. J. Pileckienės nuotr.

Jurbarko r. savivaldybės Kaimo rėmimo bei Smulkiojo verslo rėmimo fondams savivaldybės taryba kasmet skiria apie 4000 eurų, tačiau ir ši nedidelė suma lieka nepanaudota, nors fondus administruojančios tarybos tikina, kad lėšų yra per mažai.

Niekas nesikeičia

Kiekvieną pavasarį fondai teikia ataskaitas už praėjusius metus Jurbarko r. savivaldybės tarybai ir kasmet kyla diskusijos, ar fondų turimi pinigai atlieka savo funkcijas ir kodėl jie nebūna panaudojami. Padiskutavę ir nepriėmę jokio sprendimo rajono politikai ataskaitoms pritaria ir vėl nurimsta iki kito pavasario. Praėjusių metų fondų ataskaitos beveik vienbalsiai buvo patvirtintos kovo mėnesio rajono tarybos posėdyje.

2016 m. sausio 1 d. Kaimo rėmimo fonde buvo 3615 Eur likutis, savivaldybė per metus pervedė dar 4000, tad pernai fonde buvo 7615 Eur. Fondo sąmatoje kasmet numatomos lėšos paremti į parodas, muges, pažintines keliones vykstančius žemdirbius, kompensuoti nuostolius nukentėjusiems nuo gaisrų, laukinių gyvūnų, stichinių nelaimių, taip pat – pinigai kasmečio konkurso „Metų ūkis“ dalyviams skatinti, šventei rengti.

Kaimo rėmimo fondas pernai panaudojo 3166 eurus, tad likutis 4448 eurai liko šiems metams, 4 tūkst. Eur dar pridės savivaldybė. Šių metų išlaidų sąmatoje vėl numatomos tos pačios priemonės, tik žemdirbių šventei savivaldybė bus dar dosnesnė – vietoje 3 tūkst. numatyta 4 tūkst. eurų parama.

Panaši padėtis ir Smulkiojo verslo rėmimo fondo sąskaitoje. Čia buvo 3765 Eur likutis, savivaldybė pervedė dar 4 tūkst., o išlaidų buvo nepilni 3 tūkst. eurų. Šių metų pradžioje fonde buvo 4862 Eur likutis, dar 4 tūkst. perves savivaldybė.

Smulkiojo verslo rėmimo fondo taryba, pagal nuostatus, kasmet planuoja skatinti verslą, kompensuoti dalį projektų rengimo, naujų darbo vietų kūrimo, įrangos įsigijimo išlaidas, padėti nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių, paremti darbdavius, dalyvaujančius jaunuolių darbo įgūdžių ugdymo projekte. 
Turi įsipareigojimų
Pernai priėmus naujus Smulkiojo verslo rėmimo fondo nuostatus šio fondo tarybai buvo pavesta funkcija vertinti Jurbarko r. įmonių Tauragės teritorinei darbo biržai teikiamus Vietinio užimtumo iniciatyvų projektus. Smulkiojo verslo rėmimo fondo tarybos pritarimas šiems projektams garantuoja papildomų vertinimo balų, tačiau savivaldybė įsipareigoja kiekvieną finansavimą iš Lietuvos darbo biržos gavusį projektą paremti 300 eurų. 
Pernai į fondą kreipėsi 8 verslo subjektai, septyniems projektams fondo tarybos nariai pritarė, tad vien jiems paremti fonde reikia rezervuoti 2100 eurų. 
Smulkiojo verslo rėmimo fondas yra įsipareigojęs remti Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro rengiamus geriausios Jurbarko r. įmonės apdovanojimus. Tam numatyta 1500 eurų. 
„Fondo įsipareigojimams jau reikia 3600 eurų. Tad dar kažką remti lėšų beveik nebelieka“, – sako fondo pirmininkas, Jurbarko r. savivaldybės tarybos narys Saulius Meškauskas. 
Pernai fondas patenkino dar keletą smulkių prašymų – per 1000 Eur skirta trims įmonėms kompensuoti darbo priemonių įsigijimo išlaidas, vienam ūkio subjektui kompensuotos 53 Eur palūkanos bankui, 300 eurų skirta kompensuoti projekto rengimo išlaidas.
Rengs mokymus
„Aš manau, kad dalyti po kelis eurus ant mirties slenksčio stovinčioms įmonėms ir taip jas reanimuoti – ne fondo reikalas. Jei nesugebi verslo daryt, imkis kito darbo. Geriausia parama verslui – pasiūlyti naudingus mokymus“, – įsitikinęs S. Meškauskas. 
Pirmininkas tikina, kad fondo tarybos nariai sutarė daugiau fondo lėšų skirti seminarams, į kuriuos kvies geriausius verslo profesionalus. Tai turėtų būti naudinga ne tik verslininkams, bet ir planuojantiems naujus verslus. Taip pat pinigų bus skiriama verslo kelionėms. „Dabar vyksime į Vokietiją, gal ten verslininkai užmegs ryšių, ras verslo partnerių“, – sako S. Meškauskas. Jis mano, kad verslui didesnę naudą atneša mokymai, edukacija, verslo kelionės nei trupiniai nuo fondo pinigų dalybų stalo.
Kasmet į fondą kreipiasi ir tokių asmenų, kurie tikrai neverti paramos, nesugeba pateikti reikiamų dokumentų ar paprasčiausiai sukčiauja. „Mes žinome žmones, įmones, todėl nevertiems pinigų ir neskiriame“, – sako S. Meškauskas. 
Ne visi rajono politikai pritaria Smulkiojo verslo rėmimo fondo tarybos narių norui rengti mokymus. Ūkio, verslo, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto narė Zita Sorokienė sakė, kad daug naudingų seminarų ir mokymų, kuriais gali pasinaudoti verslininkai, rengiama nacionaliniu lygiu, už Europos Sąjungos pinigus. „Ne viename seminare esu buvusi ir ne visi jie vertingi. Kartais verslininkui svarbiau gauti šiek tiek pinigų įrangai įsigyti ar palūkanoms kompensuoti“, – teigė ji.
Šio komiteto narys Petras Vainauskas suabejojo, ar išvis toks fondas reikalingas, jei nesugeba panaudoti visų jame esančių pinigų. „Gal verslininkai nežino apie šį fondą, mažai apie jį informuojama, viešinama?“ – klausė P. Vainauskas. S. Meškauskas patikino, kad fonde per mažai lėšų, kad reikėtų reklamuotis. „Ką pasakysime žmonėms, kai jie pradės rašyti prašymus, o mes neturėsime ką pasiūlyti? Fondo veikla neslapta, tačiau viešinti taip pat nėra ko“, – teigia jis.
Atmetė prašymą
Smulkiojo verslo rėmimo fondas pinigais nesišvaisto. Praėjusiais metais fondo taryba įsivėlė į ginčus, kai paramos savo įmonei paprašė šios tarybos narė verslininkė Vitalija Petraitienė. Tarybai jos prašymo nepatenkinus, verslininkė kreipėsi į savivaldybės etikos ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijas su skundais, tačiau šios komisijos pažeidimų tarybos narių veiksmuose nerado.
V. Petraitienė rajono vadovų susitikime su miesto gyventojais netgi išsakė nepasitikėjimą fondo tarybos veikla, kaltino jos pirmininką S. Meškauską. Ji tikino, kad nuostatai nedraudžia dėl paramos į fondą kreiptis ir fondo tarybos nariams.
Nuostatai gal ir nedraudžia, tačiau dauguma tarybos narių įsitikinę, kad tai prasilenkia su etika ir morale. „Dėl paramos V. Petraitienė jau kreipėsi tris kartus. Tai principo reikalas ir savotiškas žaidimas. Ką apie tarybos narius galvotų žmonės, jei mes skirtume pinigų? Sakytų, kad remiame savus“, – mano S. Meškauskas.
Daugiausia – šventei
Kaimo rėmimo fondo tarybai taip pat nepavyko išdalyti visų pinigų. Į šį fondą besikreipiančiųjų dar mažiau nei verslininkų. „Matyt neblogai gyvena žemdirbiai, jei nesikreipia“, – juokauja fondo pirmininkas Kasparas Jurevičius. Jis tikina, kad tie keli tūkstančiai fonde esančių eurų – labai mažai. 
Pirmininkas sako, kad įvairiuose žemės ūkio sektoriuose dirbantys žemdirbiai dalyvauja programose, kuriose rėmimas siekia po kelis ar keliolika tūkstančių eurų kiekvienam ūkininkui, tad jie tikrai nesikreips į fondą dėl kelių šimtų eurų paramos. Pernai buvo gauti keturi prašymai kompensuoti išlaidas, tačiau du iš jų neatitiko reikalavimų. 166 eurais buvo paremti į suvažiavimą vykę pienininkai, o 3 tūkst. eurų teko šventės „Metų ūkis“ rengėjams. Šiai šventei skiriama bene didžiausia pinigų dalis. 
K. Jurevičius tikina, kad fondo taryba mielai paremtų dalyvaujančius renginiuose, mugėse, kuriose garsinamas Jurbarko krašto vardas, tačiau tokie prašytojai būna kuklūs. Vykdamas į respublikinius renginius paramos kreipiasi geriausias rajono artojas Stanislovas Marcinkus. „Paremtume jį ir daugiau, bet jis daug neprašo. O kelionė į pasaulinį artojų čempionatą, į kurį jis vyks, tikriausiai jau mūsų fondui būtų neįkandama“, – sako tarybos pirmininkas.
Fondo tarybos narius nuo didesnių paramos dalybų stabdo ir tai, kad vienam davęs, o kitam ne gali būti apkaltintas šališkumu, nors, pasak K. Jurevičiaus, fondo taryba pinigus skirsto griežtai remdamasi nuostatais. Tačiau jis pripažino, kad žemdirbius reikia skatinti naudotis parama, kad ir kokia maža ji būtų. „Jau kalbėjau su Ūkininkų sąjungos pirmininku, kad paragintų saviškius“, – sako K. Jurevičius.
Taip ir tęsiasi metai po metų – pinigų fonduose vis lieka, bet viešinti ir siūlyti vengiama, nes užpuolus prašytojams jų gali pritrūkti. Užburtas ratas, tačiau rajono gyventojai turi žinoti apie galimybę gauti nors nedidelę paramą, juolab kad Jurbarko r. savivaldybės meras pažadėjo, jog esant rimtų projektų fondams gali būti skirta daugiau lėšų. 
Jūratė Stanaitienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook