Naujos darbo vietos bedarbystės nepanaikino

Naujos darbo vietos bedarbystės nepanaikino (0)

2018-02-17

Pasak Jurbarko skyriaus vedėjos Ritos Kliukienės, rajone mažai darbo vietų, o važinėti kitur bedarbiai ir nenori, ir neturi galimybių.

Tarpininkaujant darbo biržai praėjusiais metais Jurbarko r. savivaldybėje įsteigta 30 naujų darbo vietų. Tačiau nedarbo lygis išlieka didelis – vasario 1 d. bedarbiais buvo 14,2 proc. darbingo amžiaus rajono gyventojų. 

Įsteigė nemažai – trisdešimt

Pagal darbo biržos administruojamą Savarankiško užimtumo rėmimo priemonę darbo vietas pernai steigėsi 14 jaunų bedarbių. Dar 14 naujų darbo vietų įsteigta įgyvendinus Vietinių užimtumo iniciatyvų projektus. Dvi darbo vietas, skirtas neįgaliesiems, su darbo biržos administruojama finansine parama įsteigė Pauliaus Žembos ūkis – kvalifikuoto fermos darbininko bei UAB „Aldekas“ – dekoratyvinės kosmetikos kosmetiko.

Tauragės teritorinės darbo biržos Klientų aptarnavimo departamento Jurbarko skyriaus vedėja Rita Kliukienė sako, kad trisdešimt – nemažai, nors anksčiau panašiai būdavo įsteigiama vien per Vietinių užimtumo iniciatyvų projektus.

Tačiau bedarbių mažėjimą tai veikia. „Tai yra trisdešimt naujų darbo vietų, į kurias, jei atsilaisvintų, galėtų būti įdarbinti kiti biržos klientai. Išskyrus tas darbo vietas, kurias klientai susikūrė sau – tik patys gali jose dirbti. Bet patirtis, nors dar nedidelė – tik trečius metus jaunimas sau steigė darbo vietas, rodo, kad tie žmonės paprastai plečia veiklą ir papildomai priima žmonių“, – sakė skyriaus vedėja.

Parama jauniems

Pagal Savarankiško užimtumo rėmino priemonę parama darbo vietai susikurti skiriama jauniems, iki 29 metų, bedarbiams. 2017-aisiais paraiškas dėl savarankiško užimtumo rėmimo pateikė 14 asmenų. Gavę paramą jie įsisteigė siuvėjo, masažuotojo, fotografo, renginių ir konferencijų organizatoriaus, plataus profilio statybininko, stogdengio, pastatų apšiltintojo, apdailininko, ekskavatoriaus mašinisto, traktorininko ir dvi variklinių transporto priemonių remontininko darbo vietas. Du paramos gavėjai užbaigs darbo vietų steigimąsi iki šių metų rugpjūčio.

Pasak Jurbarko skyriaus vyriausiosios specialistės Virginijos Štulienės, parama skirta iš ESF projekto „Naujas startas“ ir Užimtumo fondo lėšų.

„Paramos dydis yra 40 minimalaus darbo užmokesčio dydžių, pernai maksimali suma buvo 15200 Eur. Paramos dydis priklauso nuo lėšų poreikio darbo priemonėms įsigyti – tą pareiškėjas nurodo paraiškoje. Ši parama yra negrąžinama, tačiau gavėjas turi vykdyti sutartinius įsipareigojimus – išlaikyti darbo vietą 3 metus ir pats dirbti joje pilnu etatu“, – pasakojo vyr. specialistė V. Štulienė.

Į pastebėjimą, kad jaunam žmogui galbūt sudėtinga užpildyti paraišką – ji netrumpa, reikia išsamių paaiškinimų, motyvavimo, bedarbius konsultuojanti vyr. specialistė sakė, kad būna visaip, ir atkreipė dėmesį, kad nemažai steigiačiųjų sau darbininko darbo vietą turi aukštąjį išsilavinimą.

Iniciatyvoms – mažiau palaikymo

Vietinių užimtumo iniciatyvų (VUI) projektų tikslas yra didinti gyventojų užimtumą didelio nedarbo teritorijose. Jurbarko rajone bedarbių dalis nuo darbingo amžiaus gyventojų jau daug metų yra didesnė negu vidutiniškai šalyje, tad čia nuo 2001 m. vykdoma ir daug VUI projektų. O pernai – tik trys. Bet ne todėl, kad įmonės būtų neaktyvios.

„Pernai 13 įmonių teikė mūsų skyriui VUI projektus, tačiau atrankos komisija įvertino, kad tik 6 yra tinkami gauti subsidiją, ir juos Tauragės teritorinė darbo birža perdavė Lietuvos darbo biržai. Reikia surinkti daugiau kaip 55 balus, kad projektas būtų finansuojamas“, – sakė Jurbarko skyriaus vyr. specialistė V. Štulienė.

Balai duodami už tai, kiek įmonė prideda savo lėšų projektui įgyvendinti (privalo ne mažiau kaip 35 proc.), kokį atlyginimą gali mokėti įdarbintiesiems į naujai kuriamas darbo vietas. Taip pat nuo daugybės kitų faktorių, pavyzdžiui, ar naujos darbo vietos skiriamos tautinių mažumų gyventojams.

Reikalingus balus tesurinko „Ogiseta“, „GranAgra“ ir A. Žilinskio ir ko UAB. Šios įmonės įgyvendino projektus ir įsteigė 14 naujų darbo vietų.

Naujokai ir patyrę

Pirmą kartą VUI projektą įgyvendino darbo biržos strateginė darbdavė – A. Žilinskio ir ko UAB (direktorius dr. Žilvinas Žilinskis, projektą įgyvendinti įgaliotas bendrovės Turto departamento direktorius Žilvinas Gecevičius). Jurbarkų seniūnijoje, Dainių kaime, įsikūrusi įmonė įsteigė 2 traktorininko ir 4 ekskavatoriaus mašinisto darbo vietas, įdarbino dviejų tikslinių grupių darbo biržos klientus – 3 jaunus bedarbius ir 4 vyresnius, daugiau nei 50 metų, asmenis. Bendrovei skirta 90247,94 Eur parama.

UAB „GranAgra“ – irgi VUI projektų naujokė. Vadžgiryje veikianti Stepono Siriūnaičio vadovaujama įmonė įsteigė 4 naujas darbo vietas: pagalbiniu darbininku įdarbino jaunuolį, o sunkvežimio vairuotoju ir traktorininkais – vyresnio amžiaus žmones, kurie priskiriami sudėtingiau įsidarbinančiųjų kategorijai. Įmonei „GranAgra“ projektui įgyvendinti skirta 46272 Eur valstybės subsidijų.

UAB „Ogiseta“ (direktorius Giedrius Pacevičius), atvirkščiai, turi didžiulę VUI projektų patirtį. Pirmąjį įgyvendino vos įsteigusi siuvyklą Jurbarke – 2004-aisiais ir sukūrė 30 darbo vietų, o pernai – jau šeštąjį ir įsteigė dar keturias naujas darbo vietas moterims – tekstilės garinimo preso operatorės ir siuvėjų. Įmonei skirta 41386 Eur subsidija.

„Teritorijas, kur bus įgyvendinami VUI projektai, kasmet iki gruodžio 1 d. nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Šiemet mūsų rajono įmonės vėl galės teikti paraiškas. Tačiau atranka dar nepaskelbta. Prašome sekti informaciją Lietuvos darbo biržos ir teritorinių darbo biržų internetinėse svetainėse bei mūsų skyriaus viešo informavimo vietose“, – sakė Jurbarko skyriaus vyr. specialistė V. Štulienė.

O skyriaus vedėjos R. Kliukienės dar klausėme, kodėl vis dėlto Jurbarko r. savivaldybėje nedarbas – didžiausias Tauragės apskrityje. „Mūsų teritorijoje vyrauja mažos įmonės, atlyginimai nėra dideli. Gaunasi užburtas ratas – perkamumas nedidelis, išlaikyti tas darbo vietas sunkiau, pragyventi sudėtingiau iš mažų atlyginimų. Mes rajone turime apie 300-330 darbdavių, su kuriais dirbame, visi kiti – iš kitų teritorijų: Šakių, Raseinių, Tauragės, Kauno, kartais net iš Vilniaus. Net Jurbarko įmonių, kurios registruoja laisvas darbo vietas, darbo objektų yra Druskininkuose, Kaune, Alytuje, Pagėgiuose... Ne visi gali važinėti. Ilgiau nei valandą važiuoti niekas nenori. Moterys su vaikais pageidauja patogių darbo valandų, kad galėtų vaikus nuvesti į darželį, o išvažiuoti kur nors dirbti išvis negali. Susisiekimas nelabai patogus. Pavyzdžiui, važiuoti dirbti į Tauragę autobusu nėra galimybių. Tai yra sunkumai ir klientams, ir mums, darbo biržos specialistams, integruojant bedarbius į darbo rinką“, – sakė R. Kliukienė.

Danutė KaropčIkienė



« Atgal



Sponsored Videos

Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook