Balsavimas

Ar tenkina požeminių šiukšlių aikštelių įrengimo kokybė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Pasikeitė galimybės ir prievolės

Pasikeitė galimybės ir prievolės (0)

2017-08-12

Liepos 1 d. įsigaliojo ne tik naujasis Darbo kodeksas, bet ir naujas Užimtumo įstatymas, nustatantis pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo priemones ir jų finansavimą. Kokios naujovės laukia darbo biržos klientų, klausėme Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyriaus vedėjos Ritos Kliukienės.

Pareiga – ieškoti darbo

Naujame įstatyme numatyta naujų priemonių užimtumui didinti ir naujų paslaugų, kurios bus teikiamos darbo biržos klientams, praplėstas papildomai remiamų asmenų sąrašas.

Bedarbio statusas galės būti suteikiamas ir besimokantiems pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programas savo lėšomis. „Tačiau tai netaikoma nuolatinių studijų studentams, netgi jei jie studijuoja mokamose vietose, o tik suaugusiesiems, kurie mokosi savo lėšomis norėdami įgyti papildomų kompetencijų arba kvalifikacijų. Taip pat tiems, kurie mokosi vakarinėse mokyklose, studijuoja ištęstinėse studijose, kurias gali derinti su darbu. Bedarbio statusas jiems leis turėti socialines garantijas, tačiau nedarbo išmokos šis statusas negarantuoja“, – pabrėžė R. Kliukienė.

Iki šiol buvo galimybė kompensuoti tik darbuotojo vykimo į darbą išlaidas, dabar kompensacija priklausys ir darbdaviams, įdarbinusiems teritorinės darbo biržos siunčiamus bedarbius ir juos vežiojantiems į darbo vietą ir atgal. Kelionės išlaidos bus kompensuojamos, kai darbo, stažuotės ar konsultavimo grupių užsiėmimai vyks ne bedarbio gyvenamojoje vietovėje.

„Šis įstatymas yra daug palankesnis ir darbo biržos klientams. Anksčiau už pažeidimus, pavyzdžiui, be svarbių priežasčių atsisakius tinkamo siūlomo darbo ar nutraukus dalyvavimą priemonėse ir kt., registracija teritorinėje darbo biržoje buvo nutraukiama. Dabar tokiu atveju bus netenkama tik bedarbio stauso, o darbo paieška gali būti tęsiama ir po pusmečio vėl atkuriamas bedarbio statusas. Jeigu žmogus nori dirbti ir ieško galimybių, jam ir toliau bus teikiamos paslaugos“, – sakė Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyriaus vedėja.

Visi klientai, priklausomai nuo išsilavinimo, darbo patirties, sveikatos būklės ir kt. jau nuo balandžio mėn. yra priskiriami vienai iš trijų – didelių, vidutinių ir ribotų galimybių įsidarbinti grupei. Nuo to priklauso, kiek ir kokias finansuojamas priemones darbo birža taiko bedarbiams, kad parengtų juos darbo rinkai ir padėtų įsidarbinti.

Didelių įsidarbinimo galimybių grupei priskirti bedarbiai gali užsiimti savarankiška darbo paieška, aptariant ir atsiskaitant už ją darbo biržos specialistui.

Naujajame įstatyme bedarbiams nustatyta pareiga ieškoti darbo – ir savarankiškai, ir naudojantis darbo biržos teikiamomis paslaugomis. Taip pat patikslinta, kad tinkamu laikomas toks darbo pasiūlymas, kai kelionės išlaidos nesudaro daugiau kaip 15 proc. mėnesinio darbo užmokesčio.

Daugiau būdų įgyti profesiją

Profesinis mokymas, kaip aktyvios darbo rinkos politikos priemonė, dabar bus taikomas tik bedarbio stausą turintiems darbo biržos klientams. Be to, įteisinta ir naujų priemonių darbo įgūdžiams ar profesinei kvalifikacijai kelti, atkurti ar tobulinti.

Viena naujovių – įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį. „Pameistrystės esmė, kad mokymas vyksta darbo vietoje, darbdaviui su bedarbiu sudarius pameistrystės darbo sutartį. Darbdaviai jau seniai pageidavo, kad mokymas būtų susietas su ta darbo vieta, kur dirbs biržos klientas, su gamyba. Birža kompensuoja 40 proc. atlyginimo, kurį darbdavys moka pameistriui. O teorinis mokymas gali vykti pas darbdavį arba profesinio mokymo įstaigoje“, – komentuoja Jurbarko skyriaus vedėja R. Kliukienė.

Nauja ir tai, kad galės būti pripažintos savišvietos ar neformaliojo švietimo būdu įgytos kompetencijos. Tai svarbu žmonėms, kurie neturi profesinius gebėjimus patvirtinančio dokumento. „Tikrai tai reikalinga – kai kurie žmonės dirba ir sugeba, jiems tik reikia pažymėjimo, paliudijančio tas kompetencijas, kurias įgijo praktiškai dirbdami. Kursai, kur gautų pažymėjimą, trunka nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, dabar užteks kelių dienų patikrinti kompetencijas, ir žmogus vėl galės įsilieti į darbo rinką. Mokymo įstaigai, kuri patikrins ir pripažins kompetencijas, bus galima sumokėti iki 0,6 mimimalios algos dydžio išmoką“, – sako R. Kliukienė.

Dar viena nauja priemonė – stažuotė. Ji skirta bedarbiams, kurie turi atitinkamą profesinę kvalifikaciją arba kompetenciją, tačiau ne mažiau kaip 6 mėnesius iš eilės nedirbo pagal turimą profesiją. Tai neatlygintina darbo praktika, skirta darbo įgūdžiams formuoti, atkurti ar tobulinti. Stažuotė atliekama ne ilgiau kaip 6 mėn., ne mažiau kaip 20 val., o stažuotojui mokama pusės minimalios algos dydžio stipendija.

Profesiją pagal darbo biržos įgyvendinamas priemones įgiję, bet be svarbių priežasčių pagal ją nedirbę darbo biržos klientai anksčiau privalėdavo grąžinti teritorinei darbo biržai visas išlaidas. Nuo liepos 1 d. su profesiniu mokymu susijusių atlygintinų išlaidų dydis mažinamas proporcingai išdirbtam laikotarpiui, o asmenims, kurie profesiniame mokyme dalyvauja pirmą kartą, net ir neįvykdžius sutarties sąlygų, nereikalaujama grąžinti su šiuo mokymu susijusių išlaidų.

Viešuosius darbus perėmė savivaldybės

Naujajame Užimtumo įstatyme nebelieka darbo rotacijos, dvišalės darbo įgūdžių įgijimo sutarties, subsidijos individualiai veiklai pagal verslo liudijimą mokėjimo bei viešųjų darbų.

Viešųjų darbų priemonę nuo liepos 1 d. pakeitė Užimtumo didinimo programa. Viešuosius darbus organizuos ir finansuos savivaldybė, o dirbti juos galės tik turintieji bedarbio statusą ir neįgalieji.

„Viešieji darbai šiais metais kitaip vadinsis, bet vis tiek tai bus laikino pobūdžio visuomenei naudingi darbai.  Kitais metais gal įgis kitokią užimtumo formą ir juos administruos nebe darbo birža, o rajono savivaldybės administracija. Viešieji darbai buvo populiari ir mūsų rajonui, kaip didelio nedarbo teritorijai, aktuali priemonė. Tačiau ji neskatino ilgalaikio užimtumo“, – sakė R. Kliukienė.

Trumpalaikiai, labiau socialinio pobūdžio darbai, kuriuos dirbo bedarbiai, buvo ypač naudingi miesto ir seniūnijų aplinkos tvarkymui ir didelė parama ir pagalba bedarbiams. Didžiausio nedarbo metais viešuosius darbus Jurbarko r. savivaldybėje dirbdavo net iki 900 žmonių, o darbų trukmė būdavo net iki 6 mėnesių. Pastaraisiais metais pagal viešųjų darbų programą būdavo įdarbinama apie 400 bedarbių, o šiemet iki liepos 1-osios – tik 76.

„Užimtumo įstatymas orientuotas į žmogaus parengimą darbo rinkai, o ne laikiniems darbams. Seniai jau buvo mąstoma viešuosius darbus panaikinti, ir lėšų jiems buvo skiriama vis mažiau. Nes tam tikra dalis mūsų klientų nuolatinio darbo ir neieškojo – jie tik ir laukdavo tokių laikinų darbų,- sakė R. Kliukienė. – Užimtumo didinimo programa jau nebebus finansuojama iš Užimtumo fondo, bet iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų, kurios skiriamos savivaldybėms pagal vidutinį bedarbių skaičių. Kiekviena savivaldybė kurs savo užimtumo didinimo programą. Šiam pusmečiui laikino pobūdžio darbai numatyti 85 bedarbiams.“

Sugriežtinti reikalavimai darbdaviams

„Įdarbindami pagal subsidijavimo ir pagal darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemones darbdaviai turės pateikti pažymas iš „Sodros“ ir iš mokesčių inspekcijos. Taip patikrinamas darbdavio mokumas“, – sakė R. Kliukienė.

Nustatytas terminas, kad neišmokėjus įdarbintam asmeniui priklausančio darbo užmokesčio ilgiau kaip 7 dienas, subsidijos mokėjimas nutraukiamas. Anksčiau subsidijos mokėjimas buvo nutraukiamas neišmokėjus atlygio darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais.

Užimtumo įstatyme taip pat nustatyta, kad ne tik Valstybinė darbo inspekcija, o ir visos institucijos, vykdančios nelegalaus darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją, skiria baudas darbdaviams už nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos pažeidimus.

Informaciją apie Užimtumo įstatymo naujoves ir bedarbiams, ir darbdaviams pateikia Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyriaus specialistai. „Darbo biržos priemonės naudingos ir darbdaviams, ir bedarbiams. Esme tokia teritorija, kur mažėja ne tik darbingo amžiaus gyventojų, bet ir darbdavių. Daug mūsų skyriaus klientų randa darbą ir kitose savivaldybėse – mes galime finansuoti ir kitoje teritorijoje įdarbinamų klientų rėmimą. Bendradarbiaujame maždaug su 550 darbdavių, iš kurių Jurbarko rajone registruotų tik daugiau kaip 300. Turime finansinių galimybių padėti kiekvienam darbdaviui, ir kiekvienam bedarbiui“, – sakė darbo biržos Jurbarko skyriaus vedėja.

Danutė KAROPČIKIENĖ



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook