Balsavimas

Ar pajutote, kad labai padidėjo žemės mokestis?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Pavasaris sujudino darbo rinką

Pavasaris sujudino darbo rinką (0)

2018-04-21

Pagrindinė kovo mėnesio darbo rinkos tendencija – darbuotojų paklausos augimas. Darbdaviai Tauragės teritorinės darbo biržos skyriuose registravo net 571 laisvą darbo vietą – palyginti su vasariu, 263 daugiau. Buvo daugiau galimybių įsidarbinti, o užimtumas kovą suteiktas daugiau kaip 900 Tauragės apskrities bedarbių.

Poreikis didėjo

Tauragės teritorinės darbo biržos Klientų aptarnavimo departamento duomenimis, pusė laisvų darbo vietų buvo paslaugų sektoriuje, 27 proc. pramonės įmonėse, 22 proc. statybose, o žemės ūkio sektoriuje – 5 proc.

Darbuotojų poreikis statybos ir  pramonės  įmonėse išaugo daugiau nei du kartus, darbdaviai ieškojo elektromonterių, grindinio klojėjų, tinklų pynėjų, krovikų. Daug darbo pasiūlymų buvo vairuotojams ekspeditoriams, pardavėjams, traktorininkams, virėjams, slaugytojo padėjėjams.

Tauragės rajone darbdaviai registravo 235, Jurbarko – 200, Šilalės – 135, Pagėgių savivaldybėje – 19 laisvų darbo vietų.

Užimtumas kovo mėnesį suteiktas 928 darbo ieškantiems asmenis (Tauragės rajone – 443, Jurbarko – 268, Šilalės – 183, Pagėgių savivaldybėje – 35). Įsidarbino 407 asmenys, 223 pradėjo individualią veiklą įsigiję verslo liudijimus iki 6 mėn. Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones (profesinis mokymas, remiamasis įdarbinimas, parama darbo vietoms steigti) nukreipti 299 bedarbiai.

Tauragės teritorinės darbo biržos skyriuose balandžio 1 d. buvo registruoti 6553 bedarbiai (Tauragės – 2615, Jurbarko – 2337, Šilalės – 1086, Pagėgių – 515), jie sudarė 10,9 proc. apskrities darbingo amžiaus gyventojų: Šilalės r. savivaldybėje – 7,3 proc., Pagėgių – 10,2 proc., Tauragės – 10,8 proc., Jurbarko – 14,6 proc.

Seniūnijose nevienodas

Jurbarko skyriuje kovą registravosi 219 naujų bedarbių, mėnesio pabaigoje iš viso jų buvo 2337.

Skirtingose rajono seniūnijose bedarbių skaičius ir nedarbo procentas nevienodas. Balandžio 1 d. 14 proc., arba 971 asmuo, Jurbarko miesto gyventojų buvo bedarbiai. Iš kaimiškųjų didžiausias nedarbas Smalininkų seniūnijoje – 14,3, Skirsnemunės ir Viešvilės seniūnijose – 13,9 proc.

Mažiausias rajone nedarbas – Juodaičių (8,4 proc.) ir Eržvilko (9,4 proc.) seniūnijose.

Per mėnesį darbo biržos Jurbarko skyriuje įregistruota 200 laisvų darbo vietų: 175 neterminuotam darbui.  Biržos specialistai įsidarbinti padėjo 111 darbo ieškojusių žmonių. Dauguma jų – 89 gavo neterminuotą darbą, 22 įdarbinti pagal terminuotas darbo sutartis. Dar 51 biržos klientas pradėjo veiklą įsigijęs verslo liudijimą.

Jurbarko rajone kovą leista įdarbinti 18 užsieniečių. Grindinio klojėjais, dujų vamzdyno montuotojais, elektromonteriais įmonė  Žilinskis ir Co įdarbino Ukrainos piliečius.

Mokosi profesijų

Bedarbių užimtumui didinti skirtos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, į kurias kovo mėn. nusiųsti 106 Jurbarko skyriaus klientai, o mėnesio pabaigoje laikino užimtumo priemonėse iš viso dalyvavo 299 asmenys.

Vis daugiau bedarbių turi galimybę pasinaudoti darbo biržos parama mokymuisi ir įgyti profesiją ar naujų kompetencijų. Kovo mėn. profesinį mokymą pradėjo dar 51 Jurbarko skyriaus klientas.

Tauragės teritorinės darbo biržos Klientų aptarnavimo departamento Jurbarko skyriaus vyr. specialistė Giedrė Makarienė sako, kad du dabar biržos įgyvendinami projektai skirti tikslinėms bedarbių grupėms. Projektas „TAPK – tavo ateities perspektyvų kūrimas“ – ilgalaikiams bedarbiams. Ilgalaikiu laikomi vyresni nei 29 m. daugiau kaip metus turintys bedarbio statusą, o jaunimas iki 25 m. – kai darbo biržoje registruojasi daugiau kaip pusę metų.

Kitas projektas – „Pasinaudok galimybe“ skirtas vyresnio amžiaus (nuo 55 metų) bedarbiams.

Vyr. specialistė G. Makarienė sako, kad formalaus ir neformalaus profesinio mokymo programų yra daugybė ir daug mokymo įstaigų, kuriose galima įgyti profesiją.

„Pas mane ateina motyvuoti žmonės, kai kurie jau yra pasirinkę profesiją, žino, ko nori, kitiems reikia patarti, padėti“, – sako už profesinį mokymą atsakinga Jurbarko skyriaus specialistė.

Vyrai dažnai renkasi vairuotojo ekspeditoriaus mokymo programą, įgyjant C ir CE kategorijas, tai susiję su rajono strateginio darbdavio įmonės „Manvesta“ darbuotojų poreikiu. Kur mokytis, klientas gali pasirinkti – Jurbarko ar, sakykim, Kauno automokyklas, tačiau kelionės išlaidos kompensuojamos tik patirtos vykstant į artimiausią mokymo centrą.

Moterims paklausi profesija slaugytojo padėjėjo, jos mokoma Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centre. Praktikai priima ir VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“, ir Smalininkų senjorų namai, tokia profesinė kvalifikacija praverčia ir vykstančioms į užsienį slaugyti senelių.

„Apdailininko profesija nėra tik vyriška – ją renkasi ir merginos. Reabilituota siuvėjo profesija, daug moterų ir šiuo metu jos mokosi Smalininkų technologijų ir verslo mokykloje. Smalininkuose yra arčiausias mokymo centras, ir jie turi daug mokymo programų, mes bendradarbiaujame. Smalininkuose mokosi apskaitininkai, virėjai, automobilių mechanikai-šaltkalviai. Ten yra galimybė mokytis ir elektromonterio profesijos, tačiau ji kažkodėl nepopuliari, nors tokių darbuotojų nuolat ieško Žilinskio ir Co įmonė“, – sakė G. Makarienė.

Profesinis mokymas, priklausomai nuo pasirinktos specialybės, trunka nuo 5 savaičių iki 7 mėnesių. Pasiryžusiems įgyti profesiją kyla ir klausimas: o ką aš paskui veiksiu? Profesinis mokymas vyksta pagal dvišalę asmens ir darbo biržos arba pagal trišalę asmens, biržos ir darbdavio sutartį. Pirmuoju atveju, pasak G. Makarienės, bedarbis neretai jau būna suplanavęs individualią veiklą ar darbą pagal verslo liudijimą arba kitokias įsidarbinimo galimybes. O trišaliu sutarimu darbdavys turi garantuoti profesiją įgijusio asmens įdarbinimą ne trumpesniam nei 6 mėn. laikotarpiui.

Darbo birža moka už mokslą, bedarbiams skiria stipendiją 240 Eur per mėnesį ir kompensuoja kelionės išlaidas iki artimiausio profesinio mokymo centro. Visą mokymosi laikotarpį bedarbis nepraranda socialinių garantijų. Nutraukus profesinį mokymą tektų atlyginti išlaidas, tačiau, pasak G. Makarienės, tokie atvejai labai reti.

„Įgijus kvalifikaciją prasiplečia galimybės įsidarbinti. Neabejoju, kad ir mokosi mūsų klientai dėl to, kad gautų darbą“, – sakė vyr. specialistė G. Makarienė.

Danutė Karopčikienė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook