Balsavimas

Ar patiko miesto šventė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Problemoms spręsti valdžia prašo pagalbos ir laiko

Problemoms spręsti valdžia prašo pagalbos ir laiko (0)

2016-10-15

Kiekvieno mėnesio pirmąjį antradienį aptarti reikalų renkasi Jurbarko krašto verslininkų sąjunga. Į spalio mėnesio susirinkimą verslininkai pasikvietė ir Jurbarko r. savivaldybės merą Skirmantą Mockevičių, nes ir verslininkų rate, ir savivaldybėje susiformavusi nuomonė, kad šios dvi grupės neranda bendros kalbos.

Verslininkai nevieningi
Jurbarko krašto verslininkų sąjunga įkurta 2014 m. pavasarį. Iniciatyvinė grupė – Česlovas Blažys, Albinas Gaižauskas, Audrius Girdauskas, Liudmila Norkaitienė, Vidas Šukys, Giedrė Vasilijevaitė, Arijana Zairienė ir Rimantas Žičkus – naują verslininkus vienijančią organizaciją nusprendė įkurti, nes jų netenkino Jurbarko rajono verslininkų organizuojamas darbas. 
Naujoji organizacija išsikėlė tikslą suvienyti visus Jurbarko krašto verslininkus ir atstovauti jų interesams bendraujant su valstybinėmis institucijomis. Porą metų jai vadovavęs V. Šukys yra sakęs, kad verslininkų sąjunga nesiruošia konkuruoti su seniai veikiančia Jurbarko rajono verslininkų organizacija, vadovaujama Gintario Stoškaus, tačiau bendro darbo tarp šių dviejų organizacijų taip pat neatsirado. 
Jurbarko verslininkų interesams skelbiasi atstovaujanti ir mistinė Tomo Matuso vadovaujama Jurbarko rajono darbdavių asociacija, apie kurios narių skaičių, nuveiktus darbus ir veiklą informacijos niekur nerasi.
Kiekviena verslininkų organizacija ieško būdų kalbėtis su valdžia. Jurbarko krašto verslininkų sąjunga, vienijanti keliolika įmonių, susikaupusias problemas nusprendė išsakyti Jurbarko r. savivaldybės merui S. Mockevičiui.
Pasak sąjungos prezidento R. Žičkaus, verslininkai pasikalbėti renkasi kiekvieno mėnesio pirmąjį antradienį ir yra atviri visiems – į susirinkimus kviečia užsukti ne tik merą, bet ir kitus asmenis, kuriems rūpi ar turėtų rūpėti rajono situacija. 
Nepadeda net saviems 
Sąjungos verslininkai norėjo išsiaiškinti, kas daroma, kad Jurbarką pasiektų investicijos, ir atkreipti dėmesį, kad rajone jau investuojantys vietiniai verslininkai taip pat tikisi sulaukti valdžios dėmesio. 
„Įmonė „Rovistada“ Smukučiuose pastatė parduotuvę, visoje Europoje žinoma įmonė „Manvesta“ plečia savo veiklą, o ką vietinė valdžia padarė, kad jiems padėtų?“ – klausė R. Žičkus.
Naujoji parduotuvė maudosi dulkėse, nes įsikūrusi prie seniai po žvyru palaidoto kažkada asfaltuoto kelio. „Rovistados“ savininkas V. Šukys asfaltą nutiestų pats, tačiau savivaldybė neturi net šio kelio plano, reikalavimų. Į „Manvestą“ atvykstantys užsienio partneriai įmonę priversti pasiekti neapšviesta P. Paulaičio gatve. Buvęs meras Ričardas Juška, pokalbyje su verslininkais pažadėjo šalia įmonės įrengti autobusų stotelę, kad darbuotojai galėtų pasiekti darbo vietą, ir pažadą ištesėjo, todėl verslininkai tikisi, kad ir dabartinis meras atsižvelgs į jų pastabas.
Daug klausimų verslininkams kelia ir savivaldybės paskelbta žinia apie naujų sklypų suformavimą, kuriuos bus galima išsinuomoti ar pirkti.
„Klausiau savivaldybės dėl galimybės nusipirkti ar išsinuomoti sklypą pramoniniame rajone, tačiau sulaukiau atsakymo, kad jie dar nesuformuoti. Pinigų investicijoms turiu, sklypo man reikia – dabar transporto priemones laikau savo sklype. Tai jie suformuoti ar ne?“ – klausė verslininkas A. Gaižauskas. 
Verslininkus domino, ar savivaldybė negalėtų lengvatinėmis sąlygomis išnuomoti nereikalingų garažų automobilių remontu užsiimantiems jauniems meistrams. Verslininkas Č. Blažys tiesiai klausė, ar savivaldybė ieško investuotojų ir ką jiems gali pasiūlyti, o V. Šukys domėjosi, kuo užsiima Investicijų ir strateginio planavimo skyrius.
Tokiuose pokalbiuose tarp verslininkų ir valdžios atstovų galima išgirsti problemų, kurios aktualios eiliniams Jurbarko gyventojams ir apie kurių egzistavimą valdžios kabinetuose sėdintieji nė neįtartų. Problema gali tapti atvykimas į darbą 8 val., jei iš pramoninio rajono tokiu laiku nekursuoja autobusas, arba medžių šakos, trukdančios pravažiuoti sunkiasvoriam transportui.
„Pasirašant tipinę sutartį administracijos direktorė nededa parašo, nes reikia tarybos sprendimo. Kam reikalinga savivaldybėje dirbanti armija biudžetininkų, ką ji veikia, jei dėl kiekvieno kablelio reikia kreiptis į tarybą?“ – begalinėmis pinklėmis verslui piktinosi V. Šukys. 
Kaltino sistemą
Meras S. Mockevičius tvirtino, kad dauguma problemų žinomos, įvairiais klausimais jis kalbasi su suinteresuotais žmonėmis, tarp jų ir verslininkais: „Verslas – ne atskira kasta. Tai sudėtinė rajono dalis. Nežinau, kodėl teigiate, kad mes į jį nežiūrim. Mes žiūrim!“
Pasak mero, su „Manvestos“ vadovu jau sutarta – įmonė investuoja į naujo biuro statybą, o tarybai bus teikiamas sprendimas dėl gatvės apšvietimo, dėl gatvių ženklinimo sprendžia Saugaus eismo komisija, ir į jos darbą meras kištis negalįs, o dėl kliūvančių šakų reikia kreiptis į seniūniją.
Lengvai atsikirtęs dėl šių problemų, S. Mockevičius ne taip paprastai galėjo paaiškinti padėtį dėl sklypų. Sistema tokia, kad reikia paruošti didžiulį paketą dokumentų, kurį privalu pateikti tvirtinti Vyriausybei, ir tik gavus jos palaiminimą bus galima rengti sklypų nuomos aukcionus. Tačiau, pasirodo, užstrigta ne Vyriausybėje, tai savivaldybės darbuotojai nesugeba laiku paruošti dokumentų.„Pats neseniai sužinojau, kad šitie dalykai stringa. Administracija užtempė reikalą“, – pripažino meras. 
„Problema ta, kad valdininkams galima tempti, o mums ne. Visur atsimuši kaip į sieną. Norisi susikrauti lagaminus ir dingti“, – nusivylimo neveiksnia valdžia neslėpė A. Gaižauskas.
Meras pažadėjo dar labiau paspartinti sklypų formavimą, tačiau vien suformuoti sklypai, pasak jo, į Jurbarką investuotojų neprivilios. „Jurbarkas nėra strategiškai patogiausioje logistikai vietoje. Čia investuojantys verslininkai susigundo pigia darbo jėga ir sparčiu užsakymų vykdymu. Tačiau didžiausia – greito įsikūrimo problema“, – teigė meras.
Turėjo priekaištų
S. Mockevičius klausė, ką padarė patys verslininkai, kad ateinantiems investuotojams būtų lengviau čia įsikurti. „Aš nesulaukiau iš jūsų konkrečių pasiūlymų. Mes suformuosime sklypus, bet verslui reikia infrastruktūros. Ar jūs galėsite ją padėti įrengti, jei investuotojas norės įsikurti Jurbarke per keletą mėnesių?“ – klausė meras. 
Verslininkams pavyzdžiu iškėlus Tauragę, sulaukiančią daug investicijų, meras pasiūlė pažiūrėti, kas jas ten pritraukia – ne valdžia, o privataus kapitalo parengta erdvė ateinančiam verslui. 
Susirinkime dalyvavusi Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Gaiva Mačiulaitienė priminė, kad siūlė verslininkams pasinaudoti „Invest LT“ priemone ir drauge su savivaldybe steigti pramoninį parką, tačiau toks siūlymas pritarimo nesulaukė. „Kas žino, gal dabar turėtume erdvę, kuri būtų patraukli investuotojams“, – svarstė G. Mačiulaitienė.
Svarstyti, kas būtų, jei būtų, dabar ne laikas. Laikas veikti, nes, pasak Č. Blažio, Jurbarkas nyksta. Meras gi nykimo problemos, didesnės nei visoje Lietuvoje, neįžvelgė: „Bendrame Lietuvos kontekste mes tokie pat kaip visi.“ Tačiau sutiko, kad reikia visiems kartu stengtis kelti rajono gerovę.
S. Mockevičius patarė nelaukti, kol investuotojų suras savivaldybės Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus darbuotojai. Jų paskirtis, pasirodo, visai kita – administruoti ir prižiūrėti savivaldybėje vykdomus europinius projektus. „Patikėkite, jie turi tiek darbo, kad nespėja. Ieškoti investuotojų – užduotis ne jiems“, – dviprasmį skyriaus pavadinimą paaiškino meras.
Nedirbantys žmonės
Sunku merui buvo pasiaiškinti dėl lėto ir neprofesionalaus savivaldybėje dirbančių tarnautojų darbo. „Per vieną dieną sistemos nepakeisi. Stebėjome, kaip žmonės dirba, tačiau ne visi supranta, kad dirbti reikia kokybiškai“, – aplaidaus darbo meras nepateisino.
Meras teigė, kad jausdamasis atsakingas už darbą vakare net užmigti negalįs, jei kažko nepadaro, todėl su klaidomis parengti sprendimai tarybai, užmiršti darbų terminai ir atsainus požiūris į pareigas turi sulaukti nuobaudų. 
Pykčio ir karčių žodžių S. Mockevičius negailėjo, kai vienas verslininkas prisipažino, kad namo įregistravimo reikalai pajudėjo tik už tai atsakingą tarnautoją, dabar jau nedirbantį, pamaloninus kyšiu. „Dėl kyšių būsiu negailestingas ir nežmoniškas. Aplaidumas – blogai, bet kyšių – netoleruosiu“, – pyko meras.
Nors aistrų netrūko, susirinkimu liko patenkintos abi pusės: verslininkai – išsakę savo problemas, meras – išgirdęs jas ir pabandęs rasti sąjungininkų svarbiuose rajonui darbuose. Svarbiausia – kalbėti ir girdėti, o tada jau galima ir veikti.
Miglė Paulauskaitė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook