Balsavimas

Ar Jurbarko ligoninė turėtų likti?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Rinkimai: kas turistus traukia į Panemunės pilį

Rinkimai: kas turistus traukia į Panemunės pilį (0)

2017-12-16

Panemunės pilis Europos Komisijos inicijuotuose patraukliausios turizmo vietovės rinkimuose užėmė antrą vietą, pirmąją užleidusi Pakruojo dvarui. Šiemet konkurse, kurio tema buvo kultūrinis turizmas, dalyvavo 33 turistiniai Lietuvos objektai. Konkurse dalyvavusių 27 Europos valstybių patraukliausios turizmo vietovės 2018 m. kovą bus pristatytos Briuselyje – Panemunės pilies vardas ten irgi nuskambės.

Mažai pakitusi

Geriausio kultūrinio turizmo projekto rinkimus Lietuvoje rengė Valstybinis turizmo departamentas. Paraišką konkursui teikė Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras, Panemunės pilį pristatęs kaip ryškiausiai spindintį Jurbarko krašto renesanso perlą.

Mūrinę rezidencinę Panemunės pilį XVII a. pasistatė vengrų kilmės didikas Jonušas Eperješas. Manoma, kad pilis suprojektuota vieno garsiausių to meto olandų kilmės architekto Petro Nonharto. Po pusantro šimto metų pilis atiteko Lietuvos didikų Gelgaudų giminei. XIX a. 4-ame deš. pilis tapo negyvenama, nyko. Tačiau dėl to, kad nebuvo perstatinėjama, nedaug pakito, ir architektūros požiūriu dabar yra autentiškiausia XVII–XVIII a. Lietuvos rezidencinė pilis. Niekur nėra išlikę ir tiek daug autentiškos sienų puošybos kaip Panemunės pilies menėse.

Nuo 1961 m. Panemunės pilis yra valstybės saugomas architektūros paminklas. 1982 m. pilį įsigijo Vilniaus dailės akademija ir prikėlė ją naujam gyvenimui.

Iš keturių pilies korpusų išliko trys: seniausias rytinis, XVIII a. buvęs svarbiausias pietinis ir vakarinis, kurio kampuose kyla du iš buvusių keturių pilies bokštų. Šiaurinio korpuso vietoje – išvalyti ir restauruoti rūsiai. Pagal išlikusius aprašus atkurta autentiška pilies virtuvė – vienintelė Lietuvoje.

Pilyje veikia muziejus, vyksta parodos ir koncertai, yra viešbutis ir restoranas. Panemunės pilyje per metus apsilanko keliasdešimt tūkstančių turistų – tai neabejotinai vienas patraukliausių turizmo objektų, ir ne tik lietuviams.

Dienos rekordas – 700

Nuo pavasario iki vėlyvo rudens Panemunės pilį apgula mokiniai, visus metus važiuoja bendruomenės, šeimos ir giminės, senjorai ir jaunimas, grupės ir pavieniai turistai.

„Pas mus važiuoja visa Lietuva. Ir užsieniečių sulaukiame daug. Prieš porą metų dominavo vokiečiai, o šiemet matėme labai įvairių – kinų, japonų... Didžiausias padidėjimas šiemet – kaimynų latvių“, – pasakoja pilies darbuotojai.

Ekskursijos užsienio turistams vedamos rusų ir vokiečių kalbomis. „Anglų kalbos gido šiuo metu neturime, bet dėl to lankytojų neprarandame. Pageidaujantiems ekskursijos anglų kalba, verčia grupę lydintis gidas – dėl to susitariame iš anksto. Labai daug yra anglakalbių pavienių turistų, jiems parodome ir šiek tiek papasakojame – tiek tai sugebame. Be to, terminale informacija pateikta įvairiomis kalbomis“, – sako vokiškai ekskursijas vedanti gidė Vilmonda Palaitienė.

Vis tik daugiausia turistų vasarą, o 2015 m. pasiektas ir rekordas, kai per dieną apsilankė daugiau nei 700 žmonių. Ir visi tie metai buvo rekordiški – sulaukta 37 tūkstančių turistų!

„Bet ir šiemet – labai geras sezonas“, – pastebi ekspozicijų tvarkytojas Marius Jakelaitis, o administratorė-gidė Danguolė Šveiberienė, kuri pirmoji pasitinka turistus, sako, kad šiemet jau pardavė per 26 tūkst. bilietų. Dar priskaičiuota penki su puse tūkstančio vadinamųjų kiemo lankytojų, kurie be bilieto pasivaikšto po pilies kiemą ir parką. Dar antra tiek – atvažiuojančių tik į restoraną ir viešbutį. Bet ir jie juk pabuvoja pilyje.

Pasak V. Palaitienės, vis tiek tai yra pilies trauka: „Yra, žinoma, ir tokių, kurie atvažiuoja tik į restoraną. Arba tik į mugę, kurią vasarą pilies kieme rengia viešoji įstaiga „Lietuvos Panemunių žiedai“. Priimam geranoriškai tą mugę ir draugaujam, ji irgi pritraukia į pilį lankytojų.“

Pilies lobis ir teatras

Vis tik dauguma lankytojų domisi pilies istorija ir tuo, kas eksponuojama jos menėse. O pilies darbuotojai informaciją pateikia išradingai – neslūgsta susidomėjimas jų parengta edukacine programa „Lobio ieškojimas“, o praėjusį pavasarį startavo dar viena – teatralizuota ekskursija.

Lobio paieška – tai smagus žaidimas, kurį yra pamėgę ne tik vaikai. Pradžioje būna ekskursija pilyje, paskui grupė gauna užduotis, nuorodas ir parke turi surasti kodą, kad atidarytų skrynią ir pasiimtų lobį. Užduotys, susijusios su pilies istorija ir legendomis, edukacijos dalyviams pritaikomos pagal amžių.

 Kad garsas apie žaidimą plačiai pasklidęs, liudija ir faktas, jog jau turima užsakymų 2018-iesiems, ir ne tik iš Lietuvos turistų.

„Lobį, tiesą pasakius, ne mes įdedame, bet užsakovas įsideda kokį nori, – paslaptį atskleidžia V. Palaitienė. – O kalbant apie grupės dydį – tai patogiausia iki 20 žmonių. Bet esame lankstūs – jei atvažiuoja autobusas, dalijame į dvi grupes ir abi išleidžiame ieškoti lobio. Juk vieni nelauks, kol kiti jį suras. Ieškodami lobio turistai švenčia gimtadienius, susitikimus, pažymi kitokias progas. Mažiausia grupė yra buvusi ar ne šeši žmonės, bet kai daugiau, patiems dalyviams smagiau.“

Teatralizuota ekskursija „Šiokiadienis Panemunės pilyje“ debiutavo praėjusį pavasarį. Scenarijų, remdamasi tuo, ką pasakoja ekskursijoms, sukūrė gidė Vilmonda ir pati dalyvauja vaidinime. O vaidina ne tik pilies darbuotojai, bet ir Pilies kaimo bendruomenės žmonės ir net Skirsnemunės teatro aktorius. Vaizduojama XVII a. antroji pusė, personažai – pilies šeimininkai ir tarnai.

„Mūsų darbuotojai kūrybiški. Bet ir privalu kažką daryti, juk Vilniaus dailės akademijos vadovai mato, ar mes čia tik sėdim ir varnas gaudom, ar dirbam“, – sako Panemunės pilies vedėjas Antanas Šveiberis ir tikina artimiausiu metu kalbėsiantis su akademijos vadovais dėl atlyginimo artistams – jie visi dirbantys, o pilies vaidinime dalyvauja be užmokesčio. Nors vaidinti jiems smagu, tačiau šis savanoriavimas užima labai daug laiko.

Tikisi... milijonų

Pripažinimas konkurse Panemunės pilies darbuotojams tampa postūmiu dirbti dar kokybiškiau. „Manome, kad šiek tiek su avansu tas pripažinimas, bet tai bus mums postūmis toliau dirbti kokybiškiau ir pritraukti daugiau turistų. Ir dabar yra didelis susidomėjimas pilimi Lietuvoje ir šiek tiek Europos mastu. Po konkurso, tikimės, tapsime dar žinomesni užsieniečiams“, – sakė ekspozicijų tvarkytojas M. Jakelaitis.

Dar tikimasi, kad Dailės akademija sugebės gauti pinigų piliai tvarkyti. Pasak A. Šveiberio, Panemunės pilies plotas – 2650 m2, sutvarkyta beveik 1300 m2 – reikia tik 4 milijonų, kad visa pilis būtų sutvarkyta ir atverta lankytojams.

Šiemet populiariausių penketuke atsidūrę Lietuvos turizmo objektai – visi restauruoti iki galo, išskyrus Panemunės pilį, kuri, pasak A. Šveiberio, pusė skusta, pusė lupta. Trečią vietą konkurse užėmė Ilzenbergo dvaras Rokiškio rajone, ketvirtą – Užugirio dvaras Ukmergės r., penktą –  Raudondvario dvaras Kauno rajone.

Kokybiškesnes paslaugas reiškia ir jau pajudėję pilies parko tvarkymo reikalai. O turistus priimantys darbuotojai netrūksta ne tik kūrybiškumo, bet ir geranoriškumo: kartais jie atveria pilies menes net po darbo valandų – degantiems noru pamatyti Jurbarko krašto renesanso perlą.

Danutė Karopčikienė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook