Balsavimas

Ar pritariate mokytojų reikalavimams ir streikams?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Stichijų iškamuoti ūkininkai pagalbos nesidairo

Stichijų iškamuoti ūkininkai pagalbos nesidairo (0)

2018-07-13

Nors lietaus Lietuvoje sulaukiame vis dažniau, sausros pasekmių ūkininkai jau neišvengs. Ne veltui liepos 4 d. Vyriausybė dėl sausros paskelbė ektremalią situaciją šalies lygiu. Savaitę anksčiau savivaldybės lygio ekstremalioji situacija paskelbta Jurbarko r. savivaldybės teritorijoje.

Rėmėsi meteorologais

Pasak Jurbarko r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyr. specialisto, laikinai einančio vedėjo pareigas Martyno Kursevičiaus, savivaldybėje ekstremaliąją padėtį nuspręsta skelbti, nes buvo gautas Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštas apie meteorologinių sąlygų atitikimą kriterijams, pagal kuriuos tokia padėtis gali būti skelbiama. „Iš ūkininkų girdėjome signalų, kad sausra pakenks derliui, tačiau atskiro prašymo dėl eksremaliosios situacijos paskelbimo nebuvo“, – tikina specialistas.

Birželio 26 d. Jurbarko r. savivaldybę pasiekė meteorologų raštas, kad šią dieną Joniškio, Kazlų Rūdos, Jurbarko ir Kaišiadorių r. savivaldybių teritorijose sausringasis laikotarpis pasiekė Aplinkos ministro įsakymu patvirtintus stichinės sausros aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu rodiklius. Stichine sausra laikomos sąlygos, kai sausrą apibūdinančio hidroterminio koeficiento reikšmė – mažesnė nei 0,5, nenutrūkstamai išsilaiko ilgiau nei 30 dienų. Hidrometeorologijos tarnyba įspėjo, kad artimiausiu laiku situacija nesikeis, netgi žadėjo stichinės sausros plitimą į kitus rajonus.

Atsižvelgus į šį raštą buvo sukviesta Ekstremalių situacijų komisija, kuri nusprendė siūlyti skelbti ekstremaliąją situaciją Jurbarko r. savivaldybėje. Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu paskirtas M. Kursevičius tikina, kad toks sprendimas reikalingas ūkininkams – paskelbus ekstremaliąją padėtį įvairiose sutartyse ima galioti force majeure aplinkybės, ir ūkininkai gali išvengti baudų už sutarčių nevykdymą.

„Vyriausybė ekstremaliąją situaciją paskelbė vėliau, o šiuo metu mes jau jos skelbti nė negalėtume – situacija neatitiktų stichinės sausros kriterijų. Tačiau paskelbta situacija galios iki atskiro nutarimo“, – aiškina M. Kursevičius.

Tikisi nuolaidų

Dar birželio 11 d., kai sausra buvo paskelbta vos penkiuose rajonuose, žemės ūkio ministras Giedrius Surplys tikino, kad padėtis kelia nerimą ir bus ieškoma būdų padėti žemdirbiams. Tačiau tada jis pabrėžė ir draudimo svarbą. „Situacija nebūtų tokia įtempta, jei ūkininkai būtų apsidraudę“, sakė – ministras. Žemdirbiams priminta, kad ūkininkai gali kreiptis paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą ir gauti 65 proc. pasėlių draudimo kompensaciją.

Ministras kreipėsi pagalbos Lietuvos žemdirbiams ir į Europos Komisijos (EK) komisarą Filą Hoganą. Komisijos buvo prašoma leisti ūkininkams pūdyme, deklaruotame kaip ekologiniu atžvilgiu svarbi vietovė, šienauti, ruošti pašarus, ganyti gyvulius netaikant sankcijų. Siekta, kad jos būtų netaikomos už nenušienautas pievas, prašoma ir kitų nuolaidų.

Lietuva tikisi EK nuolaidų, nes po pernai Lietuvos ūkius nusiaubusių liūčių ši institucija Lietuvos ūkininkams skyrė 9 mln. 120 tūkst. Eur kompensaciją. Šiemet papildomai iš Europos Sąjungos (ES) Solidarumo fondo gauta 16,9 mln. Eur parama bus skirta melioracijos ir kelių infrastruktūros, nukentėjusios nuo liūčių, remontui.

Vyriausybė ekstremaliąją situaciją skelbti ryžosi tik prieš savaitę.„Nors Lietuvoje jau prasidėjo lietus, bet stichinė sausra ir sausringasis laikotarpis jau fiksuoti. Netekome ir neteksime didelės dalies derliaus“, – sakė G. Surplys. Ministro teigimu, bus prarasta nuo 15 iki 50 proc. pavasarinių pasėlių.

Praėjusią savaitę ekstremaliąją situaciją jau buvo paskelbusios 16 savivaldybių.Hidrameteorologijos tarnybos duomenimis stichinė sausra buvo apėmusi 10 savivaldybių, dar 17-oje pasiekti pavojingi sausringojo laikotarpio rodikliai.

Fiksuoti ekstremaliąją padėtį būtina dėl to, kad bet kas Lietuvoje netekęs derliaus galėtų išvengti sankcijų iš Europos Komisijos, Žemės ūkio ministerijos institucijų ir turėtų svertų derėtis su produkcijos supirkėjais dėl neįvykdytų sutarčių.

Savo jėgomis

Savo nuomonę apie valstybės ir ES paramą turi Jurbarko r. ūkininkų sąjungos pirmininkas, ūkininkas Raimundas Jovarauskas. Jis tikina, kad nė vienas euras, iš EK skirtų milijonų Lietuvos ūkininkams dėl laukus nusiaubusių liūčių, jurbarkiečių dar nepasiekė. Rudenį savivaldybės pasiūlytos 10 proc. nuolaidos mokesčiui už žemę ūkininkai atsisakė, prilyginę ją socialinei pašalpai. „Mums nereikia pašalpos, jei nenorite iš tikro mums padėti. Užsidirbsime“, – tada tvirtino žemdirbiai.

Nesutinka R. Jovarauskas ir su ministro G. Surplio nuomone, kad visas problemas išspręstų draudimas. „Pasėlius draudžia viena įmonė. Nėra jokios konkurencijos, tad ir kainos atitinkamos. Jei suskaičiuoji, kiek sumoki už draudimą, atsitikus nelaimei vis tiek jokios naudos nebūna“, – tvirtina ūkininkas. Jis pernai bandė drausti savo laukus, tačiau suprato, kad neverta. Be to, draudimo įmokas reikia sumokėti iš karto, o valstybė kompensaciją sumoka tik metų gale. „Neturi ūkininkai pinigų draudimui. Ypač po pernykščių liūčių“, – tikina Ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Jau derlių nuimti pradėjęs R. Jovarauskas sako, kad jis bus 20-40 proc. mažesnis nei pernai. „Pernai viską nusiaubė liūtys, teko pavasarį kultūras atsėti. Šiemet – išdžiovino. Grūdai maži“, – skaičiuoja ūkininkas. Pagalbos jis nesitiki iš niekur, iš sudėtingiausių situacijų tenka išeiti savo darbu. „Ekstremalios situacijos paskelbimas gal kažkiek ir padės, nors gūdų supirkėjai į sutartis jau neberašo baudų už netesybas. Ūkininkai apie sausrą jau negalvoja, galvoja, kaip nuimti derlių. O jo nuimsim tiek, kiek yra“, – sako prie negandų pripratęs R. Jovarauskas.

Nėra kada skųstis

Šimkaičių apylinkėse su tėvu ūkininkaujantis Arnas Stasaitis, šiemet Aleksandro Stulginskio universitete įgijęs agronomo specialybę, tikina, kad iš patyrusių kolegų girdėjo, jog tokių prastų laikų ūkininkams seniai nebuvo. „Pirmiausia liūtys derlių niokojo, dabar – sausra. Nuo drėgmės žuvo žieminės kultūros, nuo sausros – vasarinės“, – vardija jaunasis ūkininkas.

Vaikinas tikina, kad vasarinių kviečių ir miežių derlius bus bent 30 proc. mažesnis nei įprastai, o žieminių miežių – net 50 proc. A. Stasaitis pasidžiaugė, kad nenukentėjo vasariniai rapsai ir stichijoms atspari judra. „Būtų visai blogai, jei vėl prasidėtų liūtys. Jau prieš mėnesį numanėm, kad bus sausra, todėl ruošėmės. Liūdėti nėra kada. Dirbsim ir tikėsimės geriausio“, – optimistiškai nusiteikęs A. Stasaitis derlių nuimti pradės jau po poros dienų.

Kitą savaitę techniką į laukus siųs ir Girdžių apylinkėse ūkininkaujantis Rapolas Liorincas. Vyras tikina, kad didžiausių nuostolių pridarė rudeninės liūtys, o sausra augalus paveikė nevienodai – laukas laukui nelygu. „Derlingumą sausra paveiks. Iš 1 ha kuldavom 6-7 t kviečių, o šiemet tikiuosi vos keturių“, – sako ūkininkas. Tačiau jis tikina, kad miežių ir žirnių derlius bus netgi geresnis nei pernai. „Ypatingų nuostolių nebus“, – mano R. Liorincas.

„Kas keisis, jei daugiau skųsiuos“? – svarsto Pašaltuonio ūkininkas Antanas Jackis. Jis taip pat labiau burnoja ant liūčių – pernai nepavyko pasėti žieminių kviečių, o vasariniai – mažesni. „Sausa. Varpos mažesnė, derlius bus menkesnis, atolo mažai. Tikiuosi, kad gyvuliams pašaro užteks – kukurūzų pasėjom“, – rankų nenuleidžia daug patirties turintis ūkininkas. Pasak jo, išsisukti tenka iš bet kokios padėties, kad ir kokia grėsminga ji būtų.

Premjeras Saulius Skvernelis paskelbus ekstremaliąją situaciją tikino, kad ūkininkavimas – rizikinga veikla. Kas jau kas, o žemdirbiai tai supranta geriausiai ir nesitikėdami pagalbos iš šalies savo jėgomis stengiasi sušvelninti stichijų padarinius.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook