Balsavimas

Ar pritariate valdininkų išvykai į mokymus Ispanijoje?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Verslas remia kultūrą

Verslas remia kultūrą (0)

2016-10-15

Atnaujintas „Moskvich 403“ rugsėjį parkeliavo į Senovinės technikos muziejų Smalininkuose. Prieš šešiasdešimt metų pagamintą automobilį restauravo UAB „ZTS“ meistrai.

„Nudažyta, sutvarkyta, iščiustyta, ratai paruošti – gražiai atrodo!“ – atnaujintu eksponatu gėrisi muziejaus savininkas Justinas Stonys. Ir muziejaus lankytojai automobilį dabar gali pamatyti tokį, koks jis buvo, kai atliko tiesioginę savo paskirtį.
Senovinį automobilį be jokio atlygio restauravo UAB „ZTS“ – tai gražus pavyzdys, kaip verslas remia kultūrą. Juolab kad iniciatyvą parodė verslas. „Ne aš kreipiausi, bet jie į mus. „ZTS“ vadovas Rimantas Žičkus buvo čia atvežęs užsieniečių, ir žiūrėdamas automobilius pasisiūlė vieną restauruoti. Tai buvo pernai, o šiemet prisiminiau, kad tas pasiūlymas galioja. Atvažiavo ir išsivežė“, – pasakoja J. Stonys.
Senovinių automobilių, taip pat motociklų, net Pirmojo pasaulinio karo laikų „NSU“, muziejuje yra nemažai. Prieš 60 metų pagamintas „Moskvich 403“ restauruoti pasirinktas, nes buvo geriausiai sukomplektuotas. Tiesa, daugelis jo detalių buvo sudėta maišuose – taip meistrai ir išsivežė. 
Įmonės „ZTS“ garaže automobiliui teko šiek tiek pastovėti, nes darbo buvo daug: mašina buvo mechaniškai pažeista, reikėjo išlyginti, pavirinti, parinkti pagal rusiškus standartus dažus ir nudažyti. Salonas buvo labai pridulkėjęs, todėl meistrams teko gerokai paplušėti jį plaunant.
Restauruojant automobilį dirbo Anicetas Meškauskas, Rokas Žičkus, Dainius Karopčikas ir tuomet dar „ZTS“ darbuotojas Virginijus Balšaitis. Savo ranką pridėjo ir įmonės savininkas R. Žičkus. „Surinkinėjom automobilį pamažu. Pastebėjom, kad savininkas jį labai mylėjo – visi varžteliai buvo sutepti, susukti į vietas. Kai kurių smulkmenų trūko, nes kai jis buvo išardytas, praėjo daug metų“, – pasakojo „ZTS“ direktorius.
Paklaustas, kodėl ėmėsi tokios nepaprastos ir nelengvos užduoties, dargi be jokio atlygio, verslininkas sakė: „Mes kiekvieną dieną darome panašius darbus, tik remontuojame šiuolaikinius automobilius. Remonto specifika ta pati, ar automobiliui šešiasdešimt, ar šešeri metai, tik senam sunku gauti detalių. Darbuotojams buvo smagu prisiliesti prie tos legendos, kuriai jau apie 60 metų.“ Įmonės vadovas ir pats turi sentimentų šio modelio automobiliui, mat jo tėtis turėjo tokį pat.
O šis dabar muziejaus eksponatu esantis „Moskvich 403“ kadaise priklausė jurbarkiečiui Zigmui Kačiušiui. „Automobilį tėtis buvo pirkęs iš sesers ir daug metų juo važinėjo. Buvome tuo moskvičiumi nuvažiavę net į Odesą, prie Juodosios jūros. Tėtis buvo mechanikas ir vairuotojas, jis labai mylėjo tą automobilį, buvo jį restauravęs“, – pasakojo Jurbarkų seniūnas Audronis Kačiušis. Prieš šešerius metus mirusio tėčio garaže suradęs detalių, naujų padangų, jis viską nuvežė į muziejų – tegul žiūri senovine technika besidomintys lankytojai.
„Kol buvo pas mus, daug žmonių jį apžiūrėjo, klausinėjo. Jaunimas atliko praktiką, ir jiems buvo įdomu, kiek yra pažengusi technika. Klausė, kaip veikia elektronika, bet paaiškinome, kad jos nėra“, – pasakojo R. Žičkus, kartu su įmonės meistrais atvažiavęs apžiūrėti muziejaus ir pačių restauruoto moskvičiaus. 
Įdomūs seno automobilio techniniai sprendimai: bagažinė atidaroma pasukus salono gale įtaisytą rankenėlę – dangtis pakyla ir automatiškai užsifiksuoja, nereikia nei laikyti, nei ramstyti. Ir po 60 metų automatika nesugedusi. Kapotas atidaromas irgi rankenėle, bet ne vairuotojo, kaip įprasta dabartinėse mašinose, o keleivio pusėje. Yra ir radijo imtuvas, veikiantis nuo 220 įtampos, todėl įmontuotas įtampos keitiklis iš 12 į 220, taip pat – „kondicionierius“: norint, kad žiemą į saloną eitų šiluma, reikia atsukti čiaupą. 
„Daug kas čia kitaip. Pavyzdžiui, antifrizo tais laikais nebūdavo, kai šaldavo, reikdavo išleisti vandenį, ryte vėl supilti šiltą, užpumpuoti ir užvesti, parvažiavus vėl išleisti. Taip visi ir darydavo. Visa sistema padaryta su nuolydžiais, ir vanduo lengvai išbėgdavo. Užvesti šią mašiną galima ir su rankena, nes akumuliatoriai irgi buvo deficitas“, – prie restauruotos mašinos kalbėjosi meistrai. 
J. Stonys verslininkų atliktą darbą pavadino milžinišku ir UAB „ZTS“ kolektyvui įteikė Senovinės technikos muziejaus padėką. 
Nors „Moskvich 403“ šviečia kaip naujas, užvesti jo kol kas neįmanoma. „Užkursim!“ – garantavo muziejaus savininkas J. Stonys. Meistrai irgi patikino, kad ir variklis, ir visi agregatai veikiantys, gal tik kokios smulkmenos trūksta. Reikia tik atrasti gerą meistrą, kuris remontuodavo anų laikų mašinas. Pasėdėti už „Moskvich“ vairo – būtų tikra dovana muziejaus lankytojams. 
Danutė Karopčikienė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook