Balsavimas

Ar pasitikite savivaldybės konkursais įvairioms pareigybėms užimti?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Verslininkus piktina apleistas kelias

Verslininkus piktina apleistas kelias (1)

2018-01-18

Pramoniniame rajone įsikūrę verslininkai kelius taiso savo lėšomis ir mano, kad kol savivaldybė tinkamai nepasirūpins infrastruktūra, tikėtis naujų investicijų – neverta.

Buvusi pramoninė Jurbarko zona valdžios planuose vis dar įsivaizduojama kaip klestintis industrinis rajonas. Tačiau valdininkų ir politikų bei ten įsikūrusių verslininkų požiūris gerokai skiriasi. Kol vieni svajoja apie kažkada ateisiančias investicijas, kiti tik gūžčioja pečiais ir suka galvas, kaip nesugadinti prekių ir jas vežančių vilkikų, kol šie įveikia duobėtas tarsi bombardavimą iškentusias, gatves.

Tarybiniais laikais pramonės rajone veikusios gamyklos žlugo kartu su sovietmečiu: kas bankrutavo, kas užsidarė, o dauguma pastatų liko apleisti. Kai kurie jų ir šiandien tėra miestą bjaurojantys griuvėsiai. Tačiau dalyje sklypų ir pastatų įsikūrė įvairia veikla užsiimančios įmonės, čia jų maždaug dešimt.

„Svarstėme, ar kreiptis į žiniasklaidą, ar ne. Tačiau nusprendėme, kad taip negalima, kaip yra dabar. Mes mokame 400 eurų už šitą sklypą. Tada patys pasidarome kelią iki įmonės. Tuomet dar nusiperkame šiukšlių konteinerių, kurių mums žadėjo, bet negavome. Tada dar nusipirksime savo šiukšlių mašinas ir patys vešime šiukšles“, – gruodį redakcijai pasakojo įmonės „Vers Deko“ vadovas Rimantas Zažeckis.

Tiek jį, tiek kitus šioje teritorijoje įmones įkurdinusius verslininkus į neviltį varo savivaldybės negebėjimas daugiau nei dešimtmetį sutvarkyti gyvybiškai svarbaus kelio – vidinio pramonės zonos apvažiavimo.

„Čia nuolat dirba nuo pusantro iki dviejų šimtų žmonių. Gadinami jų automobiliai ir vilkikai, jais vežamos prekės. Tačiau žala ne tik turtinė. Pas mus ir į kitas įmones nuolat atvyksta užsienio partnerių, jie susidaro vaizdą ne tik apie šalį, Jurbarką, bet apskritai apie mus, kaip verslo partnerius. Kaip apie objektą, kuris patikimas arba nepatikimas“, – sakė R. Zažeckis.

Vienas įmonės partnerių iš Vokietijos net parašė laišką rajono vadovams. Jame išdėstė, kad ne vienus metus važinėja į Lietuvą verslo reikalais, mato, kaip keičiasi šalis, tačiau įmonėms gyvybiškai svarbus kelias kaip buvo, taip ir liko sunkiai pravažiuojamas.

„Žinote, kokios reakcijos sulaukė vokietis? Jokios. Sulaukėme tik mes, kai meras pasakė, kad nemato problemos, nes kelias yra ne savivaldybės. Sunku suprasti, kaip miestas kviečia investuotojus, tačiau nepasiūlo jiems reikiamos infrastruktūros“, – pečiais gūžčiojo R. Zažeckis.

Būtent tokią poziciją praėjusių metų pabaigoje rajono merui Skirmantui Mockevičiui išdėstė keleto įmonių vadovai. Rajono vadovą jie buvo pasikvietę į pramoninę zoną, kad šis pamatytų ne tik išdaužytą kelią, bet ir visuomenei pavojingas vietas – atvirus šulinius.

„Pokalbis buvo šakėmis per vandenį. Jei jau tokių smulkmenų kaip gabaliukas kelio nesugebame sutvarkyti, tai ką kalbėti apie rimtesnius darbus? Kelią aptvarkėme savo jėgomis, tam išleidome apie 500 eurų“, – sakė R. Zažeckis.

Verslininką itin nustebino mero klausimai apie tai, ar įmonių atstovai nežino potencialių investuotojų. R. Zažeckis įsitikinęs, kad jokie rimti verslininkai Jurbarke siūloma vieta nesidomės, kol nebus tinkamos infrastruktūros.

„Ką pasiūlyti investuotojui? Plyną lauką. Tai yra žiauru, žiauru ir dar kartą žiauru. Mums reikia greitų sprendimų. Pasakų ir pažadų nenorime. Siūlėme bendradarbiauti, sakėme – suraskite medžiagų, mes skirsime žmones remontui. Nieko neįvyko. Reiktų pagaliau suprasti, kad verslas yra numeris vienas, kuris duoda gyvenimą miestui ir žmogui“, – savivaldybės pozicija stebėjosi R. Zažeckis.

Tas pačias problemas įvardijo ir įmonės „Scanstatyba“ vadovas Mantas Špigelskis.

Sklypą investicijoms pramoniniame rajone turi įsigijusi ir tarptautiniais pervežimais užsiimanti UAB „Manvesta“. Tačiau vykdomoji direktorė Agnė Čyžienė pripažįsta, kad jokių planų įmonė sklype nebeturi.

„Turėjome idėjų, tačiau dabar nieko ten nebeplanuojame. Dėl to neturime jokių priekaištų savivaldybei ar dar kažkam“, – sakė moteris.

Planas įstrigo

Apie verslininkų priekaištus gyvai pasikalbėti su meru Skirmantu Mockevičiumi redakcijai nepavyko. Klausimus teko pateikti raštu ir sulaukti raštiško atsakymo. Jame politikas išdėstė savivaldybės poziciją ir, aišku, nesutinka su verslininkų priekaištais.

Pasak S. Mockevičiaus, gaivinti buvusį pramoninį rajoną savivaldybė bando nuo 2003-ųjų. Tuomet pradėti rengti dokumentai teritorijos atnaujinimo projektui. Išanalizuota teritorija, nustatyti pastatų savininkai, surastos laisvos teritorijos, pradėti formuoti žemės sklypai investuotojams. Tikėtasi, kad čia įsikurs verslininkai, atsiras darbo vietų. Tačiau projektas nebuvo finansuotas, nes lėšos teko didesnių miestų pramoninių teritorijų gaivinimui.

„Pramoninėje zonoje yra vandentiekio, nuotekų, lietaus nuotekų, elektros tinklai, Barkūnų ir P. Paulaičio g. paklotas dujotiekis. 2009 m. panaudojant ES lėšas išvalyta buvusi kuro bazės ir mazuto cisternų teritorija, kur suformuotas beveik 2 ha sklypas. Savivaldybės administracija yra suformavusi penkis žemės sklypus, kurių vienas parduotas aukcione“, – nuveiktus darbus rašte redakcijai vardijo meras S. Mockevičius.

Kartu politikas pripažįsta, kad netrūksta problemų. Didžiausia jų – įstatymų bazė.

„Kyla problemų dėl žemės sklypų formavimo prie esamų pastatų, kadangi pagal galiojantį Žemės įstatymą neleidžiama formuoti sklypų prie apleistų pastatų. Todėl pastatus nusipirkę investuotojai negali pradėti jų tvarkyti arba jų net neįsigyja, nes statybos leidimui, paskolai banke ir kitiems reikiamiems dokumentams gauti turi būti suformuotas žemės sklypas“, – tikino S. Mockevičius.

Pasak mero, didžiausia problema – vidinis žiedinis pramoninio rajono apvažiavimas, kuris nėra inventorizuotas ir neturi šeimininko. Šis apvažiavimas, kaip ir aikštelės, anksčiau priklausė pramoniniam rajonui, vėliau turėjo būti inventorizuotas, o atskiros jo dalys priskirtos prie pastatų. Tačiau tai nebuvo padaryta. „Po bankroto vidinis žiedinis apvažiavimas liko niekieno“, – teigė S. Mockevičius.

Viltis – parama ir investuotojas

Trūkusią verslininkų kantrybę ir pasipiktinimą savivaldybė bando malšinti žadėdama naują projektą ir investuotojo paiešką. Rašte redakcijai teigiama, kad savivaldybės administracija planuoja įgyvendinti projektą „Miesto inžinerinės infrastruktūros, svarbios verslui, atnaujinimas ir plėtra“.

Jei taip įvyktų, būtų įregistruoti susisiekimo ir inžineriniai tinklai, atlikti susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų atnaujinimo ir naujų tinklų – dujų, elektros, vandentiekio, nuotekų įrengimas. Taip pat nutiesti pėsčiųjų takai.

Toks projektas būtų didelė sėkmė, nes ES lėšomis finansuojama net 92,5 proc. išlaidų. Likusius 7,5 proc. turi surasti pati savivaldybė. Tiesa, yra dar viena sąlyga – per dvejus metus nuo projekto įgyvendinimo pabaigos sutvarkytoje teritorijoje turi įsikurti verslas, kuris investuos ne mažiau lėšų nei projekto vertė ir sukurs darbo vietų.

Geri planai ir nors mažas žingsnis pirmyn juos įgyvendinant būtų didelis pliusas sprendžiant verslo keliamas problemas. Deja, kol kas tai tik planai, o pramoniniame rajone įsikūrusioms įmonėms įsiskaudusias bėdas reikia spręsti kasdien. Ne pirmą kartą verslininkai beldžiasi į valdžios duris, tačiau jas pravėrę randa tą patį patogiai įsitaisiusį abejingumą. Verslo žmonės tuščioms kalboms laiko neturi, todėl išeičių ieško patys, nelaukdami valdžios malonės.

Lukas Pileckas



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook