Balsavimas

Ar Jurbarko ligoninė turėtų likti?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Verslo sąlygoms gerinti – atkaklus darbas

Verslo sąlygoms gerinti – atkaklus darbas (0)

2018-02-19

Zita Sorokienė daug dirba ir stengiasi, kad Lietuvoje smulkiajam verslui sąlygos gerėtų, tačiau kaskart susiduria su valdžios noru jį varžyti ir galimu stambaus verslo protegavimu. J. Stanaitienės nuotr.

Kiekviena Vyriausybė, ypač vos pradėjusi dirbti, linkusi „palepinti“ mokesčių reformomis. Ar visada pagrįsti valdžios sprendimai ir teisūs įstatymų leidėjai? Kelius į centrinės valdžios kabinetus pramynę Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos nariai Zita Sorokienė ir Gintaris Stoškus nė kiek neabejoja, kad keičiant sąlygas verslui, o ypač smulkiajam, dažnai pritrūksta ir atsakomybės, ir logikos.

Didelis įdirbis

Į redakciją paskambinusi Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos (LSVVT) pirmininkė Dalia Matukienė pasidžiaugė aktyviais verslo atstovais iš Jurbarko. Pasak jos, ir tarybos valdybos narė, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos (LSVPA) pirmininkė Z. Sorokienė, ir Jurbarko r. verslininkų organizacijos pirmininkas G. Stoškus nuveikė daug svarbių darbų, kad verslo sąlygos Lietuvoje būtų kuo geresnės, o verslininkai galėtų bent jau išgyventi.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybai (LSVVT) priklauso 47 asociacijos, vienijančios įvairaus profilio, šakų ir verslo organizavimo formų organizacijas. Z. Sorokienė šios tarybos valdyboje dirba nuo 2008 m. „Taryba sukurta Vyriausybės nutarimu kaip patariamoji institucija verslo problemoms spręsti, tikrai atiduodame daug laiko ir jėgų“, – sako Z. Sorokienė.

LSVVT uždavinys – ginti verslininkų interesus valdžios instancijose. Pasak Z. Sorokienės, šiuo metu su institucijomis bendrauti lengviau, pasiektas sutarimas, kad visi su verslu susiję rengiami projektai, teisės aktai būtų derinami su asociacijomis, taryba. „Anksčiau apie būsimus pakeitimus sužinodavome atsitiktinai, dabar tvarka geresnė, tačiau dar ne visada nutarimas informuoti asociacijas vykdomas. Labai sunkiai įpratinome Aplinkos ministeriją teikti mums informaciją“, – darbo užkulisius praveria Z. Sorokienė.

Sprendžia derybomis

Z. Sorokienė Vilniuje praleidžia bent kelias dienas per savaitę, tenka dalyvauti įvairiuose susitikimuose, Seimo komitetų, darbo grupių posėdžiuose, frakcijų pasitarimuose. „Neinu su valdžia pyktis. Einu kalbėtis, įrodinėti“, – teigia Z. Sorokienė.

Verslo atstovai kalbėtis eina gerai pasiruošę, kartais geriau nei projektų rengėjai – atlikę analizę, tyrimus, surinkę informaciją, apskaičiavę ir savo pastebėjimus grįsdami konkrečiais įrodymais, kas verslui būtų geriau.

Ir asociacija, ir taryba projektų rengėjus gali kviesti paaiškinti numatomus įstatymų keitimus. Dar praėjusi valdžia prie Finansų ministerijos įkūrė darbo grupę, kurioje dirba įstatymų leidžiamosios valdžios bei verslo atstovai. „Ši darbo grupė dirba ir dabar. Jei iškyla svarbių klausimų, galime prašyti surengti tos darbo grupės susitikimą. Tą asociacijos vardu darau dažnai. Ir dabar kviečiu susitikimą dėl kontroliuojančių institucijų atliekamų verslo patikrų teisėtumo ir korektiškumo“, – šypsosi asociacijos pirmininkė.

Nuolat gresia suvaržymai

Pasak Z. Sorokienės, kai tik pasikeičia valdžia, jaučiamos pastangos daryti spaudimą, suvaržyti smulkiausią verslą. „Nesvarbu, kas ateina į valdžią, situacija visada vienoda. Matyt, rinkiminiu laikotarpiu stambiajam verslui būna išdalyta daug pažadų, kuriuos atėję į valdžią politikai turi tesėti. O mes visada lendam pro rakto skylutę, kad tik išgyventume“, – nelengvą smulkiojo verslo padėtį apibūdina verslo atstovė.

LSVPA pirmininkė tikina, kad nuolat susiduria su neigiamu požiūriu į smulkiausius verslininkus, dirbančius su verslo liudijimu, nors tai yra paprasčiausia ir patogiausia verslo forma regionuose. Ir ši valdžia buvo užsimojusi panaikinti verslo liudijimus automobilių remontininkams ir statybininkams, esą tai verslo rūšys, gaunančios daug pajamų ir sukuriančios šešėlį.

„Šiose verslo rūšyse su verslo liudijimais dirbantys žmonės kiša koją stambiajam verslui. Tačiau jiems galioja tokie patys reikalavimai dėl kokybės, atsakomybės, kaip ir stambiesiems, jie moka mokesčius, sukuria sau darbo vietas ir neprašo valstybės paramos. Gaila, kad, ko gero, paisydami savo interesų, prieš verslo liudijimų turėtojus pasisako ir savivaldybių tarybų nariai“, – sako Z. Sorokienė.

Su verslo liudijimais dirbantys gyventojai varžomi apyvartos dydžio ribomis, veiklos rūšimis, galimybe parduoti prekes ir paslaugas juridiniams asmenims, negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, netaikomos mokestinės lengvatos , atimta teisė pasinaudoti valstybės parama.

Pasiekti rezultatai

Vienas didžiausių pasiekimų, kuriuos pernai pavyko iškovoti smulkiųjų verslininkų atstovams – neleisti Vyriausybei verslo liudijimų turėtojams apyvartos ribą nuo 45 tūkst. sumažinti iki 20 tūkst. eurų. „Turėdamas 20 tūkst. eurų apyvartą beveik visas smulkusis verslas neišsilaiko. Kad galėtų egzistuoti ir minimaliai užsidirbti, reikia pasiekti bent 35 tūkst. Eur apyvartą. Iškovota riba – 45 tūkst. Eur leidžia turėti šiokį tokį pelną. Ar mes norime, kad verslas tik egzistuotų, ar skatiname žmones užsidirbti ir tuo pačiu daugiau vartoti bei teigiamai įtakoti ekonomiką?“ – svarsto Z. Sorokienė. Kad pakeistų numatytą ribą, teko įtikinėti Seimo visas frakcijas, ministrus ir patį Premjerą.

Pasiekta, kad individualios veiklos pažymų turėtojai 5 proc. gyventojų pajamų mokestį mokės, kol pasieks 20 tūkst., o ne 10 tūkst. Eur metines pajamas. Vėliau mokestis didėja. Taip pat pavyko atidėti grynųjų pinigų verslo atsiskaitymuose uždraudimo procesą.

Didelis pasiekimas – nutilusi, o gal ir visai pamiršta specializuotų alkoholio parduotuvių grėsmė. Čia labai daug nuveikė Jurbarko verslininkų organizacijos pirmininkas G. Stoškus. Smulkieji verslininkai įsitikinę, kad negali būti kardinaliai pakeistos verslo sąlygos ir panaikinti teisėti verslininkų, įkūrusių prekybos tašką, lūkesčiai. „Dėl alkoholio pardavimo laiko mes neprieštaravome – reikia eiti į kompromisą. Tačiau niekada nepritarsime draudimams versle. Bet koks draudimas nenaudingas verslui, o tuo pačiu ir valstybei“, – įsitikinusi Z. Sorokienė.

Smulkiųjų verslininkų atstovai išsiderėjo, kad ataskaitas Valstybinės mokesčių inspekcijos Išmaniajai mokesčių administravimo sistemai (I-SAF) turėtų teikti įmonės, kurių apyvarta pasiekė per 300 tūkst. Eur, o ne nuo 45 tūkst. Eur. „Visos tos išmaniosios sistemos – tai ne palengvinimas verslininkams, o apsunkinimas. Didelėms įmonėms galbūt suvedinėti visą informaciją į sistemas yra patogu, tačiau mažiukai neturi nei tiek laiko, nei žmogiškųjų išteklių“, – tvirtina LSVPA pirmininkė.

Asociacija ir LSVVT prisidėjo kuriant kontrolinius klausimynus verslininkams, kurie tapo gera savikontrolės priemone ir drausmina kontroliuojančių institucijų atstovus. „Atėję tikrinti kontrolieriai dabar turi naudoti tuos klausimynus ir taip nelieka vietos piktnaudžiavimui. Gaila, kad kontrolieriai vis dar patikroms renkasi piko dienas ir valandas, taip trukdydami verslininkui dirbti ir sukeldami nepatogumų pirkėjams“, – sako Z. Sorokienė.

Verslo asociacijos padarė įtaką ir dėl lengvesnių sąlygų pradedantiesiems: jauniems verslininkams siūlomos ir dalinės nemokamos konsultacijos, galima gauti valstybės subsidiją iki 15 tūkst. Eur ir lengvatinę paskolą verslo pradžiai, sutarta, kad verslą tikrinančios institucijos pirmus veiklos metus ne baus, o konsultuos.

Sustoti neketina

Valdžiai kasdien sugalvojant vis naujų priemonių „verslui skatinti“ apsnūsti negali ir verslininkų gynėjai. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba Premjerui pateikė verslo laiptų idėją, kurios esmė – norinčiam plėstis verslui suteikti atitinkamas lengvatas, išdėliotas pakopomis. Smulkusis verslas sukuria 99,8 proc. BVP ir sumoka 70 poc. mokesčių į biudžetą, tačiau nesiplečia taip, kaip norėtųsi. Todėl Vyriausybei pasiūlyta išnagrinėti „verslo laiptų“ idėją. Įmonei kiekviename raidos etape būtų taikomos skirtingos paramos ir pagalbos priemonės.

Pasak Z. Sorokienės, labai svarbu pasiekti, kad parama ir lengvatos smulkiajam verslui būtų taikomos atsižvelgiant į smulkiųjų įmonių apibrėžimą Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. „Ten aiškiai apibrėžta, kas yra verslininkas ir labai maža įmonė. Ji turi iki 10 darbuotojų, o metinės pajamos  – iki 2 mln. Eur. Kodėl priiminėdami teisės aktus pradedame taikyti naujus kriterijus – apyvartos, dydžio ir panašiai?“ – klausia Z. Sorokienė.

Ne be LSVPA pirmininkės rūpesčio Seime atsirado projektas, kuriuo siūloma nustatyti, kad to paties asmens ir jo šeimos narių valdomos įmonės, kurių bendras darbuotojų skaičius ne didesnis nei 10 ir bendrosios metinės pajamos neviršija 300 tūkst. Eur, galėtų taikyti lengvatinį 5 proc. pelno mokesčio tarifą. Dabar verslininko šeimos nariai, įsteigę savo įmonę, lengvatiniu tarifu pasinaudoti negali.

Asociacija drauge su LSVVT ėmėsi žingsnių, kad atsirastų tinkamos poveikio priemonės valstybinėms ir savivaldybių įmonėms, kurios laiku neatsiskaito su verslininkais už prekes ir paslaugas. „Iš asociacijų narių gauname signalų, kad šios įstaigos vengia sumokėti laiku, o priemonių išsireikalauti skolą mažai“, – sako verslo atstovė.

Akiratyje – ir viešieji pirkimai. Rengiamasi kreiptis dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo, kuriame atsirastų nuostata, kad prekės ir paslaugos pirmiausia turėtų būti perkamos iš vietos pardavėjų ir paslaugų teikėjų. „Taip būtų gaivinami regionai“, – įsitikinusi Z. Sorokienė.

Asociacija turi pasiūlymų ir dėl ydingos socialinės paramos sistemos, ir dėl ką tik panaikintų socialinių įmokų „grindų“, dėl kurių tenka atleisti ne visu etatu dirbančius žmones. „Šią nuostatą reikia tuoj pat naikinti. Dėl jos tik daugėja bedarbių“, – tikina verslo atstovė.

Jurbarke verslas – merdi

Z. Sorokienė džiaugiasi Europos Komisijos pasiūlymais, į kuriuos atsižvelgus smulkiajam verslui sąlygos gerėtų. Europos Komisija žada leisti smulkiosioms įmonėms suteikti PVM lengvatas ir numato nemažas lengvatos taikymo apyvartai ribas – iki 100 tūkst. Eur. Tai – įrankis derantis su Vyriausybe dėl PVM lengvatų.

Tačiau geras žinias greit atsveria blogos. Viešojoje erdvėje jau pasklido informacija apie naujas mokesčių reformas, kurios būtų nukreiptos prieš šešėlį. „Smulkusis verslas jau tiek sunaikintas, kad jame ieškoti šešėlio – beviltiška. Skelbiami didžiuliai šešėlio skaičiai, tačiau vieningos jo skaičiavimo metodikos – nėra. Didelis šešėlis gali būti tik pačiame stambiausiame versle“, – įsitikinusi Z. Sorokienė. Ji mano, kad šešėlio paieškos iš Lietuvos išgins paskutinius gyventojus. „Tada ir šešėlis dings“, – Vyriausybės veiksmais nusivylusi LSVPA pirmininkė.

Ne mažiau nuvilia ir vietinės valdžios požiūris į verslą. „Jurbarke verslas merdi. Turgus – tuščias, užsidarė daug įmonių, sumažėjo individualia veikla užsiimančių gyventojų. Projektai, kuriuose galėtų savo prekes ir paslaugas siūlyti vietiniai verslininkai, nevyksta“, – sako ji. Z. Sorokienė įsitikinusi, kad verslo sąlygos turi būti tokios, jog juo galėtų užsiimti bet kuris žmogus, ir taip išvengtų pašalpininko dalios.

Kol verslininkas pristatomas kaip sukčius, „šešėlyje“ vartantis milijonus, kol gyventojai įtikinėjami, kad dėl nesumokėtų, nors ir neproporcingai didelių mokesčių, kiti gyventojai negauna didesnių pensijų ir pašalpų, kol į miestus mielai įsileidžiami prekybos centrai, o smulkiesiems siūloma su jais konkuruoti, verslas merdės.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook